Jau penktąjį kartą Kauno tautinės kultūros centras rengia respublikines tautosakos ekranizacijos varžytuves „Animuoju lietuvišką pasaką“.
Ne vienerius metus Lietuvos mokiniai nuosekliai domisi lietuvių etnine kultūra, mūsų tautosaka ir sukuria gražius, originalius kūrybinius darbus, derindami etnines ir šiuolaikines raiškos formas, apjungdami tautos ir asmeninius gebėjimus į bendrą kūrinį – animaciją.
Rengėjams, dalyviams ir visiems animacijos mylėtojams šios varžytuvės – galimybė nerti į stebuklingą pasakų, sakmių, padavimų sūkurį ir kartu pajausti smagų, kartais juokingą, o kartais labai subtilų ir jautrų animacijos pasaulį.
Per penkerius metus sulaukėme daugiau nei 500 dalyvių iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių. Garsas apie konkursą pasiekė net 24 pasaulio šalis.
Viešo balsavimo metu už pamėgtus kūrinius balsavo iš Austrijos, Baltarusijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, Ispanijos, Italijos, Latvijos, Lenkijos, Kroatijos, Norvegijos, Olandijos, Slovėnijos, Švedijos, Ukrainos, Vokietijos, netgi iš Australijos, JAV, Kanados, Malaizijos, Belizo, Gajanos, Hondūro, Mauricijaus.
Varžytuvės – galimybė ekranizuoti lietuvių tautosaką
Šių metų varžytuvės prasidėjo dar balandį – vyko trijų dienų nemokami nuotoliniai mokymai varžytuvių dalyviams ir visiems, besidomintiems animacija.
Jų metu buvo nuosekliai pristatyti lietuvių tradiciniai papročiai bei tautosaka, aptartos bendrosios animacijos taisyklės ir kūrimo būdai.
Ekranizuodami lietuvių tautosaką triūsė net 68 mokiniai iš įvairiausių Lietuvos miestų ir miestelių.
Ir štai, sulaukėme net 29 įvairiausių gražiausių animacinių filmukų: legendų, padavimų, sakmių, dainų, o daugiausia – pasakų.
Varžytuvių darbai buvo vertinami atsižvelgiant į amžiaus grupes bei sukurtos animacijos etniškumą, sumanymo ir atlikimo originalumą, įtaigumą, meninį pateikimą, estetiškumą, atlikimo technikos sudėtingumą ir išbaigtumą.
Viešo balsavimo metu filmukus galėjo vertinti ir visi norintys. Džiaugiamės jų aktyvumu – sulaukėme daugiau nei 1600 balsų.
Projekto kūrybinė grupė nuoširdžiai dėkoja visiems respublikinio tautosakos ekranizacijos varžytuvių „Animuoju lietuvišką pasaką – 2022“ dalyviams, jų mokytojams, artimiesiems ir draugams, kurie balsavo ir padėjo mums išrinkti geriausius animacijų autorius ir sveikina varžytuvių nugalėtojus!
Tokie renginiai, kaip šis konkursas, turi tikslą – šviesti moksleivius, kad jie lietuvių papročių, tautosakos, grožį ir prasmę pajustų per meną, šiuolaikines technologijas ir išmoktų vertinti mūsų tautos per amžius sukauptą išmintį.
Kauno tautinės kultūros centro komanda dėkoja už ilgametį bendradarbiavimą, palaikymą ir įsteigtus vertingus apdovanojimus dėkojame mūsų partneriams:
Klaipėdos rajono švietimo centrui, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutui, Kauno informacinių technologijų mokyklai bei kasmetiniams remėjams UAB „MeinArt“ studijai, žinių rėmėjui – „Kauno diena“.
Pamatyti animacinius filmukus galima Kauno tautinės kultūros centro svetainėje www.ktkc.lt.
Rengėjas – Kauno tautinės kultūros centras;
Projektą finansuoja – Lietuvos kultūros taryba.
Partneriai:
Klaipėdos rajono švietimo centras;
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas;
Kauno informacinių technologijų mokykla
UAB „MeinArt“.
Net nežinau, kas geriau dauginti (multiplikuoti) ar gyvulinti (animuoti) pasakas. Pastebėjau, kad Afrikos tautų paskose veikia vien gyvuliai.
yra gyvybės įkvėpimas. UAB „MeinArt“ – užsieniečiai, anglakalbiai, iš kur? Ar jau pavaišinote juos cepelinais ir kiaulių ausytėmis? Velkam į Lithuaniją!
Be a. a. prof. Leonardo Saukos keturiuose tomuose surinktų ir kitose tautose, apart baltų, egzistuojančių apie 400 pasakos “Eglė žalčių karalienė” variantų, UAB Jotema “Lietuviškose pasakose” yra išleidusi dar vieną, patį ilgiausią, pasakos “Eglė žalčių karalienė” variantą.
Pagal amerikiečio mokslininko prielaidą, kad įvairiose tautose nuolat besikartojantys tokie patys pasakojimai turi buvusį tikrų įvykių atgarsį, pavyko pasaką “Eglė žalčių karalienė” iškoduoti laike (žaltys – laiko simbolis, Eglė, Beržas, Uosis ir Drebulė – šiaurinių geografinių platumų girių “gyventojai”).
Atlikus analizę ir praleidus per mokslinę laboratoriją epizodus, ilgiausiame variante išryškėjo, kad Eglė su žalčiu, kuris kartkartėmis virsdavo karalaičiu, iki Afrikos geografinių platumų tolygių Madagaskaro salai, nuvyko ir buvo sugrįžusi du kartus. Ši dviguba kelionė pagal trukmę siekia Homo Sapiens atsiradimo žemėje faktą, nes archeologiniai tyrimai rodo, jog Afrika yra žmonijos lopšys.
Gal atsirastų norinčių šią, nuo Baltijos krantų iki pietinės Afrikos upės Rytas (teka iš rytų į vakarus) Eglės žalčių karalienės kelionę pirmyn ir atgal pakartoti animacijoje?
LIETUVIŲ KALBA YRA SENIAUSIA KALBA PASAULYJE!
TAI PATVIRTINA IR INDŲ DIEVAS PRADŽIAPATIS, KAS LIETUVIŲ KALBA REIŠKIA – PATI PRADŽIA!
AFRIKOJE, ETIOPIJOJE NUO SENO BUVO MIESTAS KURIS IR MŪSŲ LAIKAIS LIETUVIAMS PAŽĮSTAMAS – KAIP AKSUMAS – KITAIP – AUKSO MIESTAS!
AFRIKOS ŠIAURĖJE IR DABAR DAR RANDAMI SENESNIO UŽ EGIPTO PIRAMIDĘS TIMGADO MIESTO LIEKANOS,
AFRIKOS PIETUOSE, IR DABAR DAR RANDAMOS SENIAUSIOS ŽMONIŲ KAUKUOLES!
SUSIPAŽINES SU JŪSŲ VEIKLĄ, ESU DAUGIAU NEI SUŽAVĖTAS!
ESU TREČIOJO BEI KETVIRTOJO ŽEMĖS AŠIES FIZINIO JUDĖJIMO ATRADĖJAS.
PARAŠĘS ir IŠLEIDĘS KNYGAS” “PERKŪNAS”, “PER PRAEITĮ Į ATEITĮ”. “PAŽADINTA PRAEITIS”, PRAEITIS IR ATEITIS”. “PRAREGĖJIMAS”. “TVANAI DIEVAI CIVILIZACIJOS”.
JEGU PAGEIDAUTUMET, PO VIENĄ KNYGĄ GALĖČIAU PADOVANOTI!!