Sekmadienis, 3 liepos, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kūrėjai

Z. Vaišvila. Gintaras Ramonas – Lietuvos likimo simbolis (video)

Zigmas Vaišvila, www.alkas.lt
2017 11 07 12:12
8
Zigmas Vaišvila | lrs.lt nuotr.

Zigmas Vaišvila | lrs.lt nuotr.

Zigmas Vaišvila | lrs.lt nuotr.
Zigmas Vaišvila | lrs.lt nuotr.

Kalba pasakyta Seimo 2017 lapkričio 7 d. posėdyje minint Aukščiausiosios Tarybos deputato, jauniausio Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Gintaro Ramono 55-asias gimimo ir 20-asias mirties metinės

Gerbiamas Seime,

Prieš 20 metų savo sprendimu mus paliko jauniausias Lietuvos Nepriklausomybę atkūrusios Aukščiausiosios Tarybos deputatas Gintaras Ramonas. Šiemet jis turėjo sulaukti 55-erių ir būti su mumis. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Joniškio rajono tarybos pirmininko Gintaro Ramono mintys prieš lemtingus rinkimus ir lemtingus jo gyvenimo posūkius: Sąjūdis nieko negali pažadėti – išskyrus laisvę! Nes Sąjūdis esi TU pats!; Giliau suvokiau Lietuvos valstybės atkūrimo būtinumą – tai vienintelė sąlyga išlikti tautai… Tragiškiausia, kad šito mes nepastebime.

Gintaro mama Irena po šių rinkimų ištarė pranašiskus žodžius: Nenoriu sūnaus atiduoti…  Šiandien mes turime atsiprašyti žmonos Linos, Linos ir Gintaro dukrų Monikos ir Ievos. Gintaro lemtis ir šios šeimos išbandymai – tragiško Lietuvos likimo simbolis. Sąjūdžio Žmogų, visa savo esybe atsidavusį šiam šventam mūsų tikslui, deginusį save ir tuo skriaudusį šeimą, džiuginusį ir skaudinusį jo Mamą, mes paaukojome ant Lietuvos Nepriklausomybės aukuro. Nerasdavome laiko susivokti ir gerbti vienas kito nuomonę, išklausyti, laiku pasikalbėti, paremti Gintaro petį.

Gintaras Ramonas, jautrus ir nuoširdus savo siekiais, ne tik buvo jaunatviškai energingas, bet ir giliai, toliaregiškai mąstantis. Gal ne visada jis parinkdavo tinkamą išraiškos žodį. Tačiau jį giliai sukrėtė jo rinkėjų, krašto, kolūkio žmonių, 1989 m. netikėtai jam pačiam patikėjusių Gintarui vadovavimą jiems. Ištraukos iš 1990 m. rugpjūčio 22 d. „Sidabrės“ lakraščio interviu su G.Ramonu: Jaučiu visišką apatiją ir susierzinimą. Atrodo, žmones kankina negerų laikų nuojauta. … Kiekvienas turi aibę problemų ir negali pradėti normaliai gyventi, nes nežino, pagal kokias taisykles reikės gyventi.  Kolūkių išardymas Gintarą sudraskė visapusiškai. Aukščiausioje Taryboje ne vienas iš jo tyčiojosi dėl raginimo neskubėti taip drąstiškai ardyti kolūkius, o grįžus po deputatystės atgal į Joniškį ir nelikus Vilniuje, tie, kurie jį rinko būti kolūkio vadovu, visų pirma, ir spjovė į veidą. Tą vakarą Gintaras, mąstydamas apie likimą, 28 km pėsčias grįžinėjo mano.

Jis prisipažįsta, kad Aukščiausioje Taryboje jautėsi kaip mėsmalėje. Sąjūdietis turėjo savo nuomonę ir vis ieškojo tiesos, subalansuotų ir ramių sprendimų. Prieš 1992 m. referendumą dėl stipraus Prezidento pasakė dvejones dėl to: Visoje Lietuvoje dabar nėra aiškumo. Galvojama, kad prezidento institucijos įvedimas išspręs problemas. Tai didelis klausimas, apie kurį nediskutuojama. Kas tas Sąjūdis, valdžia? Man atrodo, kad dabar kiekvienas rungiasi dėl savo vietos, kai sakoma, kad ateis žmogus (prezidentas) ir pasidarys tvarka. Sąjūdyje siūloma išrinkti prezidentą, o tik paskui žiūrėsime, ką jis padarys. Reikia kurti teisinę sistemą, per kurią viskas formuojasi. Ir Gintaras netruko sulaukti atsako – Sąjūdžio atviro laiško Gintarui Ramonui, raginant jį atsistatydinti iš Aukščiausiosios Tarybos deputatų.

Tačiau tokia ne tik G. Ramono nuomonė. Romualdas Ozolas: Sąjūdžio žingsniai rodo, kad ištiesų eliminuojami bet kokie idėjiniai ir teoriniai buvusio Sąjūdžio pamatai ir ne tik idėjiškai ir teoriškai, bet ir personališkai išjungiami žmonės… Tai autoritarinės visuomenės suorganizavimo pastanga sukurti formas ir normas, kurios vestų į autoritarinę Lietuvos Respubliką.

1992 m. spalio 25 d. Seimo rinkimuose G. Ramonas – Lietuvos centro judėjimo kandidatas, vis siekiantis subalansuotos ir mąstančios, ramiai dirbančios visuomenės. Gintaras jaučia žmonių pulsą:  Rinkimai Lietuvoje… Žmonės įsiutę. Ilgisi pastovumo ir nors truputėlį užtikrintos rytdienos. Bet nėra tikėjimo. O gal aš klystu? Gal tik manyje nėra tikėjimo. Visi dirba savo darbus, tiki jų prasme, yra linksmi ir nekreipiantys į tai jokio dėmesio. Kol ištinka nelaimė. O nelaimė gali būti įvairi. Baisiausia, kai aplink esanti sistema sumala tikėjimą, nors jeigu pavyksta jį sumalti, gal tai ir nebuvo tikėjimas?… O kokia ateitis, kai pasaulyje tiek ginklų, skirtų taikai išsaugoti?

Tačiau kur bendraminčiai? Buvę Sąjūdžio bendraminčiai ir kraštiečiai kas nusigręžia, kas tyčiojasi, kas nuoširdžiai nesupranta. Paskutiniajame interviu 1997 m. lapkričio 5 d. trisdešimt penktojo gimtadienio išvakarėse Gintaras kalba apie tai, kaip jį slegia tai, kas šiandien vadinama signataras: Kai signatarystė prisimenama ne vietoje ir ne laiku, kai nesiseka visuomeniniai, vieši dalykai. Jei ne ji, kai kurie mano gyvenimo momentai būtų vertinami kaip normalaus žmogaus. Tarkim, aš dabar pardavinėju kasetes. Manęs klausia: Kaip tu taip žemai puolei, nusiritai nuo Aukščiausiosios Tarybos nario iki kasečių pardavėjo…  Tai slegia… Mane labai žeidžia žmonių požiūris, neva signataras, tai galėjai įsitaisyti kur nors tenai. Laikui einant signataras valstybėje įgis reikšmingesnį statusą.

Diplomuotas ekonomistas Gintaras susidūrė su ne viena patyčia ieškodamas darbo, kurio nesibodėjo, griebėsi bet kokio. Tačiau badas ir atsakomybės jausmas, kad negali išlaikyti šeimos, pralaimimi konkursai, naikinami etatai,įkeistas butas, kad gauti paskolą verslui, amato išmokimas ir darbas dieną naktį, neatsiskaitymas už jo pagamintą produkciją, skolos… Ir vis patyčia, verčianti mąstyti: …praėjęs laikas, lyginant su tuo, kas buvo galvota ir kas yra, dažnai į neviltį spaudžia ir verčia paklausti savęs: ar tas žingsnis tikrai buvo reikalingas, ar reikėjo deginti ir ardyti tai, kas buvo? Galų gale, ar reikėjo aip aktyviai dalyvauti? Nes kas esi dabar? Niekas. Ir dėl visko, kas negerai, kaltas. Neišmintingai patikėjęs, kad viskas bus kitaip, geriau.

Po 1992 m. spalio 25 d. referendumo dėl Konstitucijos Gintaras Ramonas pragyveno penkerius metus. Užrašuose analizavo ir save, ir atkurtą valstybę. Nevertinome jo pasiaukojimo ir atsidavimo Lietuvos Atgimimui tada. Tad išgirskime jo pastebėjimus bent dabar.

Minint atkurtos valstybės septynerių metų sukaktį, paskutiniąją, kurią matė G. Ramonas, jis rašė:

Tai kas ta Nepriklausomybė? Kokia jos esmė ir prasmė? Ar esame daugiau, ar mažiau nepriklausomi? Ar ginamės nuo tų, kurie nepuola? Ar puolame tuos, kurie nesigina? Ar tai džiugi, ar liūdna šventė?… mes dažnai užmirštame, kad Nepriklausomybė – tai laisvė būti, dirbti, užsidirbti ir turėti. Laisvė ne tik valstybine, bet ir individualia prasme. .. laisvė gyventi ir dirbti pagal kiekvieno įsitikinimus, nepažeidžiant šalia esančiojo tų pačių teisių ir laisvių….

Šalia visų tų laisvių Nepriklausomybė kartu įpareigoja stengtis suvokti ir įprasminti asmens, lietuvio, lietuvių tautos būtį čia, šalia Baltijos jūros, šioje žemėje, vadinamoje Lietuva.

Gintaras buvo paliktas vienas su jo mintimis, vargais ir kančiomis. Vienas pats jis tvarkingai pasiruošė ir paskutiniajam žingsniui jo gyvenime 1997 m.lapkričio 11 d.

Šioje žemėje Nepriklausoma Lietuva nerado vietos gyvam jos signatarui Gintarui Ramonui.

Dėkoju Gerb. Seimui už galimybę iš Seimo tribūnos šiandien pasidalinti šiomis mintimis.

https://youtu.be/WDRE4Bnedv0

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Z. Vaišvila. Romualdas Ozolas – Sąjūdžio ir sąžiningumo simbolis
  2. V. Radžvilas. Amžinosios Lietuvos sargybinis (video, nuotraukos)
  3. Z. Vaišvila. 1991 metais Tautos nuomonės reikėjo
  4. Netekome Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Liudviko Simučio (video)
  5. Z. Vaišvila: Neleiskime Baltijos kelio paversti kiču ar negyva istorine relikvija
  6. Z. Vaišvila. Antieuropa (atsakymas į V. Landsbergio straipsnį „Antieuropa“)
  7. Konferencija Romualdui Ozolui atminti (video, tiesioginė transliacija)
  8. Z. Vaišvilos spaudos konferencija: Kodėl norima keisti Atgimimo istoriją? (tiesioginė transliacija, video)
  9. Mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Pranciškus Tupikas
  10. Seime bus paminėtos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Gintaro Ramono 50-osios gimimo metinės
  11. Seimas paminėjo Nepriklausomybės Akto signataro G. Ramono atminimą (video)
  12. Netekome Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Balio Gajausko
  13. J. Žilys. Pietryčių Lietuvos regioninė autonomizacija 1988–1990 metais
  14. A. Zolubas. Žiupsnelis Lietuvos radijo ir televizijos istorijos
  15. Romuviai ir žygeiviai paminėjo „dainuojančios revoliucijos“ 45-metį (audio, video, nuotraukos)
  16. L.Milčius. Joną Mačį – signatarą tautininką ir bendražygį amžinam poilsiui palydint
  17. Signatarui prof. Bronislovui Genzeliui – 80!
  18. Žmogus, saugojęs V. Landsbergį
  19. Seime – iškilmingas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos paminėjimas (tiesioginė transliacija)
  20. Š. Navickis. Priešpriešos (I)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 8

  1. Tvankstas says:
    5 metai ago

    Amžiną atilsį Gintarui Ramonui.
    Kiek tokių vaikinų, siekę savo darbu, veikla sukurti gerovę ir sau, ir Lietuvai, nusižudė, buvo nužudyti teisėtvarkos dangstomų kriminalinių banditų ar buvo sudaužyti, suluošinti, išstumti iš verslo, kiek tokių vaikinų buvo sunaikinti su savo verslu VMI ar kitų tikrintojų pastangomis, pirmiausia pasiimant kyšius už ‘patikrinimus’, kiek tokių vaikinų gyvenimo tikrovė Lietuvoje išstūmė užsidirbti pragyvenimui ir vaikų išlaikymui į Vakarus, kiek tokių vaikinų paliko žmonos – iširo šeimos.
    Nusižudžiusiųjų, tikriausiai, ir tūkstantis susidarys, užmuštųjų gera šimtinė, suluošintųjų pora šimtų, sudaužytų keli tūkstančiai, tikrintojų nuvaryti nuo verslo – dešimtys tūkstančių, kur dar bankų sužlugdyti žmonės, ėmę paskolas verslui, vėlgi tūkstančiai.
    Taip vyko nuo 1990.03.11, taip vyksta šiandien ir dar nežinia kiek laiko vyks – tikriausiai iki tol, kol liks tik teisingas partinis – ūkinis aktyvas ir jo palikuonys ir nuolankūs minimalaus atlyginimo vergai.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      5 metai ago

      Ir kas gali paneigti, kad už viso to jautėsi, kaip „за нами неустанно следит чьё-то незримое бдительное око”? (citata iš „9 дней одното года” – apie to meto kibernetikus, programuotojus). Ir dirigento lazdelė.
      Gal prisimenate, gal teko pastebėti, kai staiga Vilniuje radosi neaiškios tautybės, neaiškios kilmės ir aprangos žmonių pulkeliai, kurie ir jautėsi čia kažkaip ne taip? Jie ir tarpusavyje nelabai bendravo, tik laikėsi susitelkę krūvomis. Netrukus jie iš viešumos staiga išnyko. Vėliau, prisiminusi Berijos praktiką neramumų metais, supratau, kad po miestą pasklido staiga paleisti kaliniai. Gal ir iš Kaliningrado.
      O vėliau ginkluoti pulkeliai, dalyvavę prichvatizacijos „konkursuose”? Ar tai nebuvo planingas ir staigus tyčinis LT pramonės sunaikinimas? Vykdyta komanda „Перекрыть кислород”? Šalis buvo palikta be pajamų. Ar tikrai viršūnėse nebuvo nė vieno, kuris suprastų, kas čia vyksta, kai pradėta sutartinai giedoti, jog mūsų produkcija niekam tikusi, niekam nereikalinga? Ta pati produkcija, kuri dar prieš porą metų buvo tokia paklausi Vakaruose, už kurios kokybė direkcija būdavo apdovanojama, fabrikai irgi būdavo palepinami, staiga tapo nereikalinga? (Tiesa, prekiavome ja ne mes, ja prekiavo ir visus klientus savo rankose laikė Ministerstvo torgovli SSSR… 🙁
      O tada besikurianti, viltimi švytinti ir dar nepatyrusi verslo bendruomenė staiga atsiduria gerai organizuotų banditų apsuptyje: verslininkų žudynės, bankų plėšimai ir dirbtiniai bankrotai, pasprunkant su visais pinigais; staiga nežinia iš kur kriminalizuota, nesaugi viešoji erdvė? Staiga visiškas pramonės, viso ūkio ir visuomenės bankrotas? Visa tai Lietuvoje, kur pora Sąjūdžio metų net girti nepridirbdavo nieko, rimtesnių muštynių nebuvo?
      (Ar tik visai netyčia nepakišo minties Medvedevas, kai Kremliuje, gindamas Sąjūdį, kaltintą, jog jis tėra nusikaltėlių gauja, pasakė, jog į mitingus renkasi kultūringiausia publika,, jog čia net nereikalinga milicija saugoti viešąją tvarką, kad visoje Lietuvoje net ir girtavimo mastai sumažėjo praktiškai iki niekinių).
      Ir staiga toks virsmas – Lietuvoje tampa nesaugu niekur – nei darbe, nei versle, nei gatvėje, nei namie.
      Viso to organizuoti ir tiek laiko išlaikyti nepajėgtų eilinių vagišių ar mušeikų gaujos! Ginkluotė, drausmė, specializacija, galingi automobiliai, amunicija, „javkės”, ryšiai ne tik tarpusavyje, bet su VISA buvusia SSSR! Tam reikėjo labai profesionaliai vadovauti, koordinuoti visus veiksmus!
      Ir – ar ne iš tų laikų, kai aiškiai buvome kažkieno rūpestingai „kuruojami”, vieno žvitraus KGB vyruko nenutrūkstamas dėmesys mums?
      —–
      Ir po poros metų Seime, kupinas žydrų svajonių apie mūsų būsimą Lietuvą, Gintaras išėjo į štai taip apvirtusią gyvenimo tikrovę… Įėjo į Seimą iš Sąjūdžio dvasios, išėjo iš jo į nedarbo ir nevilties įsodrintą aplinką…
      Ar ne dėl to tie, kas amžiams – lyg Leninas prie mauzoliejaus – prie Seimo kėdžių prilipo, taip bijo patys palikti tą saugią tvirtovę ir atsidurti tarp mūsų? Nors jų už tvirtovės sienų laukia gyvenimas ne už 200 € daugiabutyje, jie bijo… Jei sutiktų pasitraukti, liautis kenkti šaliai, tai nebent tik į EP persikeltų…

      Atsakyti
  2. tikras lietuvis says:
    5 metai ago

    Apie mirusius gerai arba nieko.
    Pasakysiu tik tiek, kad jis buvo TSRS Aukščiausiosios Tarybos deputato, garsaus rodikliais Bariūnų kolūkio pirmininko sūnus.

    Atsakyti
    • Ūla says:
      5 metai ago

      ir ką norite tuo pasakyti?

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        5 metai ago

        Ne stebuklas jis buvo.

        Atsakyti
    • Arnas says:
      5 metai ago

      Ir?.. Pabaikite. Kas iš to, ką parašėte? Karbauskis irgi toks pat sūnus. Bet iš šimto avelių viena elgiasi kitaip…
      Beje, posakis yra ne toks. Jis skamba:„ Apie mirusius arba nieko, arba teisybę”.

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        5 metai ago

        Klysti:
        lot. De mortuis nil nisi bene (bonum) – apie mirusius nieko, tik gera.

        Atsakyti
  3. Levas says:
    5 metai ago

    Garbė Zigmui už gerus žodžius
    Kiek Gintarą pažinau, tikiu kad čia pateikta teisybė
    Dar kartą AČIŪ geravaliams

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Birželio sukilimas | rengėjų nuotr.

Kviečiama paminėti Birželio sukilimą: Kai valdžia griauna istorinę atmintį, tik pati visuomenė gali ją atkurti!

2022 06 20
Vytautas Landsbergis ir Algirdas Brazauskas 1990 m. kovo mėn., Vilniuje | wikipedia.org, A. Sabaliausko nuotr.

V. Andriukaitis. Dar kartą apie tai, ar Landsbergis buvo valstybės vadovas

2022 06 10
Vytautas Radžvilas Sąjūdžio minėjime 2022-06-03 | Alkas.lt nuotr.

Paminėta Sąjūdžio įkūrimo diena

2022 06 06
V. Valiušaitis. Šiandien Sąjūdžio 34-tosios metinės

V. Valiušaitis. Šiandien Sąjūdžio 34-tosios metinės

2022 06 03
Sąjūdžio priklijuojamas ženklas | Z. Vaišvilos nuotr.

Nacionalinis susivienijimas kviečia prisiminti Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio priesakus

2022 06 03
Patvirtintas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečio minėjimo planas

Patvirtintas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečio minėjimo planas

2022 05 07
Seimo skaitykloje bus pristatyta signataro Romo Gudaičio knyga „Vėlyva malda“

Seimo skaitykloje bus pristatyta signataro Romo Gudaičio knyga „Vėlyva malda“

2022 04 10
Lukiškių aikštėje vyks Lietuvos įstojimo į NATO dienos minėjimas

Lukiškių aikštėje vyks Lietuvos įstojimo į NATO dienos minėjimas

2022 03 28
Vytautas Sinkevičius | lrs.lt nuotr.

Vienas iš Kovo 11-osios Akto rengėjų prof. V. Sinkevičius: nepriklausomybė – tai stebuklas, kurį reikia saugoti

2022 03 14
Kaunas už Laisvę: Kovo 11-ąją įprasmins patriotiški renginiai ir paramos Ukrainai simboliai

Kaunas už Laisvę: Kovo 11-ąją įprasmins patriotiški renginiai ir paramos Ukrainai simboliai

2022 03 09
Rodyti daugiau

Naujienos

Būsimi studentai teikia prašymus studijuoti | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Būsimi studentai teikia prašymus studijuoti

2022 07 03
Brownscleaners.com nuotr.
Lietuvoje

Daugiausia žalos pridaro ugnis ir vanduo

2022 07 03
Pristatyti Nacionaliniai architektūros apdovanojimai | lrv.lt nuotr.
Architektūra

Pristatyti Nacionaliniai architektūros apdovanojimai

2022 07 03
Siekiama glaudžiau bendradarbiauti su JAV verslu
Lietuvoje

Siekiama glaudžiau bendradarbiauti su JAV verslu

2022 07 03
Krovinių pervežimas | lietuva.raben-group.com nuotr.
Lietuvoje

Krovinių vežimo rinka ženkliai traukiasi

2022 07 02
Geru mokytoju gali tapti tas, kuris turi pašaukimą? | VDU Švietimo akademijos nuotr.
Kultūra

Geras mokytojas tik tas, kuris turi pašaukimą?

2022 07 02
„Tautiška giesmė“ telkia, o bendrumą atspindi konkreti pagalba | Rengėjų nuotr.
Istorija

„Tautiška giesmė“ telkia, o bendrumą atspindi konkreti pagalba

2022 07 02
Mėlynosios vėliavos ženklu šią vasarą bus pažymėti 8 Lietuvos paplūdimiai
Įvairenybės

Kaip užkirsti kelią nelaimei prie vandens?

2022 07 02


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Prof. Kaščenko apie M. Kundrotas. Kam provincialams valdžia?
  • Vidmantas apie S. Buškevičius. Karaliaučiaus tranzitas – uždelsto veikimo bomba
  • Vidmantas apie S. Buškevičius. Karaliaučiaus tranzitas – uždelsto veikimo bomba
  • Vidmantas apie A. Navys, M. Sėjūnas. Kas sustabdys ordą?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Būsimi studentai teikia prašymus studijuoti
  • Daugiausia žalos pridaro ugnis ir vanduo
  • Pristatyti Nacionaliniai architektūros apdovanojimai
  • Siekiama glaudžiau bendradarbiauti su JAV verslu

Skaitomiausi straipsniai

  • T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą? peržiūrėta: 2057; komentarų: 51
  • Mirė žymus Lietuvos istorikas Algis Povilas Kasperavičius peržiūrėta: 619; komentarų: 0
  • D. Rastenienė. Apie tautiškus Simonos Rainienės aksesuarus kasdienai ir šventėms peržiūrėta: 596; komentarų: 1
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 23 12:02 peržiūrėta: 556; komentarų: 0
  • S. Buškevičius. Karaliaučiaus tranzitas – uždelsto veikimo bomba peržiūrėta: 502; komentarų: 18
  • J. Skirius. Kaip JAV pripažino Lietuvą 1922 metais peržiūrėta: 484; komentarų: 6

Artimiausi renginiai

  1. Tradicinių šokių stovykla ŠAKIŲ r.

    2022-08-03 08:00 - 2022-08-07 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Kviečiama paminėti Birželio sukilimą: Kai valdžia griauna istorinę atmintį, tik pati visuomenė gali ją atkurti!

by Jonas Vaiškūnas
2022 06 20
9
Birželio sukilimas | rengėjų nuotr.

Birželio 22 d. Nacionalinis susivienijimas (NS) kviečia Vilniuje prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms atminti (Gedimino pr. / Aukų g., šalia...

Skaityti toliau

V. Andriukaitis. Dar kartą apie tai, ar Landsbergis buvo valstybės vadovas

by Jonas Vaiškūnas
2022 06 10
46
Vytautas Landsbergis ir Algirdas Brazauskas 1990 m. kovo mėn., Vilniuje | wikipedia.org, A. Sabaliausko nuotr.

Birželis - vasaros pradžia. Artėja ilgiausių dienų metas, daug šviesių valandų, tuoj pražys Lietuvoje gausybė žiedų, pievos noks vaistažolėmis. Ir...

Skaityti toliau

Paminėta Sąjūdžio įkūrimo diena

by Jonas Vaiškūnas
2022 06 06
7
Vytautas Radžvilas Sąjūdžio minėjime 2022-06-03 | Alkas.lt nuotr.

Birželio 3 d. Vilniaus Vinco Kudirkos aikštėje paminėtos Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio įkūrimo 34-osios metinės. Nacionalinio susivienijimo (NS) surengtame Sąjūdžio dienos...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Prof. Kaščenko apie M. Kundrotas. Kam provincialams valdžia?
  • Vidmantas apie S. Buškevičius. Karaliaučiaus tranzitas – uždelsto veikimo bomba
  • Vidmantas apie S. Buškevičius. Karaliaučiaus tranzitas – uždelsto veikimo bomba
  • Vidmantas apie A. Navys, M. Sėjūnas. Kas sustabdys ordą?
  • Vidmantas apie A. Navys, M. Sėjūnas. Kas sustabdys ordą?

Kitas straipsnis
Ką turėtumėte žinoti apie šaldytą maistą: 5 svarbiausios žinios

Ką turėtumėte žinoti apie šaldytą maistą: 5 svarbiausios žinios

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai