Balandžio 10 dieną Lietuvių literatūros ir tautosakos institute (Antakalnio g. 6, Vilnius) septintą kartą surengtoje mokslinėje konferencijoje „Norberto Vėliaus skaitymai“ sutelktas dėmesys gyvūnų pasauliui.
Šiemet konferencija subūrė įvairių mokslo sričių – folkloro, etnologijos, archeologijos, kalbotyros, menotyros ir kt. – tyrinėtojus kurie gilinosi į gyvūnų (žinduolių, paukščių, roplių, žuvų, vabalų) vaizdinio problematiką, remiantis įvairių baltų genčių ir tautų religijos ir mitologijos šaltiniais, archeologijos, lingvistikos, etnografijos, tautosakos ir kt. duomenimis. Konferencijoje, kurios bendra tema yra „Gyvūnų pasaulis baltų religijoje ir mitologijoje“, buvo nagrinėjami šie klausimai:
– gyvūnų kilmės, gyvenimo trukmės samprata, gyvūnų funkcijų mitinė traktuotė;
– gyvūnų ir žmonių komunikacijos būdai mitiniame kontekste ir gyvūnams priskiriamos antgamtinės galios;
– būrimas, ateities spėjimas iš gyvūnų elgesio ar jų kūno dalių;
– fantastinių ir nepaprastų gyvūnų (pvz., slibino, gyvačių karaliaus, šungalvio ir kt.) vaizdiniai ir funkcijos mitologijoje ir tautosakoje;
– dievų ir mitinių būtybių zoomorfiniai pavidalai bei funkcijos;
– gyvūnai kaip aukojimo dievams objektas;
– zoomorfinių vaizdinių įvairovė liaudies meno, buities ir religijos objektuose;
– žmonių ir naminių gyvūnų santykiai kasdienybėje bei svarbiais gyvenimo momentais (gimimas, vedybos, laidotuvės), mitiniai šių santykių aspektai;
– žmogus ir laukinė gyvūnija, mitinis medžioklės, žvejybos kontekstas.
Kasmet rengiamomis garsaus lietuvių mitologijos ir religijos tyrinėtojo profesoriaus Norberto Vėliaus (1938–1996) atminimui skirtomis konferencijomis siekiama sutelkti įvairių humanitarinių mokslo sričių, vienaip ar kitaip susijusių su baltų mitinio pasaulėvaizdžio rekonstrukcija, – tautosakos, istorijos, archeologijos, etnologijos, kalbotyros ir kt. – tyrinėtojus ir tuo paskatinti įvairių sričių tyrinėjimų sintezę mitologijos pagrindu.
Čia susirinko visas mitologų elitas, nevisų išklausiau bet tikriausiai nė vienas taip ir liko N Vėliaus lygmenyje nė trupučiuka nieko naujo neatskleidę. Ožys yra skorpiono sugretinus su horoskopais porininkas, antrininkas, aštuntas skorpiono zodiakas ir aštuntas horoskopas ožys, o skorpioas atstovauja lytinius santykius ir požemio anapusinį pasaulį. lyvis
Ačiū už vaizdą, garsą ir galimybę netiesiogiai sudalyvaut skaitymuose. Kol kas pasiklausiau tik Dainiaus R. ypatingu greičiu išritintos kalbos, bet palengva peržiūrėsiu ir kitus, o jei būtų įkelta dar daugiau, tai dar geriau 🙂
Pateiktoje medžiagoje nieko nepasakyta apie vilką. Gal kas turite pilnus audio? T.y. ir su klausimų dalimis?
Nuostabus D. Razauskas:)
Likau be žado… Tai žmogus, turintis dvasinę regą.
pi-Ratui
Turiu visos konferencijos audio įrašą.
Galvoju gal įdėti į tautosmenta.lt, atskiroje skiltyje.
Gal šįvakar. Dar paties Norberto Vėliaus skiltis jau beveik parengta.
Mano užuojauta Žmuidai:)
Žiauriai nusišnekėjo: “Dievas atima iš žmonių nemirtingumą, uždraudžia jiems prieiti prie gyvybės medžio”. Ten buvo Pažinimo medis. Dievas tik perspėja, jog paragavęs jo vaisių, žmogus numirs. Taip ir įvyksta: žmogus tampa mirtingas.
“Dievas tampa nereikalingu gyvybės kūrimo procese, nes žmonės, pažinę vienas kitą, tampa gyvybės pradininkais ir valdovais ir per vaikus – nemirtingais.” – didesnio absurdo nesugalvosi. Visos religijos teigia, jog žmogus nemirtingas per savo nemirtingą sielą, o ne per mirtingą kūną. Gerb. Žmuida visai susimaišė, kas mirtinga, o kas nemaru.
O Eglės atveju Žalčio vaidmuo kiek kitoks, nei Adomo ir Ievos istorijoje. Čia Žaltys užima Adomo vietą. Juk Eglė galėjo ištekėti už bet kokio žemiško vyro, bet ištekėjusi už Žalčio,ji atskiriama nuo artimųjų (Žaltys – ne žemės gyventojas, jo namai po vandeniu, lyg ir požeminiame pasaulyje) Ir Eglės tragedija bręsta būtent šioje atskirtyje, atskirtyje nuo artimųjų ir savųjų ilgesyje.
Pritariu 100%
Ačiu Ignai. Laukiu.
http://tautosmenta.lt/renginiai/
Dėkui!