Perteklinis reikalavimas vaistinėse užtikrinti „gyvą“ farmakotechnikų darbo kontrolę neturėtų būti siejamas su ES direktyva, nes joje tokio reikalavimo nėra. Šalyje trūkstant vaistininkų Lietuvos vaistinių asociacija (LVA) ragina valdžią dar labiau neapsunkinti padėties ir taisyti Farmacijos įstatymą bei palikti galimybę prižiūrėti farmakotechnikus nuotoliniu būdu, taip išsaugant apie 350 regionuose gyvybiškai svarbių darbo vietų ir 150 vaistinių, o tai sudaro beveik 25 proc. regionų vaistinių.
„Jau nuo sausio 1 dienos turi įsigalioti Farmacijos įstatymo nuostata, numatanti, kad vaistinėje privalo fiziškai būti bent vienas vaistininkas. Mažesnių vaistinių, kuriose iki šiol dirbo nuotoliniu būdu vaistininko prižiūrimas farmakotechnikas, laukia liūdna lemtis, nes pasamdyti vaistininką dėl jų stokos tapo neįmanoma misija“, – problemą įvardija LVA pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė.
Nesulaukus Seimo supratimo, kitąmet regionuose gali užsidaryti 150 vaistinių, 272 vaistinėms teks sutrumpinti darbo laiką, o 350 farmakotechnikų neteks darbo. Asociacijos vadovė neigia mitus, jog farmakotechnikai yra menkai išsilavinę, pigūs darbuotojai, kurie neturėtų būti prileidžiami prie ligonių.
1 mitas – viską lemia ES teisė
Pasak K. Nemaniūtės-Gagės, tai yra visiška netiesa ir bet koks dangstymasis Europos Sąjungos (ES) teise tėra siekis nusimesti asmeninę atsakomybę už priimtus sprendimus. Čia vietos interpretacijoms neturėtų būti, mat Europos Komisija yra pateikusi direktyvos taikymo išaiškinimą.
„Tiesa, kad farmakotechnikai farmacinę paslaugą pacientams gali teikti tik prižiūrimi vaistininko, tačiau Europos Komisija yra išaiškinusi, jog valstybės narės gali savo nuožiūra pasirinkti tinkamiausią farmakotechnikų veiklos kontrolės priežiūros mechanizmą, atsižvelgdamos į farmakotechniko per studijas įgytą būtiną kvalifikaciją ir įgūdžius, rinkos poreikius ir prieinamas technines galimybes“, – aiškina K. Nemaniutė-Gagė.
Tai reiškia, kad Lietuvoje šiuo metu taikomas farmakotechnikų priežiūros būdas, kuomet vaistininkas į mažesnes regionų vaistines atvyksta peržiūrėti receptų, pakonsultuoti farmakotechniko, o visu kitu laiku jį prižiūri bei konsultuoja nuotoliniu būdu, neprieštarauja ES teisei.
2 mitas – farmakotechnikams trūksta žinių
Farmakotechnikai Lietuvoje ruošiami gerokai ilgiau nei kitose užsienio šalyse. Pas mus jie studijuoja 3,5 metų, kai, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje tokios studijos trunka vos 1,5 metų. Studijuodami farmakotechnikai taip pat privalo atlikti pusės metų praktiką vaistinėje.
„Palyginus Lietuvoje ruošiamų farmakotechnikų ir vaistininkų studijų programas, matyti, kad studentai mokosi tų pačių dalykų. Esminis skirtumas – farmakotechnikai rengiami darbui vaistinėse, o vaistininko išsilavinimas leidžia dirbti ir mokslo srityje. Ir farmakotechnikai, ir vaistininkai privalo kas penkerius metus kelti savo kvalifikaciją bei dalyvauti tose pačiose paskaitose ir seminaruose. Per šį laikotarpį jie turi surinkti po 120 kvalifikacijos kėlimo valandų. Be to, jei nesi pratęsęs licencijos, reikia laikyti tą patį kvalifikacijos egzaminą, tiek farmakotechnikams, tiek vaistininkams“, – panašumus vardija LVA pirmininkė.
Ji priduria, kad farmakotechnikai mokydamiesi ne tik įgyja žinių apie vaistus, bet ir kompetenciją bei teisę teikti farmacinę paslaugą pacientams – jie geba konsultuoti gyventojus apie receptinių vaistų vartojimą, jų laikymo sąlygas bei vaistų tarpusavio sąveiką.
3 mitas – farmakotechnikai užima vaistininkų darbo vietas
Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu yra laisvos 145 vaistininkų darbo vietos, tačiau darbo teieško 12 farmacijos specialistų, turinčių pakankamą kvalifikaciją ir galinčių užimti šią poziciją. Vaistininkų trūksta ne tik vaistinėse, bet ir valstybinėse institucijose, tokiose kaip Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinė ligonių kasa ir Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba.
„Jei įsigalios reikalavimas vaistininkams fiziškai būti vaistinėje visą darbo dieną, prognozuojama, kad šalies vaistinėse pritrūks daugiau nei 300 vaistininkų. Šiuo metu farmacijos specialistams vaistinėse tenka dirbti daugiau nei vienu etatu, kad pacientams farmacines paslaugas galėtų teikti visos šalyje esančios vaistinės. Tačiau vaistininkų trūkumui padvigubėjus, to užtikrinti nebepavyks“, – akcentuoja K. Nemaniūtė-Gagė.
4 mitas – vaistų prieinamumas nesumažės
Anot LVA pirmininkės, atsiradus naujam įpareigojimui – vaistininkui fiziškai visą darbo dieną būti vaistinėje, bei neišsprendus vaistininkų trūkumo problemos, vaistinės ne tik privalės trumpinti darbo laiką, bet ir atleisti farmakotechnikus bei užsidaryti.
„Jei nebus pakeistas Farmacijos įstatymas, kitąmet regionuose užsidarys 150 vaistinių, 272 vaistinės sutrumpins darbo laiką – darbo dienomis dirbs nuo 8 iki 15 val., savaitgaliais nebedirbs. Skaudžiausia, kad 350 kvalifikuotų farmacijos specialistų – farmakotechnikų – bus atleisti. Tačiau, matyt, didžiausias praradimas bus miestelių gyventojams, kuriems iki artimiausios vaistinės gali tekti vykti 20 ar net 30 kilometrų “, – prognozuoja ji.
5 mitas – farmakotechnikai vaistininkus išstums iš vaistinių
Kiekviena vaistinė privalo turėti farmacinės veiklos vadovą, kuriuo gali būti tik vaistininkas. Vaistininko atliekamos funkcijos skiriasi nuo farmakotechnikų, pavyzdžiui, tik vaistininkai ateityje galės skiepyti pacientus. Tik vaistininkai gali teikti farmacinės rūpybos paslaugas, pavyzdžiui, vaistinėse įgyvendinti astmos valdymo modelį ir apie tai konsultuoti pacientus.
„Remiantis gerąja kitų ES šalių praktika, turi būti plečiamos vaistininkų funkcijos, suteikiant jiems teisę pratęsti receptinius vaistus, išrašyti vaistų receptus ypatingais atvejais. Tačiau tai nėra pagrindas atimti iš farmakotechnikų, prižiūrimų vaistininkų nuotoliniu būdu, galimybę teikti farmacinę paslaugą“, – teigia K. Nemaniūtė-Gagė.
