Dėl galiojančių standartų kai kurie prekinės išvaizdos neturintys vaisiai ir daržovės iki šiol nebuvo pardavinėjami, dėl to nemažai maisto buvo paverčiama atliekomis. Žemės ūkio ministras pasirašė įsakymą, kuriuo ši tvarka pakeista. Tikimasi, kad dėl to maisto bus iššvaistoma mažiau.
Kasmet Lietuvoje išmetama daugiau kaip 500 tūkst. tonų maisto atliekų, o visoje Europoje iššvaistoma 89 mln. tonų maisto per metus. Didžiausią išmetamo maisto dalį sudaro vaisiai ir daržovės. Prie to prisideda ir griežti reikalavimai, taikomi produktams, kad šie atitiktų prekybos standartus.
Siekdama mažinti maisto švaistymą, žemės ūkio ministerija (ŽŪM) parengė įsakymą „Dėl importuojamų, eksportuojamų ir vidaus rinkai tiekiamų šviežių vaisių ir daržovių atitikties prekybos standartams patikros taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo projekto, kurį šiandien pasirašė žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. Nauja tvarka įsigalios nuo 2019 m. sausio 1 d.
„Džiaugiuosi, kad susėdę su „Maisto banko“ vadovais, radome gerą sprendimą, kuris leis padėti skurstantiems Lietuvos gyventojams“, – sako žemės ūkio ministras.
Švieži vaisiai ir daržovės, neatitinkantys specialiųjų reikalavimų, nuo šiol galės būti patiekiami mažmeninei prekybai kaip vartotojų asmeninėms reikmėms skirti produktai, kurių etiketėje įrašyta „perdirbti skirtas produktas“ ar bet kuris kitas lygiavertis įrašas.
Iki šios dienos specialieji prekybos standartai buvo netaikomi tik vaisiams ir daržovėms, kuriuos turguose parduodavo patys ūkininkai. Dabar ši netobula, bet tikrai saugi ir skani produkcija galės būti tiekiama ir į parduotuves.
Atkreiptinas dėmesys, kad kitos išimtys dėl prekybos standartų taikymo vaisiams ir daržovėms yra numatytos Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 543/2011, kurio nuostatos nereikalauja, kad prekybos standartus atitiktų:
- produktai, ant kurių aiškiai užrašyta „skirta perdirbti“ arba „skirta pašarams“, arba kita lygiavertė frazė, kai jie skirti perdirbti pramoniniu būdu arba pašarams arba kitoms ne maisto reikmėms,
- vaisiai ir daržovės, kuriuos gamintojas savo ūkyje parduoda vartotojams jų asmeninėms reikmėms;
- produktai, kurie yra apipjaustyti ar supjaustyti, kad būtų „gatavi maisto produktai“ arba „maisto pusgaminiai“;
- maistui skirti daigai, kurie išauginti iš augalų, priskiriamų vaisiams ir daržovėms.
Susiję straipsniai:
- Siekiama daugiau dėmesio žiniasklaidoje skirti kokybiško maisto ūkiams
- 2017-ųjų maisto apžvalga: daržovės, kruopos ir jautiena
- Maisto pasirinkimas: daugiau ar kokybiškiau?
- 7 mitai apie maisto papildus
- Lietuvoje GMO tapo kasdieninio maisto dalimi
- Valgydami daugiau kalio turinčių maisto gaminių galime sumažinti kraujospūdį
- Sveikos mitybos pagrindas – 10 maisto gaminių
- Išskirtinės kokybės pieno gaminai pranoksta įprastus
- Ministrai ragina rinktis maistą, užaugintą šalia
- V. Tavorienė. Briuselis šokdina ūkininkus
- Užsienio reikalų ministerijoje aptartas Rusijos įvestų sankcijų galimas poveikis Lietuvos verslui
- Parama už derliaus išėmimą iš rinkos
- Nederlingų žemių plotų Lietuvoje turėtų nedaugėti
- Griežtinama priežiūra ekologiniams ūkiams
- Žemės dienos proga – žalieji ruošia GMO pietus
- Lietuviškų vaisių ir daržovių rinkai neužtenka
- Už sveiką vaikų maitinimą – garbingas apdovanojimas
- Siūloma mažinti PVM tarifą vaisiams, uogoms ir daržovėms
- Moksleiviai lietuviškus obuolius valgys tik nuo lapkričio
- Eksperimentiniai ūkiai nori būti įdomūs ir studentams, ir ūkininkams
- Mokiniams trūksta ekologiškų jogurtų, sūrelių, o žiemą – įvairesnių vaisių, ypač kriaušių
- Ateityje pirmenybė bus teikiama ekologiniams šeimos ūkiams
- B. Ropės siūlymu ES ribos skonio stipriklių naudojimą
- Ūkininkų gaminiams – užkarda
- Vaikų sveikata – ne prekė
- Kuriantiems daugiau darbo vietų kaime bus skiriama didesnė parama
- Rugsėjį vėl kilo kainos
- Lietuviai po truputį atranda moliūgus
- Gavęs paramą, verslininkas įgyvendino svajonę sveikai maitinti vaikus
- NMA tikslas – tiesioginės išmokos nepildant paraiškos
