Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2023 01 03 11:00

Politinis strateginis lygmuo

Europos Komisijos pirmininkė Urzula fon der Lejen vakar kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir patvirtino, kad Europos partneriai tvirtai remia Ukrainą ir jos žmones kovoje su Rusijos agresija.

U. Lejen pareiškė, kad Ukraina netrukus pradės gauti makrofinansinę paramą – mėnesines išmokas iš pagalbos paketo, kurio bendra vertė – 18 mlrd. eurų. Patvirtinta, kad 24-asis Ukrainos ir ES aukščiausiojo lygio susitikimas įvyks 2023 m. vasario 3 d.

2022 m. ES suteikė Ukrainai 19 mlrd. eurų finansinę paramą. Pirmą kartą istorijoje ES skyrė 3,1 mlrd. eurų tiesioginei karinei paramai Ukrainai, be to pradėta taikyti Laikinosios apsaugos direktyva, pagal kurią milijonai Ukrainos pabėgėlių, daugiausia moterų ir vaikų, buvo įleisti į ES teritoriją ir jiems buvo suteiktos pagrindinės socialinės paslaugos, įskaitant sveikatos priežiūrą, galimybę mokytis ir dirbti.

Europos Komisija skyrė 100 mln. eurų sugriautoms Ukrainos mokykloms atstatyti.

Buvęs Vokietijos kariuomenės generolas Hansas-Lotoras Domrouzas (Hans-Lothar Domrose) pareiškė, jog karas greičiausiai baigsis vasarą, „kai abi pusės pasakys, kad tai niekur neveda“. Generolas mano, jog aklavietė susidarys nuo vasario iki gegužės mėnesio.

„Tai būtų tinkamas metas deryboms dėl paliaubų“, – sako L. Domrouzas. Derybos nereiškia taikos. Tai gali reikšti laikiną ugnies nutraukimą, ieškant derybų tarpininkų, kurie išvestų iš susidariusios aklavietės.

Derybų tarpininkais esą galėtų būti JT generalinis sekretorius Antonijas Guterešas arba Turkijos prezidentas Redžepas Tajipas Erdoganas.

Šią informaciją galima priimti, kaip signalą Kremliui, kad jam karo laimėti neįmanoma, todėl vienintelė išeitis – derybos. Tačiau toks pareiškimas lygiai taip pat sako, kad laimėti negali ir Ukraina.

Keistoka, dviprasmiška žinutė, ypač po to, kai NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas aiškiau nei aiškiai pasakė, kad NATO rems Ukrainą iki pergalės.

Vakarai tokia komunikacija siekia, kad kolektyvinis Putinas įsisąmonintų, jog yra tik du karo pabaigos variantai – pralaimėjimas be derybų arba taikos derybos.

Tuo tarpu Kremlius savaip interpretuoja Vakarų pareigūnų pranešimus ir skelbia neva JAV įvardijo paramos Ukrainai nutraukimo sąlygą. Esą buvęs DŽ. V. Bušo patarėjas Maiklas Alenas as pareiškė, jog Vakarai nustos remti Ukrainą, jei karas nebus sėkmingas.

Maskva ir toliau teigia, jog nekontroliuojama parama Volodymyrui Zelenskiui kelia pavojų ir Vakarams, ir demokratijai Ukrainoje.

Melas. JAV politikas M. Alenas teigia, jog rusai masinėmis raketų atakomis stengiasi palaužti ukrainiečių moralę, įtikinti europiečius, kad karas bus ilgas, tuo tarpu ukrainiečiams prašo daugiau JAV paramos.

Abi pusės kol kas aktyviai puola ir nenori nusileisti, o ukrainiečiai laimi, ypač pietuose. Zelenskis turi „spausti akceleratorių“, siekdamas pergalės.

Skleisdami dezinformaciją, rusai siekia paveikti Vakarų valstybes, ypač JAV, bandydami parodyti, kad parama Kijevui beprasmė, nes Rusija pasirengusi ilgam karui, o Ukraina neva vis tiek pralaimės.

Pranešama, jog Vokietijos kancleris O. Šolcas susisiekė su Putinu dėl galimų derybų dėl karo nutraukimo. Nors Berlynas nemano, kad Kremlius yra pasirengęs pasiekti teisingą taiką su Ukraina, tačiau palaiko ryšius su Rusijos Federacija.

Tuo pat metu Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Christianas Vagneris teigia, kad Rusija nepateikė jokių rimtų pasiūlymų dėl taikos derybų. Tai visų pirma patvirtina pastarosiomis dienomis vykdyta „brutali Ukrainos miestų bombardavimo kampanija“.

Panašu, jog Makrono susirūpinimo „Putino veidu“ komunikacija perleidžiama Šolcui. Vakarų lyderiai greičiausiai nutarė tikrinti Kremliaus vladykos adekvatumą, periodiškai skambinėdami jam ir tauškėdami beprasmius plepalus. Berlynas gali būti ramus.

Putinas – visiškai adekvatus. Toks, koks buvo iki karo. Jis nuosekliai vykdo savo planą okupuoti Europą su Berlynu in corpore, tik jam gana šūdinai gaunasi.

Vokietijos vidaus žvalgybos agentūra įspėja apie didėjantį Rusijos slaptųjų tarnybų aktyvumą. „Rusijos žvalgybinis interesas čia, Vokietijoje, ne tik nenutrūksta, bet ir didėja, nes karo padariniai tęsiasi“, – teigia Federalinės konstitucijos apsaugos tarnybos vadovas Tomas Haldenvangas.

Žvalgybos vadovas mano, jog Maskva bandys keršyti už 40 Rusijos pareigūnų, kuriuos Vokietija laikė persona non grata, išsiuntimą iš šalies. Taip pat dedama daug pastangų užkirsti kelią tolesniam žmonių, susijusių su Rusijos specialiosiomis tarnybomis, atvykimui į Vokietiją.

Vokietijai reikės dar daug ir ilgai dirbti, kad atsipurtytų nuo šrioderizacijos pasekmių, rusų diasporose knibždančių šnipų, atvirai kenkėjiškų veikėjų bei šalį apraizgiusių prokremliškų verslo, finansinių ir kitokių struktūrų.

Rusijos „Gazprom“ dujų eksportas į šalis, nepriklausančias buvusių sovietinių respublikų grupei 2022 m. smuko 45,5 proc. „Gazprom“ nurodo, kad eksportas už Nepriklausomų Valstybių Sandraugos ribų sudarė 100,9 mlrd. kubinių metrų, palyginti su 185,1 mlrd. kubinių metrų 2021 m.

Bendrovės „Gazprom“ generalinis direktorius Aleksejus Mileris teigia, jog nepaisant dujų srautų į Kiniją didinimo, „Gazprom“ turėjo „labai, labai sunkius“ metus.

Netikėta išpažintis. Turint omeny, jog beveik pusę Rusijos biudžeto įplaukų sudaro pajamos iš energetinio sektoriaus – tai gera žinia mums.

Operacinis lygmuo

Panašu, jog ryškėja raktinis įvykis, tiksliau įvykių grandinė, kuri gali tapti Maskvos sprendimu paskelbti karo padėtį, dar vieną masinę mobilizaciją, uždaryti šalies sienas, priežastimi. Kremlius kaip niekada gausiai ir atvirai skelbia apie suintensyvėjusias Ukrainos atakas.

Rusijos gynybos ministerija praneša, kad per išpuolį Makejevkoje žuvo 63 kariai. Teigiama, kad priešlėktuvinė Rusijos gynyba numušė ukrainiečių droną, priartėjusį prie Rusijos miesto Voronežo.

Skelbiama, jog iškart po Naujųjų Ukrainos kariuomenė per tris valandas 14 kartų apšaudė taip vadinamos Donecko liaudies respublikos teritoriją. Socialiniai tinklai užversti pranešimais apie oro pavojaus sirenas Kurske, Belgorode, Novorosijske, Rostove, Sankt Peterburge ir net Maskvoje.

Kremliui mirtinai reikia patvirtinimo, kad Rusija užpulta, skelbti dar vieną „tėvynės karą“ ir išgrūsti šimtus tūkstančių driskių į fronto liniją. Numirti.

Tuo tarpu ukrainiečiai neduoda rusiškiesiems generalbalvonams ir jų valkatų gaujoms ramiai ilsėtis. Kasdien pas Kobzoną išsiunčiama iki 700 driskių, o nuo visaverčio karo pradžios Ukrainos gynėjai ten pasiuntė jau 107 440 Putino karių. Rusijos nuostoliai artėja prie Maskvos gyvosios jėgos praradimų „Žiemos kare“ su Suomija. Tame kare driskiai, beje, buvo naikinami labai panašiu būdu, generolo Manerheimo išminties ir suomių tautos didvyriškumo dėka.

Ukrainos žvalgybos tarnyba mano, jog rusai gali vienu metu pradėti puolimą iš šiaurės ir rytų; taip pat bus stengiamasi užimti visą Donecko sritį.

Ukrainos Gynybos ministerijos Valstybinės žvalgybos tarnybos atstovas Andrejus Černiakas teigia, jog rusai supranta, kad pralaimi, tačiau karo nutraukti neketina. Ukrainos gynėjai pasirengę galimoms driskių atakoms, kurios iš anksto pasmerktos pralaimėjimui.

Pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, Rusija planuoja ilgalaikę bombardavimo iš oro atakų kampaniją, naudodama Irano gamybos bepiločius orlaivius, kad priverstų Ukrainą pasiduoti. Vien per pirmąsias dvi 2023 m. dienas Ukrainos pajėgos numušė daugiau kaip 80 dronų.

Rusijos teroristų gaujos vis dažniau naudoja vadinamuosius dronus kamikadzes, kurie dideliu greičiu vertikaliai nusileidžia ant taikinio, padarydami daug žalos ir žudydami žmones.

Taktinis lygmuo

Rusiškieji okupantai tęsia karinius veiksmus, siekdami užgrobti teritorijas iki Donecko srities administracinės sienos. Pagrindinės pastangos sutelktos į puolimo potencialo išlaikymą ir nuostolių atstatymą.

Rusų teroristai tęsia raketų smūgius, vykdo artilerijos apšaudymą, naikindami svarbiausią Ukrainos infrastruktūrą ir civilių būstus.

Per praėjusią parą priešas paleido 6 raketas, surengė 52 oro smūgius, 77 apšaudymus iš reaktyvinių ugnies sistemų. Visomis 6 raketomis, taip pat 30 oro smūgių priešininkas apšaudė civilinę infrastruktūrą. Ukrainos gynybos pajėgos numušė visus atakoms naudotus 27 bebiločius „Shahed-136“.

Nevykėliai ir toliau mėgina brautis į Bachmutą, pagerinti taktines pozicijas Limano ir Avdijevkos kryptimis.

Ukrainos gynybos pajėgų padaliniai patvirtino, kad Chersono srities Čulakovkos gyvenvietės rajone priešo nuostoliai siekia apie 500 sužeistųjų ir žuvusiųjų.

Per praėjusią parą Ukrainos karo aviacija sudavė 13 smūgių priešo personalo, ginklų ir karinės technikos sutelkimo rajonuose, 5 smūgius oro raketinių kompleksų pozicijoms.

Ukrainiečių gynėjai numušė priešo sraigtasparnį Ka-52 ir 3 žvalgybinius „Orlan-10“ tipo orlaivius.

Per pastarąją parą Ukrainos gynybos pajėgų raketinių pajėgų ir artilerijos daliniai apšaudė driskių susitelkimo vietas ir karinės technikos židinius, taip pat radiolokacinę stotį.

Nuotrauka: maži džiaugsmai.

Dėkojame, kad esate kartu. Tik Jūsų, mielieji, dėka, galime sakyti tai, ką iš tiesų galvojame. Juridinius asmenis kviečiame sudaryti paramos sutartis.

Visuomenės informacinio saugumo agentūra, sąskaitos Nr. LT447300010172065624.