Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos šalių, lėtinės neinfekcinės ligos yra aktuali visuomenės sveikatos problema, o jų prevencija – vienas svarbiausių sveikatos apsaugos prioritetų. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro išankstiniais duomenimis, Lietuvoje 2015 m. kraujotakos sistemos ligos bei piktybiniai navikai sudarė didžiausią visų mirties priežasčių dalį. Vertinant visuomenės sveikatai aktualių lėtinių neinfekcinių ligų dinamiką, nustatyta, kad sergamumas kraujotakos sistemos ligomis, cukriniu diabetu, odos piktybinėmis ligomis bei su jomis susijęs mirtingumas per pastarąjį dešimtmetį reikšmingai padidėjo.
Remiantis naujausia 2014 m. parengta 5-ąja Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaita, vidutinė aplinkos oro temperatūra paskutinius tris dešimtmečius buvo aukščiausia per visą temperatūrų matavimo laikotarpį ir kiekvienas iš paskutinių trijų dešimtmečių buvo karštesnis vienas už kitą. Lietuvoje per pastaruosius penkis dešimtmečius vidutinė oro temperatūra padidėjo 0,7–1,0 °C.
Daugelį metų įvairiose pasaulio šalyse vykdytų tyrimų rezultatai rodo, jog terminė aplinka stipriai veikia žmogaus savijautą, todėl vietovei nebūdingi ypač karšti ar šalti orai gali tapti sveikatos sutrikimų ar net mirties priežastimi.
Tad kaip apsaugosime savo sveikatą nuo karščio?
Siekdamas išvengti karščio keliamo pavojaus žmonių sveikatai bei įgyvendindamas Nacionalinio visuomenės sveikatos ir karščio prevencijos 2016–2020 metų veiksmų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. V-1429, 1.4 priemonę, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras parengė rekomendacijas, kaip apsisaugoti karščiui jautriems žmonėms.
Šias rekomendacijos ir detalesnę informaciją apie karščio sampratą, gyventojų grupes, kurios yra jautrios karščiui, karščio poveikį sveikatai bei ligas, kuriomis sergant klimato kaitos keliamos grėsmės yra ypač pavojingos sveikatai, rasite paspaudę toliau pateiktą nuorodą.
