Rugpjūčio 31 d. mirė Kovo 11-osios Akto signataras, advokatas, vienas iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atkūrėjų, žinomas sąjūdininkas Kazimieras Motieka.
K. Motieka gimė 1929 metais Kaune. 1936-1937 m. mokėsi Aukštosios Panemunės pradinėje mokykloje, 1937-1938 m. – Ukmergės pradinėje mokykloje, 1938-1940 m. – Kauno Jėzuitų pradinėje mokykloje, 1940-1941 m. – Vilniaus 1-ojoje berniukų gimnazijoje, 1948-1949 m. – Vilniaus suaugusiųjų gimnazijoje.
1949-1950 m. studijavo Vilniaus universiteto Teisės fakultete, 1950-1951 m. – Leningrado valstybiniame universitete, 1951-1954 m. – Vilniaus universitete. Darbinę veiklą pradėjo 1954 metais prokuratūroje, buvo ypatingai svarbių bylų skyriaus tardytojas, Tardymo skyriaus viršininkas, 1960-1961 m. – Vilniaus m. Lenino rajono prokuroras. Nuo 1961 metų vertėsi advokato praktika.
K. Motieka buvo aktyvus Atgimimo ir Sąjūdžio veikėjas, 1988 metais įkūrė pirmąją Lietuvoje teisininkų Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio rėmimo grupę ir buvo išrinktas į Sąjūdžio tarybą.
1989–1990 metais SSRS Aukščiausioje Taryboje (AT) jis dirbo valstybinėje komisijoje, kuri politiškai vertino SSRS ir Vokietijos 1939 metų nepuolimo sutartį.
1989 m. būdamas SSRS liaudies deputatų II suvažiavimo dalyvis, kalboje, pasakytoje Kremliaus suvažiavimų salėje, pirmą kartą per visą 50 metų sovietinės okupacijos laikotarpį oficialiai pareikalavo grąžinti Lietuvos valstybės nepriklausomybę.
1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos AT deputatas, 1990 m. kovo 11 d. išrinktas Lietuvos Respublikos AT Pirmininko pavaduotoju, Lietuvos Respublikos AT Prezidiumo narys, buvo paskirtas į redakcinę grupę Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pataisoms parengti. Nuo 1990 m. gegužės 9 d. – Lietuvos Respublikos AT Prezidiumo pilietybės komisijos pirmininkas, nuo 1990 m. liepos 6 d. – Valstybinės komisijos Rytų Lietuvos problemoms išnagrinėti komisijos pirmininko pirmasis pavaduotojas, nuo 1990 m. liepos 11 d. – Politinio, teisinio ir diplomatinio pasirengimo deryboms su TSR Sąjunga komisijos narys, šios komisijos Piliečių teisių ekspertų grupės narys (nuo 1990 m. rugpjūčio 8 d.), nuo 1990 m. spalio 31 d. – Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Malonės komisijos pirmininkas, nuo 1991 m. sausio 15 d. – Valstybinės komisijos TSRS ginkluotųjų pajėgų nusikaltimams, padarytiems 1991 m. sausio 11–13 d. ir toliau tebedaromiems Lietuvoje pirmininko pavaduotojas, nuo 1991 m. rugpjūčio 24 d. – AT laikinosios tyrimo komisijos Sovietų Sąjungos KGB veiklai Lietuvoje ištirti pirmininko pavaduotojas.
1992 m. K. Motieka buvo vienu iš visuomeninė politinė organizacijos Lietuvos centro judėjimas (LCJ) pradininkų. 1993 m. LCJ buvo pertvarkyta į politinę partiją Lietuvos centro sąjunga.
1993 m. K. Motieka įkūrė savo vardo privačią advokatų kontorą, o nuo 2003 metų buvo advokatų profesinės bendrijos „Motieka ir Audzevičius“ vyresnysis partneris.
K. Motieka apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi (2000 m.), ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi (2008 m.), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000 m.), NATO atminimo ženklu už asmeninį indėlį plėtojant Lietuvos transatlantinius ryšius (2002 m.).
Valstybės vadovai pareiškė užuojautą
„Lietuva neteko iškilaus nepriklausomos valstybės kūrėjo. Jį visada prisiminsime kaip žmogų, dar 1989 m. išdrįsusį SSSR liaudies deputatų suvažiavime pareikalauti grąžinti suverenitetą Lietuvai. Po Kovo 11-osios K. Motieka buvo vienas iš Lietuvos Konstitucijos autorių.
Tai buvo žmogus, kuriam rūpėjo valstybė, o ne asmeninė garbė. K. Motieka buvo neeilinė asmenybė, aplinkinius žavėjusi kultūringumu, erudicija ir tolerancija“, – rašoma Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos užuojautoje.
„Kazimieras Motieka buvo atsidavęs teisininkas, aktyvus Atgimimo ir Sąjūdžio veikėjas. Mūsų šalies istorijai įsimintina 1989 m. Sovietų Sąjungos deputatų suvažiavime jo pasakyta kalba, kuria pirmą kartą per 50 sovietinės okupacijos metų oficialiai pareikalauta grąžinti Lietuvos valstybės nepriklausomybę.
Dėl signataro mirties nuoširdžiai užjaučiu šeimą, kolegas ir bendražygius“, – savo užuojautoje rašo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nelsen.
„Netekome sąžiningo, savo šaliai atsidavusio žmogaus, padėjusio pamatus Lietuvos valstybei. K. Motiekos nuopelnai valstybingumo stiprinimui ne kartą buvo įvertinti aukščiausiais apdovanojimais.
Šią netekties valandą reiškiu nuoširdžią užuojautą velionio artimiesiems, draugams, kolegoms, mokiniams, bendražygiams ir visiems jį pažinojusiems“, – rašo Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Kazimiero Motiekos kalba Sąjūdžio Steigiamajame suvažiavime. 1988 m. spalio 22 d.