Šiandien su maisto švaistymu Lietuvoje kovojanti organizacija „Maisto bankas“ Vilniaus Rotušės aikštėje įžiebė pirmą tokią Lietuvoje – mažiausią kalėdinę eglutę. Iš medinių šaukštų ir šakučių sukonstruota „žaliaskarė“ pradeda kampaniją „Mažinam Kalėdas“. Jos tikslas – sumažinti šventiniu laikotarpiu išmetamus maisto kiekius ir skatinti sąmoningą vartojimą.
Vilniaus ar Kauno, Palangos ar Druskininkų, kuklesnė ar puošnesnė, tradiciška ar moderni – panašu, kad diskusijos miestų kalėdinių eglučių klausimais kiekvienais metais vis aštrėja. Todėl, anot organizacijos „Maisto bankas“ vadovo Simono Gurevičiaus, šiais metais kilo idėja įžiebti visiškai kitokią – mažytę, kuklią eglutę, kuria siekiama atkreipti dėmesį į vieną didžiausių šventinio laikotarpio problemų ir atsigręžti į svarbiausias vertybes.
„Mūsų eglutė netradicinė – labai nedidelė, sukurta iš natūralaus medžio šaukštų ir šakučių. Tai simbolis, kviečiantis sumažinti vartotojiškas Kalėdas, mažinti perteklinius švenčių atributus, tačiau ne gerumą ar šventinę nuotaiką. Juk svarbu ne maistu nukrauti stalai ir šventės gausumas, o žmonės, kurie yra drauge su mumis.
Neabejoju, kad tai viena mažiausių eglučių, kurios puošė Lietuvos miestų aikštes, ir tai tikrai pirmoji Lietuvoje (o galbūt ir pasaulyje) eglutė, kviečianti atsakingiau planuoti metų pabaigos šventes ir nešvaistyti maisto. Beje, savo eglutę kūrėme dar nežinodami, jog pagrindinė miesto eglė atrodys lyg didžiulis tortas, tačiau visai netikėtai šis kontrastas tapo labai simboliškas“, – eglutės įžiebime pasakojo S. Gurevičius.
Kviečia mažinti suvalgomo ir išmetamo maisto kiekius
Anot S.Gurevičiaus, vartoti tinkamas maistas kasdien yra švaistomas milžiniškais kiekiais, o kalėdiniu laikotarpiu jis padidėja trečdaliu.
„Visame pasaulyje namų ūkiuose didžiausi maisto kiekiai išmetami po švenčių. Pavyzdžiui, yra paskaičiuota, kad būtent kalėdinio laikotarpio metu išmetama apie 74 milijonai pyragų, kurie dar yra tinkami vartojimui. Turbūt ne vienam iš mūsų šeimos šventėse yra girdėtos frazės „valgykit, tiek daug prigaminau“, „valgykit, nes kitaip reiks išmesti“. Kviečiame keisti šią perteklinę kultūrą. Toks pokytis ne tik padės sutaupyti pinigų maistui, tačiau ir prisidės prie to, jog maisto būtų švaistoma mažiau“, – teigia S. Gurevičius.
Anot organizacijos vadovo, pagrindinė maisto švaistymo priežastis – neplanavimas. Du trečdaliai lietuvių pripažįsta, kad šventėms apsiperka per daug maisto.
