„Saulės arkliukų“ sumanymas buvo toks: retsykiais pasiūlyti savo skaitytojams pasiklausyti, kaip skamba įvairios lietuvių kalbos tarmės, potarmės ar net šnektos. Kai kas bus nė negirdėję gyvai. Aš galiu pasiūlyti paklausyti dzūkų tarmės skambesio. Pasakoja Marijona Bingelienė (Puvačiauskaitė), g. 1931 m. Puvočių k., Marcinkonių vlsč., Gardino apskritis. Gyvenamoji pateikėjos vieta niekada nesikeitė…
Pradžioje buvo toks pokalbis: Tai, sakai, raikia kų tai paporyc? Netrailoc, o kų liuckiau? Šak jau mano viskas ištrailota, išbaladota… Ca kadu televizorun žmogus sakė, kad vilkai jų šunį užpjovė. Tai tu pamislyk? Prosta po langais parajo…
Ir man taikės ragėc vilkų. Jei jau vilkų rozų užragėjai, tai nepamirši visų gyvenimų… Trupucį pakalbėsiu apė savi ir tadu apė vilkų. Ar ciks? Dar mėgytau savo momos giesmį pagiedoc, ale ar išvešu su savo spiegiancu krūcini? Nu, tai ar jau kalbėc?
Įrašė Nijolė Marcinkevičienė
Projektas Svarbiausi tautinio identiteto dėmenys – kalba ir etninė kultūra”, 6 tūkst.