Sveikatos priežiūros specialistų teigimu, iki tam tikros ribos pakilus kūno karščiui, dauguma žmonių iš karto griebiasi vaistų. Ką daryti, jei vaistų po ranka nėra arba jų vartoti negalima, atsako vaistininkė.
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Giedrė Tautkevičienė atkreipia dėmesį, kad pakilęs karštis kūne aktyvina procesus, kurie kovoja su ligos sukėlėjais, todėl ne visais atvejais reikia temperatūrą mažinti.
„Pakilusią temperatūra galima mažinti vartojant didelį kiekį šiltų skysčių – tai apsaugo kūną nuo dehidratacijos, mat pakilus karščiui, kūnas netenka daug skysčių. Kodėl būtent šilti skysčiai? Kaskart išgėrus skysčių, kūnas juos sušildo iki kūno temperatūros, o vartojant vėsius gėrimus eikvojama papildoma energija, kurios ir taip reikia kovojant su infekcija. Kartais būna, kad nėra jėgų vartoti skysčių arba yra vemiama, tada rekomenduojama laižyti ledo kubelį“, – aiškina ji.
Vėsūs kompresai taip pat padeda kūnui kovoti su infekcija. Tačiau jie netūrėtų būti lediniai, nes per didelis temperatūros skirtumas gali sukelti drebulį ir paskatinti kūną papildomai pakelti temperatūrą. Dar svarbu kuo daugiau ilsėtis, kad kūnas greičiau įveiktų ligos sukėlėjus.
„Dažniausiu atveju trumpą laiką žmonės gali vartoti karštį mažinančius vaistus, nebent jiems diagnozuoti stiprūs kepenų funkcijos sutrikimai, taikomas onkologinis gydymas. Tokiu atveju būtina kreiptis į gydytoją ir mušti temperatūrą kitais būdais“, – pataria vaistininkė.
Vis dar reikalauja antibiotikų
Kalbėdama apie į vaistinę užsukančius gyventojus G. Tautkevičienė pastebi, kad pakilęs karštis daugeliui suaugusiųjų yra didelis trukdis, todėl jie prašo preparatų, kuo greičiau numušiančių temperatūrą, jog galėtų toliau gyventi įprastu tempu.
„Prieš pandemiją buvo įprasta nusimušti karštį ir eiti į darbą. Pandemija pakeitė visuomenės požiūrį į prastą savijautą bei išmokė prastai pasijutus į darbą neiti. Tačiau po truputį vėl sugrįžta buvusi tendencija vaistų pagalba numalšinti požymius ir dirbti įprastai. Būtina sau nuolat priminti, kad aš dabar sergu, vadinasi, turiu ilsėtis ir gerti arbatas. Suprantu, kad tikrai nėra lengva gulinėti, kai darbai alsuoja į nugarą, bet kito kelio norint greičiau pasveikti nėra“, – tikina vaistininkė.
Ji priduria, kad yra ne vienas atvejis, kuomet sergantys ar pilnai nepasveikę žmonės grįžta į darbus ir po to jų susirgimai komplikuojasi: atsiranda pūlinga angina, plaučių uždegimas, ūminis sinusitas ar ausies uždegimas.
„Gyventojai vis dar aktyviai prašo antibiotikų, nes nenori ar negali sirgti. Jų negavę vaistinėje, pradeda vaistų ieškoti kitose vietose, o tada sugrįžta ir klausia, kaip turėtų būti vartojamas vienas ar kitas antibiotikas, kuris iš turimų antibiotikų tinkamas. Antibiotikai gydo tik bakterines ligas, o ne peršalimus“, – pabrėžia vaistininkė.
(Ne)tradiciniai metodai – pamirškite degtinę
Liaudies medicinoje populiarus metodas mažinti karštį yra trynimas degtine, tačiau jis itin pavojingas, ypač vaikams. Visų pirma, vaikų odelė yra labai plona, todėl alkoholis patenka į sisteminę kraujotaką ir gali sukelti apsinuodijimą, širdies ir neurologinių problemų ar net komą. Antra, alkoholis garuoja, tepant ant karšto kūno – dar stipriau, todėl vaikas gali įkvėpti nemažai jo garų, kas taip pat gali sukelti minėtus negalavimus. Trečia, klaidingai tikima, kad alkoholis vėsina – iš tikrųjų vidinės temperatūros jis nemažina.
„Dažnai susiduriu su žmonėmis, kurie labiau linkę naudoti praeityje taikytus gydymo metodus. Tačiau kai kurie jų kelia daugiau žalos, nei duoda naudos, todėl savigyda reikėtų užsiimti itin atsargiai. Pavyzdžiui, šalto vandens vonios ar lediniai kompresai nėra rekomenduojami, nes gali sukelti traukulius ir papildomai pakelti temperatūrą, o vėsaus vandens vonia ar kompresai išties veiksmingai sumažina temperatūrą“, – sako G. Tautkevičienė.
Anot jos, verčiau reikėtų gerti arbatas, kurios silpnina peršalimo požyžius ir mažina uždegimą, tai gali būti imbiero, ežiuolės šaknų, liepų, šeivamedžio, ramunėlių žiedų ir aviečių lapų arbatos.
„Eteriniai aliejai taip pat gali palengvinti peršalimo požymius, kai kurie jų turi ir priešuždegiminių savybių: arbatmedžio, cinamono, imbiero, pipirinių mėtų, eukalipto, levandų. Tiesiogiai eterinių aliejų ant odos naudoti nederėtų – rekomenduojama juos maišyti su baziniais aliejais: kokosų, vynuogių kauliukų, alyvuogių, baobabo. Eterinius aliejus galima dėti į difuzorių, įlašinti plaunant grindis ar maudynėms vonioje“, – vardija „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.
Kada malšinti, o kada susilaikyti?
Ne vienas yra girdėjęs, kad jei karštis mažesnis nei 38 °C, reikia kūnui leisti pačiam kovoti, tačiau, anot G. Tautkevičienės, ne visais atvejais šis teiginys tinka, dėl to reikėtų atsižvelgti į savo būseną.
„Jei savijauta yra pakankamai gera, nejaučiama nemalonių požymių, o karštis siekia 38 °C – gali užtekti vėsių kompresų, skysčių ir išsigulėti. Bet yra dalis žmonių, kurie temperatūrai perkopus 37,5 °C jaučiasi labai blogai, negali miegoti – tokiu atveju geriau išgerti karštį mažinančių vaistų ir leisti kūnui ilsėtis. Su vaikais irgi yra labai panašiai. Jei vaikas atrodo vangus, nerimastingas – karščio sumažinimas padės organizmui kovojant su infekcija. Bet jei davus vaistų, vaikas išlieka vangus, atsiranda neaiškūs bėrimai, viduriuojama, vemiama, mažai ar visai nesišlapinama, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją“, – pataria ji.
Pasak vaistininkės, taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kurioje kūno vietoje temperatūra yra matuojama. Pavyzdžiui, išangėje temperatūra visada bus aukštesnė nei matuojant pažastyje, net jei temperatūra ir nėra pakilusi.
