Ne paslaptis, kad nelegali vaistų rinka yra – vaistų siūlo kai kurių turgaviečių prekeiviai. Tačiau prašymų be recepto įsigyti receptinių vaistų dažnai sulaukia ir vaistininkai. Apie tai, kokių vaistų kartais reikalauja gyventojai ir kodėl rizikinga vartoti turguje pirktus medikamentus, atsako vaistininkė.
Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Robertos Janulytės, dažniausiai be recepto prašoma parduoti receptinius nesteroidinius vaistus nuo skausmo ir uždegimo bandant įrodyti, kad tos pačios grupės ar net su ta pačia veikliąja medžiaga nereceptiniai vaistai nepadeda ir joks kitas vaistas neveikia.
„Neretai prašoma be recepto leidžiamųjų preparatų, nes vyrauja įsitikinimas, kad tokie vaistai nekenkia skrandžio gleivinei. Vis dar pasitaiko atvejų, kai prašoma be recepto parduoti antibiotikų – dažniausiai apeliuojant į vaistininko sąžinę, kad žmogus be jų pasijus visiškai prastai, kol prisibels pas gydytoją“, – pavyzdžiais dalijasi ji.
Kam išimtis taikoma, o kam ne?
Pritrūkus receptinių vaistų, skirtų gydyti lėtines ligas, tokias kaip arterinę hipertenziją, cukrinį diabetą, akių ligas, alergiją ir pan., jų galima įsigyti ir pateikus seniau išrašytą gydytojo receptą.
„Kai kurie žmonės vis dar turi popierinius receptus su gydytojo žyma „ilgalaikiam gydymui“, o tiems, kuriems rašomi elektroniniai receptai, užtenka pateikti asmens tapatybę įrodantį dokumentą, kuriame yra asmens kodas – jei vaistas pastaruoju metu buvo skirtas gydyto ir žmogus jį įsigijo, vaistininkas gali parduoti minimalų receptinio vaisto kiekį ir be recepto“, – aiškina R. Janulytė.
Ji priduria, kad ši išimtis negalioja kiekybiškai atskaitomiems vaistams, t. y. vaistams, kurie veikią centrinę nervų sistemą: opioidams, antibiotikams, receptiniams pseudoefedrino preparatams. Tokie vaistai pagal galiojantį receptą yra išduodami vieną kartą – kiekvieną kartą reikalingas naujas gydytojo receptas.
Nelegali vaistų rinka
Vaistininkės teigimu, kad prekiaujama vaistais tam neskirtose vietose – turguje, kioskuose, specializuotose parduotuvėse – galima pasakyti iš to, kad vis dar pasitaiko vyresnio amžiaus žmonių, kurie pamiršę, kur tokių vaistų įsigijo, ateina jų ieškoti į vaistinę arba atneša kaip naikintinus vaistus. Tokie vaistai paprastai būna neregistruoti Lietuvoje, taip pat jų pakuotės yra su nelotyniškos abėcėles užrašais – tai reiškia, kad neatitinka ženklinimo normatyvų.
„Reikėtų suprasti, kad gamintojas ir platintojas neatsako nei už vaisto kokybę, nei už jo poveikį, jei vaistas yra neregistruotas Lietuvoje ir įsigytas ne vaistinėje. Taip pat perkant vaistus ne vaistinėje nėra suteikiama farmacinė paslauga – pacientą dėl vaisto dozavimo, vartojimo trukmės, indikacijų ir kontraindikacijų konsultuoja žmogus, kuris neturi medicininio išsilavinimo. Pastebėjome, kad dažnai įsigiję tokių nelegalių vaistų pacientai kreipiasi į vaistinę norėdami išsiaiškinti, kaip juos tinkamai vartoti“, – komentuoja R. Janulytė.
Lietuvoje registruotų ir legaliai prekiaujamų vaistinių preparatų bei maisto papildų pasiūla išties didelė, todėl, pasak vaistininkės, neverta pirkti katės maiše ir rizikuoti savo sveikata.
Ko gyventojai ieško?
Dažniausiai gyventojai turgavietėse ieško receptinių vaistų, kurių galėtų įsigyti be recepto, taip pat augalinių preparatų, kurių nėra mūsų rinkoje arba jie nėra registruoti Lietuvoje ar Europos Sąjungoje (ES). Pasitaiko, kad žmonės jaučia nostalgiją tam tikriems vaistams, kuriais šalyje jau nebeprekiaujama.
„Jei vaistas nėra registruotas Lietuvoje arba ES, vadinasi gamintojas arba platintojas nepateikė visų reikalingų dokumentų, įrodančių vaisto saugumą ir tinkamumą naudoti, todėl pirkdamas šį preparatą žmogus rizikuoja savo sveikata. Jei vaisto nebelieka rinkoje, tam visada yra svari priežastis – buvo surinkta pakankamai duomenų, kad vaistas yra labiau žalingas nei naudingas, atsirado naujesnių vaistų ar priemonių jį pakeisti“, – akcentuoja R. Janulytė.
Apsinuodija vaistais iš turgaus
Nors žmonės vis atsakingiau renkasi, kokius ir kur vaistus ar maisto papildus pirkti, konsultuojasi net prieš užsisakydami prekes internetinėje vaistinėje, vis dar pasitaiko atvejų, kai tampama reklamos aukomis – vaistai ar maisto papildai perkami iš abejotinos reputacijos internetinių puslapių arba turguose.
„Tokie preparatai nėra tikrinami atsakingų institucijų, todėl pasitaiko atvejų, kai žmonės apsinuodija sunkiaisiais metalais, kurie nėra išvalyti ir pašalinti gamybos metu, vartoja preparatus, į kurių sudėtį įeina toksiškos ar kancerogeninės medžiagos. Tai viena iš didžiausių rizikų vartojant preparatus, įsigytus nelegaliose internetinėse prekyvietėse ar turgavietėse“, – tvirtina „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.
Anot jos, lieknėjimui skirti preparatai, kurių neva stebuklingas poveikis reklamuojamas interneto svetainėse, taip pat dažnai sukelia daugiau žalos nei naudos – po jų vartojimo žmonės skundžiasi sutrikusia skrandžio veikla, kepenų fermentų padidėjimu, sutrikusia širdies veikla, bendru silpnumu.
