Ketvirtadienis, 3 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Ryškiausi A. Ramanausko-Vanago atsiminimų pasisakymai

www.alkas.lt
2022-11-26 09:00:44
2
Partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas | archyvinė nuotr.

Partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas | archyvinė nuotr.

Lapkričio 29 d. minime Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataro, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vado, su sovietų okupacija kovojusios Lietuvos valstybės vadovo, brg. gen. Adolfo Ramanausko-Vanago žūties 65-ąsias metines.

Daugelis Lietuvos kovotojų lyderio minčių, išdėstytų atsiminimuose, yra svarbios ir šiandien bei padeda perprasti okupantų, tais pačiais tautų naikinimo būdais besivadovaujančių dešimtmečiais, tikslus.

 Apie „liaudies gynėjus“ – stribus

„Medžiotojas, eidamas medžioti, vedasi šunį.

NKVD-istai, eidami žudyti Lietuvos partizanų – lietuvių patriotų, vedasi šuns vietoj istrebitelį.

Skirtumas tik tas, kad istrebitelis eina visuomet nepriėdęs. Visa kita pilnai atitinka šuns pareigas.

Kraugerys rusas nebežinotų kelių ir takelių, jeigu jais nevestų šuo istrebitelis. Pavergėjai nebežinotų, ką suimti, šaudyti, tremti Sibiran, jeigu ne „JUDOŠIUS” istrebitelis.

NKVD-istai mažiau kankintų nekaltus lietuvius, jeigu ne kankintojas – čekistas istrebitelis.

Valstiečiui nebereikėtų atiduoti svetimšaliui paskutinės karvės, pieno lašo, paskutinio javo grūdo, jeigu ne padlaižys istrebitelis”, – tai Adolfo Ramanausko-Vanago žodžiai iš 1947 m. kovo 15 d. “Mylėk tėvynę” (Dainavos apygardos Merkio rinktinės laikraštis).

Karybos apžvalgininkas ir saugumo žinovas Aurimas Navys pastebi, kad stribai ir kolaborantai, kitaip sakant, išdavikai, visada ir visose tautose buvo didelė bėda, nes psichologiškai tai itin skaudus reiškinys.

Anot jo, okupantas, prievartautojas, agresorius, grobikas, marodierius iš kitos šalies yra priešas, su kuriuo reikia šaltai susidoroti, tačiau vietinės kilmės švonderis yra ne šiaip žmonijos atmata – jis kažkada buvo tavo bendruomenės dalis.

Adolfas Ramanauskas-Vanagas | Vikipedijos nuotr.
Adolfas Ramanauskas-Vanagas | Vikipedijos nuotr.

„Ne veltui stribams ir kolaborantams prie jų gyvenamųjų vietų žaliukai palikdavo maždaug tokio turinio raštelius:

„Tamsta esi tautos išgama. Partizanų tribunolo vardu už akių tamstai skiriama mirties bausmė“.

Pagalvokime:

koks moraliai degradavęs žmogus turi būti, kad eitų žudyti savo tautiečių, brolių ir sesių?

Savintųsi svetimą turtą, įsikeltų į savo apiplėšto, ištremto, nužudyto artimo namus?

Kolaborantus, stribus dar vadindavo bolševikinėmis išperomis, judošiais, kas lietuviams iš esmės buvo ir yra vienas ir tas pats.

Taikos metu labai svarbu ugdyti piliečius, juos šviesti, skatinti jų kritinį mąstymą, diegti amžinas, tikras vertybes, kad sunkmečiu, krizės sąlygomis penktoji kolona būtų kuo mažesnė skaičiumi.

Itin didelis dėmesys turi būti skiriamas piliečių atsparumo bet kokiems bandymams juos papirkti didinimui.

Būtina nuo pat mažens mokyti jaunąją kartą, kad ji suvoktų – savo valstybės, žmonių išdavimas, perėjimas į priešo pusę neturi pateisinamų priežasčių.

Už tokį elgesį negali atleisti nei gyvieji, nei mirusieji“, – dėsto A. Navys.

Apie inteligentijos katastrofą Lietuvoje

„Anksčiau aš manydavau, kad sunkiausiomis Tėvynei valandomis visos tautos ramstis bus inteligentija. Dabar įsitikinau, jog klydau.

Tai įrodė nepaprastai sunki mūsų tautai antra bolševikinė okupacija.

Šiandien sunkiausią okupacinę naštą velka kaimas, bet kartu jis rodo ir didžiausią priešinimąsi okupantui. Kaimas neprarado vilties net šiomis tamsiausiomis vergijos dienomis.

Laisvės viltį jis pats ir gaivina, ir palaiko. Kaimas jau nelaukia iš inteligentijos nei pavyzdžio, nei paguodos. Okupantas sugebėjo tarsi geležine uždanga atskirti kaimą nuo inteligentijos.

Nenoriu pasakyti, kad mūsų inteligentija jau sugedusi ir žuvusi Tėvynei. Ne, ji tik prieš savo norą yra bolševizmo sukaustyta ir tapusi gyva mumija Lietuvos laisvinimo kovoje.

Negana to — bolševizmo moraliai sužlugdyta, inteligentija pasidarė mechaniniu jo įrankiu.

Inteligentai prieš savo valią pučia bolševikinėn dūdon, nors tie garsai jiems ir labai šlykštūs“, – atsiminimų knygoje „Daugel sūnų krito“ savo mintis dėstė Lietuvos vadovas A. Ramanauskas-Vanagas.

Pasak „Strateginių Sumanymų Centro“ vadovo Alko Paltaroko, svarbu suprasti, jog iš karto, okupavus Lietuvą, 1940 m. vasarą sovietai suėmė daugiau nei 500 ryškiausių asmenybių – aukštų valstybės pareigūnų, karininkų, organizacijų vadų, kurie kėlė pavojų okupantui, galėjo imtis rengti pasipriešinimą.

„Jie buvo ištremti, nužudyti, tame tarpe ir mano senelis, Mažeikių apskrities tautininkų vadas, notaras Augustinas Paltarokas.

Vėliau sekė 1941 metų tremtys, kur, taipogi, ženklią dalį sudarė inteligentija.

1944 m., artėjant frontui iš rytų, didelė dalis visuomenės šviesulių, suprasdami kas jų laukia, pasitraukė į Vakarus, kur vėliau pateko į DP stovyklas ir emigravo į JAV, Australiją, Kanadą, kitas valstybes, kur sudarė lietuvybės branduolį“, – sako A. Paltarokas.

Alkas Paltarokas | rengėjų nuotr.
Alkas Paltarokas | rengėjų nuotr.

Jo nuomone, represijos ir karo įvykiai buvo tos priežastys, dėl kurių inteligentijos atstovų Lietuvoje liko žymiai mažiau. O ta likusi dalis, kaip rašė A. Ramanauskas-Vanagas, perėjo į kolaboravimą.

„Tokie gerai žinomi vardai kaip S. Neris, P. Cvirka ar A. Venclova, atvirkščiai, per karą buvo pabėgę į Rusiją, nes dalyvavo Lietuvos aneksijos procese – valstybės išdavystėje.

Būtent jie ir kita likusios inteligentijos atstovų dalis kolaboravo su priešu už atlygį, siekdami geresnio būvio ir karjeros, tokiu būdu darydami didžiulę žalą okupuotai Lietuvai, tapę aktyviais okupantų propagandos, valstybė naikinimo mašinos sraigteliais“, – sako A. Paltarokas.

Apie ypač pavojingus kolaborantus – šnipus

„Noriu pabrėžti, kad tautos išgamų ir šnipų naikinimo klausimas visuomet buvo pats opiausias, nemaloniausias, sunkiai išsprendžiamas, atsakingiausias, bet vis dėlto jokiu būdu neišvengiamas.

Šnipų veikla visuomet buvo ir tebėra pragaištingiausia tiek pačiam sąjūdžiui, tiek visiems tauriems, legaliai gyvenantiems lietuviams.

Priešas šnipus labiausiai vertina, nes tik jų išdavikiška veikla padėjo jam tiek daug nukauti partizanų, tiek daug areštuoti, tiek daug Lietuvos sūnų ir dukrų kalėjimuose pūdyti ar Sibiro krašte lėta mirtimi marinti.

Šnipas yra daug pavojingesnis už atvirą priešą, nes jis dažniausiai veikia ten, kur jo nesitikima.

Pavojingiausi yra atsargūs, gudrūs šnipai, priešo užverbuoti iš tų, kurie kadaise veidmainiškai vaizdavo esą taurūs lietuviai ir todėl jau iš anksčiau buvo įsigiję kitų lietuvių pasitikėjimą.

Tik nedaugelis tokių šnipų buvo partizanams prieinami. Jie sulikviduoti. Didžiausia jų dalis užsimaskavusi tebevaro pragaištingą veiklą ir toliau. Priešas juos rūpestingiausiai slepia…

…ateities nepriklausomoje Lietuvoje vaizduos save buvus didžiausiu patriotu, drąsiai kovojusiu su priešu okupacijos metais.

Juk priešas dabar tokiems svarbiems šnipams kaip tik ir liepia vaizduoti save tauriais lietuviais, pasisakyti ir kartais net veikti prieš komunistinę santvarką.

Šnipų veiklos dirva yra tokia plati, jų būdai tokie įvairūs ir skirtingi, kad čia apie visa tai papasakoti tiesiog neįmanoma…

…Kokį didelį darbą atliko partizanai, sulikviduodami pikčiausius šnipus, perspėdami ir kitais būdais apsaugodami gyventojus nuo šnipų pragaištingų pinklių, gali žinoti tik tie, kurie sąjūdžio gretose kovoja.

Dėl šnipų naikinimo, partizanus galės kaltinti tik tas, kuris sunkios okupacijos metu pataikavo priešui, pats buvo vienokiu ar kitokiu būdu užverbuotas MGB pareigūnų, užsimaskavęs priklausė įvairaus plauko šnipų gaujai ir galbūt slaptai jau yra išdavęs ne vieną artimą savo draugą.

Kokius nors priekaištus išsilaisvinimo veiksniams tegali daryti tas, kuris sąžinės ramybę prarado ir nori surasti veidmainišką savo elgesio pateisinimo pagrindą“, – A. Ramanausko-Vanago ištrauka iš atsiminimų knygos „Daugel sūnų krito”.

Profesorius, Seimo narys Valdas Rakutis įsitikinęs, kad šiandien, sėdėdami patogiuose krėsluose, keistai priimame sunkaus karo metu Lietuvos laisvės kovų dalyvių dėstomas mintis.

Anot jo, politiškai nekorektiškos, dažnai gana radikalios mintys sunkiai priimamos, nepatogios, nekorektiškos, tačiau jos tikrai labai svarbios, nes išsakytos sunkios nuožmios kovos akivaizdoje, matant nužudytus kovos draugus, akivaizdžius kolaboravimo ir išdavystės atvejus.

„Šios A. Ramanausko-Vanago mintys iškalbingai kalba apie idėjinius kovos pagrindus, skiriančius savus nuo svetimų, priešus nuo draugų.

Karo metu žmogus neturi galimybės būti ir vienoje, ir kitoje pusėje.

Jis turi kovoti po savo vėliava ir niekas taikos metu neturi teisės jo pasmerkti, nes jei ne šie kovotojai, netoliaregiškas vertintojas net neturėtų progos išreikšti savo nuomonės“, – sako V. Rakutis.

Jo nuomone, šiais, tolerancijos laikais, skatinimas kovoti su „kitaip manančiais“ atrodo keistokai, tačiau karo metu tai visiškai logiška ir svarbi veikla, nes kažkas turi palaikyti pačią moralės bei teisingumo sumanymą, priverčiant kolaborantus atsargiau remti okupantus, o krašto gyventojus turėti viltį, kad teisingumas laimės.

Partizanai gyventojų tarpe palaikė laisvės viltį ir pateisino savo kovą, kuri negalėjo vykti neturint prasmės bei išlaisvinimo vilties“, – kalba istrijos mokslų profesorius, Seimo narys V. Rakutis.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Seime pagerbtas Lietuvos valstybės vadovo Adolfo Ramanausko-Vanago atminimas
  2. A. Ramanausko-Vanago gimtinėje Niu Britene atidengta atminimo lenta
  3. Šiandien prasidės Adolfo Ramanausko-Vanago 60-ųjų žūties metinių minėjimai
  4. Vilniuje vyks Adolfo Ramanausko-Vanago valstybinių laidotuvių iškilmės
  5. R. Karbauskis pasiūlė pradėti diskusiją dėl A. Ramanausko-Vanago pripažinimo Lietuvos valstybės vadovu
  6. Legendinio partizanų vado A. Ramanausko-Vanago tėviškės sodybos namo vieta ir suimties vieta įtrauktos į Kultūros vertybių registrą
  7. Lazdijuose pagerbtas A. Ramanausko-Vanago atminimas
  8. Žaliakalnyje atidengtas A.Ramanausko-Vanago atminimui skirtas žymuo (nuotraukos)
  9. A. Ramanausko-Vanago vadavietėje sukurtas naujas partizanų dainos vaizdo klipas (video)
  10. Minimos generolo A.Ramanausko-Vanago arešto ir žūties metinės
  11. Teismas atvertė laisvės kovotojo A.Ramanausko-Vanago bylą
  12. Bus paminėtos partizanų Adolfo Ramanasuko-Vanago ir jo žmonos Birutės 55-tos suėmimo metinės (video)
  13. Teismas buvusį KGB darbuotoją pripažino kaltu dėl genocido A. Ramanausko-Valango byloje
  14. Baltarusijos pilietis partizano Vanago byloje už akių nuteistas 6 m.
  15. Įvyko naujo Juozui Lukšai pažinti ir atminti skirto dokumentinio filmo „Laisvės žvalgas“ pristatymas (video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Bartas says:
    3 metai ago

    Kažkoks piktas liežuvis man pakuždėjo : karo metu ne kenčiamiausi priešai ; šauliai (snaiperiai), minuotojai(pionieriai) ir liepsnosvaidininkai. Jų į ne laisvę ne imdavo abi kariaujančios pusės. Nerašytas karo įstatymas. Pasvarstom – kodėl. Gal , kad jie iš pasalų, o ne vyras prieš vyrą. O kodėl turėtų būti smerkiami Lietuvos vyrai – žaliukai) , kovojantys su pasaluose sėdinčiais parsidavėliais – kacapų bolševikams .

    Atsakyti
  2. T0mas J. says:
    3 metai ago

    ” labai svarbu ugdyti piliečius, juos šviesti, skatinti jų kritinį mąstymą, diegti amžinas, tikras vertybes”
    šitaip sako dukart Afganistano karo okupantas Aurimas Navys. Man šlykštu matyti jo veidmainiškus vapesius pateiktus šalia Lietuvos didvyrio Adolfo Ramanausko pasisakymų ir nuotraukų.
    Ką samdomas žudikas gali mums paaiškinti apie tikras vertybes?!
    Neišplausi savo sąžinės, suterštos Afganistane, – prisišliejęs prie lietuvio didvyrio atminimo. Ramanauskas garbingai gynė savo šalį nuo okupantų atėjūnų, kokiu tu Navy buvai Afganistane – buvai okupantas atėjūnas ir ačiū Dievui gėdingai pralaimėjai. Nors mokėjo tau, neabejoju, nemažus pinigus.
    Stebiuosi kad Jonas Vaiškūnas savo portalą leidžia teršti tokiems netikšoms, koks yra Aurimas Navys..

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Pasaulio lietuvių sporto žaidynių 2022 Druskininkuose archyvo nuotr.
Gamta ir žmogus

Pasaulio lietuvių sporto žaidynės Palangoje suburs apie 3 tūkst. dalyvių

2025 07 03
Kernavė | kernave.lt nuotr.
Kultūra

Viduramžiai atgyja senojoje sostinėje: Kernavė kviečia į Karaliaus Mindaugo karūnavimo savaitgalį

2025 07 03
Lietuvos trispalvė | A. Stanevičius, MLIM archyvo nuotr.
Kultūra

Valstybės dienos proga – kamerinės muzikos magija ir Klaipėdos muziejų lankymas

2025 07 03
Cie Bruboc (Italija) – „Woow!“ | zvejurumai.lt nuotr.
Kultūra

Į Klaipėdą kviečia spalvingoji gatvės teatrų šventė „Šermukšnis“

2025 07 03
Specialiųjų tyrimų tarnyba
Lietuvoje

STT pradėjo tyrimą dėl G. Palucko verslo

2025 07 02
Šuo
Gamta ir žmogus

Įsigijus gyvūną, regisruotis paprasčiau

2025 07 02
Klaipėda
Lietuvoje

Klaipėdoje bus įrengta dar 500 automobilių statymo vietų

2025 07 02
Elektra
Energetika

DI įvertino, kokių elektros kainų tikėtis liepą

2025 07 02

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Naivus klausimas apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Rimvydas apie Viduramžiai atgyja senojoje sostinėje: Kernavė kviečia į Karaliaus Mindaugo karūnavimo savaitgalį
  • Rimgaudas apie Kintų muzikos šventėje – pasaulinio lygio pasirodymo lydimos Anatolijaus Šenderovo ir Ugnės Karvelis sukaktys
  • +++ apie V. Ruzas. Ką žinome apie memorialinę lentą ant Signatarų namų Vilniuje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kada reikalinga proktologo apžiūra?
  • Pasaulio lietuvių sporto žaidynės Palangoje suburs apie 3 tūkst. dalyvių
  • Paskutinės minutės kelionės: kaip išsirinkti tinkamą kryptį?
  • Viduramžiai atgyja senojoje sostinėje: Kernavė kviečia į Karaliaus Mindaugo karūnavimo savaitgalį

Kiti Straipsniai

Pasaulio lietuvių sporto žaidynių 2022 Druskininkuose archyvo nuotr.

Pasaulio lietuvių sporto žaidynės Palangoje suburs apie 3 tūkst. dalyvių

2025 07 03
Lietuvos trispalvė | A. Stanevičius, MLIM archyvo nuotr.

Valstybės dienos proga – kamerinės muzikos magija ir Klaipėdos muziejų lankymas

2025 07 03
Cie Bruboc (Italija) – „Woow!“ | zvejurumai.lt nuotr.

Į Klaipėdą kviečia spalvingoji gatvės teatrų šventė „Šermukšnis“

2025 07 03
Elektra

Vartotojai gaus atnaujintas elektros sąskaitas

2025 07 02
Namai po vandentiekio avarijos | 123RF.com nuotr.

Atostogų išvakarėse – svarbiausi namų darbai

2025 07 02
„Saulės žiedas“

Šiauliuose iškilmingai atidarytas jubiliejinis X tarptautinis folkloro konkursas-festivalis „Saulės žiedas“

2025 07 02
Poilsis gamtoje

Aplinkosaugininkai ragina gamtoje poilsiauti atsakingai

2025 07 02
Mokesčių reforma sumažino savivaldybių savarankiškumą

Mokesčių reforma sumažino savivaldybių savarankiškumą

2025 07 02
S. Burneikaitė. Mintys, grįžus iš Tekančios saulės šalies | Autorės nuotr.

S. Burneikaitė. Mintys, grįžus iš Tekančios saulės šalies

2025 07 02
Filibertas Tamoševičius ir Olegas Kasperovičius prie kruopščiai atkurtos P. Rimšos memorialinės lentos. 1989 m. | Asmeninio F. Tamoševičiaus archyvo nuotr.

V. Ruzas. Ką žinome apie memorialinę lentą ant Signatarų namų Vilniuje

2025 07 02

Skaitytojų nuomonės:

  • Naivus klausimas apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Rimvydas apie Viduramžiai atgyja senojoje sostinėje: Kernavė kviečia į Karaliaus Mindaugo karūnavimo savaitgalį
  • Rimgaudas apie Kintų muzikos šventėje – pasaulinio lygio pasirodymo lydimos Anatolijaus Šenderovo ir Ugnės Karvelis sukaktys
  • +++ apie V. Ruzas. Ką žinome apie memorialinę lentą ant Signatarų namų Vilniuje
  • Rimgaudas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – prasidėjo (I)
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Advento vakare – etnografine-istorine paroda ir dokumentinis filmas | MLM nuotr.

Advento vakare – etnografinė paroda ir dokumentinis filmas

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai