Nuo birželio 15 d. Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje Kulionyse (Gilužio 2a) bus atidaryta etnotapytojo Virginijaus Kašinsko tapybos darbų paroda „Visas pasaulis lietuvių liaudies dainose“.
Šioje nepaprastoje parodoje lankytojams pristatomas paveikslų ciklas, nutapytas pagal lietuvių liaudies dainas. Paveikslų siužetai pasirinkti iš karinių-istorinių, kalendorinių apeiginių, darbo, šeimos ir vestuvinių dainų.
Pristatomuose paveiksluose menine forma perteikiama lietuvių liaudies dainų mitologinė simbolių struktūra. Sąmoningas gilinimasis į lietuvių liaudies dainų dvasinį paveldą atveria gelmes, kuriose atsidengia nuostabūs lietuvių tautos pasaulėjautos ir pasaulėžiūros senieji klodai, padedantys suvokti dabartį ir mus supantį pasaulį.
Lietuvių tauta turtinga savo istorijos dvasiniu paveldu, kuris atsispindi lietuvių tautos per amžius sukauptuose kultūriniuose kloduose – išsaugotose kalboje, mituose, legendose, pasakose, lietuvių liaudies dainose, šokyje, muzikoje ir dailėje.
V. Kašinskas yra tapytojas ir lietuvių mitologijos tyrinėtojas, Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto docentas. Menininko kūryba persmelkta lietuvių prigimtinės kultūros ir giliu tautos tradicijų apmąstymu.
Lietuvių tautos tradiciniai pasaulėžiūros ir papročių siužetai bei motyvai tiesiogiai atsispindi V. Kašinsko paveikslų simbolikoje, kompozicijose, ir autoriaus originalioje tapybos išraiškoje.
VIRGINIJUS KAŠINSKAS gimė 1955 m. Šilalės rajone, Žemaitijoje.
1987 m. baigė Vilniaus dailės institutą (dabar Dailės akademija) tapybos
specialybę.
Nuo 1992 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys.
Nuo 2005 m. suteiktas meno kūrėjo statusas.
Lietuvių etninės kultūros draugijos narys.
Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjungos narys.
Parodose dalyvauja nuo 1987m.
Surengęs 98 personalines tapybos ir piešinių parodas Lietuvoje ir užsienyje.
Respublikinių ir tarptautinių tapybos parodų Lietuvoje ir užsienyje dalyvis.
Menotyrininkas Saulius Mikėnas:
„Kaunietį dailininką Virginijų Kašinską galima drąsiai pavadinti dirbtuvės atsiskyrėliu ir tapybos fanatiku. Atskiri jo darbai Lietuvos parodų salėse pasirodė1987 metais. Tačiau daugiausia dėmesio autorius skyrė personalinėms ekspozicijoms, orientuotoms į nedidelį. tačiau išsilavinusį meno gerbėjų ratą.
Savo paveiksluose menininkas siekia išryškinti pagrindinius fizinio bei dvasinio gyvenimo elementus ir sukurti abiejų sferų harmoniją perteikiančias struktūras.
Detaliai objektų analizei jis parenka skirtingas meninės išraiškos priemonių sistemas. Pamėgtoje ciklinėje temos atskleidimo formoje remtasi realistiniu, siurrealistiniu, ekspresionistiniu bei abstrakcionistiniu vaizdavimo būdu. Autorius panaudoja taip pat anatomijos, matematikos mokslų žinias, filosofinių sistemų bei senosios simbolikos studijas.
Pirmieji savarankiški dailininko darbai buvo skirti gimtajai Žemaitijai. Vaikystės įspūdžiai. senųjų tradicijų pažinimas, vietinių meno kūrinių studijos.
Etnografinės ekspedicijos suformavo pagrindines V.Kašinsko tyrinėjimo nuostatas. Jo nuomone. būtent Žemaitijoje įmanoma atrasti pastovias, gilumines įvairias būties sferas jungiančias struktūras.
…Ankstesniuose darbuose atrastos pagrindinės struktūros organiškai siejamos su pasaulio tvarką perteikiančių senovės baltų ornamentu.
Panaudojamos taip pat Žemaitijoje paplitusios meno formos bei spalviniai deriniai. Aukštesniųjų būties sluoksnių vaizduose (ypač soliarinėse kompozicijose) autorius remiasi sudėtinga spalvine, skaitmenine simbolika.
Originalių rėmų pagalba ritminis pulsavimas pratęsiamas ir aplinkinėje erdvėje. Tokie kūriniai nepaprastai glaudžiai susiję su tikėjimo bei mokslo sferomis… Dekoratyvus spalvų spindesys atskleidžia prieš žiūrovo akis idealios, krištoliniai aiškios dangiškos sferos pasaulį.”
Paroda Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje (Gilužio g. 2a, Kulionys) veiks iki 2021m. lapkričio 30d. Parodą remia Lietuvos kultūros taryba.
Nepriklausomybės atgavimo aušroje, kai Molėtų observatorijoje buvau susitikęs su Sąjūdžio iniciatyvinės grupės tarybos nariu Romualdu Ozolu, tai, laukiant jo, salėj žiūrėjau į paveikslus. Tai nebuvo Čiurlionio, Šimonio, o kitokio autoriaus kūriniai kur, apžiūrėjus vieną, norėjosi eiti prie kito. Apžiūrėjus į kitą, norėjos pažvelgti į trečią ir taip, apžiūrėjęs visus, nustebęs apsižvalgiau.
“Ar, autorius šių darbų seniai pamiręs?” – pažvelgiau į prižiūrėtoją. “Čia – mano darbai,”- atsiliepė V. Kašinskas. Susipažinome. Buvau po to jo darbų parodoje Zapyškyje, Kauno pilies aukštojoje menėje, Juškų muziejuje ir t. t., grojant kosminei muzikai.
Vertinti autoriaus kūrinius nėra paprasta, tačiau viena neabejotina – kaip Juozas Šeimys iškoduoja istorijos slėpinius per runas ir hieroglifus, taip V. Kašinskas mūsų istorijos slėpinius “rašo” per tautinių raštų, dainų, gamtinės aplinkos, dangaus ir neribotos fantazijos vaizdų išklotinę.
O jo darbų parodą Kulionių Etnosodyboje irgi taip pat aplankysiu.
Lietuva nepriklausoma ir laisva. O kokias dainas kuria, padavimus, mįsles, pasakėčias… ? Ką paveldės iš dabartinės liaudies ateities kartos ? Koronos pasakas ?