Dėmesio! Mokslas: Savaitgalį nakties danguje laukia įspūdingas reginys – pirmasis šio rudens „kruvinasis mėnulis“.
„Pirmoji 2022 metų rudens „kruvinoji pilnatis“ arba „kruvinasis mėnulis“ šį savaitgalį nakties dangų nutvieks du vakarus iš eilės. Spalio mėnesio pilnatis pavadinta „Medžiotojo mėnuliu“ – rudens medžioklės sezono garbei. Ši pilnatis taip pat vadinama ir „Sangviniko mėnuliu“, „Mirštančios žolės mėnuliu“ ir „Kelionių mėnuliu“ ir kt. Jei mėnulio pasirodymo nesugadins debesuotas dangus, šį savaitgalį pilnatis bus ypatinga. Kaip praneša NASA, „kruvinoji pilnatis“ prasidės spalio 9 dieną, sekmadienį. Kas yra „kruvinasis mėnulis“? „Kruvinuoju mėnuliu“ vadinamas toks mėnulio užtemimo reiškinys, kuomet Mėnulis ir Saulė išsidėsto priešingose Žemės pusėse, todėl Saulės šviesa, apeidama Žemės atmosferą, nušviečia Mėnulį raudonai oranžine, rusva spalva. Toks reiškinys dar vadinams Mėnulio užtemimu“
– rašo vieno skaitomiausių Lietuvoje interneto naujienų portalo rašytojas.
Pliurpasklaida, gandasklaida užkniso negyvai. Atsiprašau už aštrų kalbėjimą, bet kantrybė jau trūko.
Pasirodo, kad šį, bobvasarišką, spalio mėnesio savaitgalį mūsų amą užgniauš nepaprastoji kruvinoji Mėnulio pilnatis, ir – dėmesio!!! – esą toks reiškinys „dar vadinamas Mėnulio užtemimu“ arba – Dievuliau, – „Sangviniko mėnuliu“!
Graudu ir juokinga, kai žinai, kad pranc. sanguine < lot. sanguineus – reiškia – kraujo spalvos, nes lotyniškai – sanguis – kraujas. Gėda to nesuprasti ypač rašant apie kruvinąjį(!) Mėnulį.
Tokias abrakadabras gimdo paviršutiniškumas, nenoras, negebėjimas, laiko neturėjimas gilintis į prasmes, į gilesnius supratimus. O internetinio lesinėjimo (coy/paste) iš įvairių svetimų lesyklų ir informacinio atrajojimo galimybė daugina pliurpasklaidos bei gandasklaidos reiškinius.
Nežinau kokius mokslus išėjo šios „sensacijos“ autorius, bet dar ne taip seniai ir pradinę mokyklą baigusieji žinodavo, kad Mėnulio pilnatis įvyksta kas mėnesį ir kad tokių mėnesių metuose yra 12. O mėnesio vardu vadiname ir dangaus šviesulį ir pagal jo išvaizdos kaitą apibrėžtą laiką – atitinkantį apytikriai 1/12-ąją Saulės metų.
Mėnulio pilnačių per metus būna 12 arba 13, ir mūsų krašte jos vadinamos ne amerikoniškais, ne indėniškais, o lietuviškais mėnesių/mėnulių vardais: sausio mėnuo – sausio pilnatis, spalio mėnuo – spalio pilnatis ir tt.
Tad ir šį savaitgalį sulauksime ne kokios nors dakotų ar apačių, o lietuviškos – SPALIO PILNATIES.
Mes nesame nei senovės indėnai, nei amerikonai ir mūsų mėnesių/Mėnulių pavadinimai turi lietuviškus vardus, perteikiančius žinias apie mūsų kultūrą, mūsų gamtą ir mūsų krašto gamtinį laiką.
Taigi, spalio pilnatis – proga prisiminti kas yra spaliai, iš kur jie atsiranda ir kam jie buvo naudojami. Tai ir laikas pamąstyti apie Lietuvos linininkystės likimą, o gal net ir apie jai kryžių pastačiusių Lietuvos valdžios vyrų ir moterų vardus ir pavardes…
Kad žiniasklaidos priedermė Lietuvos skaitytojui pirmiausia priminti ne indėniškus, ne čiukčiškus, o savus lietuviškus Mėnesio vardus, jau esu rašęs ne kartą:
Mėnesių pavadinimais lietuvių kalba išsiskiria iš daugelio Europos kalbų, nes mes jų nesiskolinome iš lotynų kalbos, mes išlaikėme senuosius iš protėvių paveldėtus mėnesių vardus, susijusius su gamta: augmenija, paukščiais, gamtos reiškiniais ir žemės ūkio darbais. Sausis, vasaris, kovas, balandis, liepa, rugpjūtis, rugsėjis ir tt. Etnografiniuose užrašuose galima rasti ir kitokius gamtinius šių mėnesių pavadinimus ir įvairias jų atmainas. Pvz.: kovinis, pusis, pustis, pusčius, ragutis, mažasis ragutis, karvelinis, balandinis, mildvinis, sultekis, žiedų, biržėtas, biržis, jaunis, kirmėlių mėnuo, pūdymo, sėjinis, sėmenis, paukštlėkis, rudugis, šilinis, šilų, viržių, spalinis, vėlių, lapkristis, grodinis, grudis, siekis, seikis, kalėdis ir kt. Senųjų visuomenių pasaulėžiūroje Mėnulis reiškėsi ne kaip dangaus kūnas, o kaip išraiškingas dangaus ženklas – dėl savo išvaizdos kaitos tapęs seniausiu laiko matu. Mėnulio kaitos matais matuoti metų laikai ir žymėtos bendruomenės gerbūviui svarbios dienos – laikas, kurio negalima praleisti, kurį būtina išnaudoti veiklai ir būtent tai, kuriai tuo metu palanki gamta, kad užsitikrintum gerbūvį, kad išliktum. Prieš rašant sensacingus, skirtus užsidirbti iš interneto lankytojų smalsumo rašinius, reiktų pirmiausia išmokti skirti du dalykus: 1) Mėnulį kaip dangaus kūną nuo Mėnulio-mėnesio – laiko mato, išreiškiančio ir per to mėnesio pavadinimą perteikiančio to mėnesio metų laiko ypatybes; 2) suvokti skirtumą tarp dangaus kūnų bei jų fizinių savybių ir jiems visuomenės priskiriamų kultūrinių, mitologinių ar kitokių reikšmių.
Apie pliurpasklaidos/gandasklaidos mišrainės gamybos ypatybes
Panagrinėkime iš kokių gaminių „autorius“ šį kartą pagamino Jums „Kruvinojo Sangvininkų Mėnulio užtemimo“ mišrainę:
1. Nuoroda į mao.tfai.vu.lt – VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Molėtų astronomijos observatorijos skelbiamą Saulės ir Mėnulio tekos laiko lenteles – pasitelkta pirmoji, kad viskas atrodytų rimtai ir moksliškai. Nors šias lenteles skelbiantys Lietuvos astronomai apie jokius kraujuojančius mėnulius nepraneša…
2. Toliau pateikiama nuoroda į www.forbes.com – amerikiečių leidybos ir žiniasklaidos bendrovę, leidžiančią vieną autoritetingiausių verslo leidinių pasaulyje – savaitinį „Forbes“ verslo žurnalą, kuris žinomas dėl įvairių sudaromų reitingų, įskaitant turtingiausių pasaulio žmonių ar didžiausių pasaulio įmonių sąrašus. Taigi tai – verslas. Nei astronomijos mokslo, nei indėniškos etninės kultūros žiniomis šisai žurnalas nekvepia.
Betgi internetinis „Forbes“ ir neknisa žmonių proto astronominiais reiškiniais nebuvėliais. Aprašęs eilinę spalio pilnatį, kuri kai kurių Amerikos indėnų genčių kalbose siejama su medžiokle, „Forbes“ rašinio autorius toliau rašo apie lapkričio mėnesį įvyksiantį Mėnulio užtemimą, kuriam ir taiko „kruvinojo Mėnulio“ sąvoką, nes, kaip žinia, užtemdamas Mėnulis visiškai neužtemsta, o tik parausta, mat mėlyni Saulės spinduliai išsisklaido Žemės atmosferoje, o raudoni spinduliai užlinksta ir pasiekia Mėnulį, dėl to jis ir pasidaro raudonų plytų spalvos.
3. Toliau remiamasi „The Independent“ – britų naujienų svetaine, kuri ir užraugė tešlą sensacijų ieškantiems tešlagalviams, mat parašiusi apie įvairius rudeniškus spalio mėnesio vardus, iš kurių išskiria ir jau antraštėje pasirenka pabrėžti Blood moon, patį rašinį iliustruoja „kruvinojo mėnulio“ nuotrauka, kurioje matome 2022 m. gegužės (ne spalio) visiško Mėnulio užtemimo vaizdą…
Šito paveikslėlio įkvėptas dangaus aprašymų „ekspertas“ skaitomiausiame Lietuvos internetiniame portale nueina dar toliau – eilinę spalio Mėnulio pilnatį paverčia raudonuoju užtemimu… copy/paste būdu pridėdamas dar ir esą šį reiškinį paaiškinantį paveiksliuką „Kruvinojo mėnulio efekto schema airandspace.si.edu“, iš oficialios JAV Nacionalinis oro ir kosmoso muziejus interneto svetainės, kurioje jis paskelbtas kaip 2014 metų gegužės 14-osios dienos visiško Mėnulio užtemimo reiškinį paaiškinantis brėžinys:
4. Nuoroda į lietuvišką orų portalą meteo.lt pateikiama, matyt tik tam kad būtų galima žinoti kokie bus orai, nes pats orų portalas išsaugo garbingą savo veidą apie jokius kraujuojančius ir užtemstančius Mėnulius neužsimindamas.
5. Viską užviršuoja nuoroda į NASA (JAV valstybinė agentūra, atsakinga už visas nekarines kosmoso tyrimų programas), atrodo labai rimtai ir tartum visiškai išplauna ir įteisina gandasklaidininko straipsnyje skelbiamą spalio sensaciją. Tačiau NASA tinklapio rašytojas nieko nerašo apie šių metų spalio pilnaties nepaprastumą, o tik teigia, esą spalio mėnesio vardai Blood moon arba Sanguine Moon būdingi algonkinų genties indėnams gali būti kilę iš šio mėnesio sąsajos su medžiokle, nes šį mėnesį įprasta vadinti medžiotojų arba medžioklės mėnuliu…
Kai taip kepamos naujienos, abejonių kelia ir kiti tokių leidinių rašiniai. Pavyzdžiui, prie skyrelio „Mokslas“ naujienos apie kraujuojantį Mėnulį buvo priglausta kita naujiena apie dangų: Moterys. Patarimai jam ir jai, kaip padaryti nepamirštamą erotinį masažą: partneris bus devintame danguje…
Mėnulis užtems ir paraus ne spalio 9, o lapkričio 8 d.
Taigi, šių metų spalio 9-osios Mėnulio pilnatis – bus eiline pilnatimi. Pramanytos Mėnulio pilnaties kraujavimo, nei juo labiau pranašaujamo Mėnulio užtemimo – nebus. Visi tokie pliurpasklaidos svaičiojimai skirti dėmesio pritraukimui ir proto knisimui yra turginės žiniasklaidos lygio reklaminis jaukas.
Artimiausias Mėnulio užtemimas ir tuo pačiu paraudimas, įvyks lapkričio 8 d. Tai bus visiškas Mėnulio užtemimas, tačiau Lietuvoje jo nematysime, nes jis prasidės ryte 10:02:15 val., kuomet Mėnuo bus jau nusileidęs.
Šį užtemimą matyti galės Azijos, Australijos, Šiaurės Amerikos ir kai kurių šiaurės ir rytų Europos bei didžiosios dalies Pietų Amerikos kraštu gyventojai. O Lietuvos piliečiai galės pasinaudoti išmaniaisiais įrankiais ir pasižiūrėti tiesioginę užtemimo transliaciją internete:
O šio bobų vasaros savaitgalio vakarais, jei tik bus giedras dangus, verta atitraukti akis nuo elektroninės pliurpasklaidos ekranų ir išėjus į gamtą po saulėlydžio nuo aukštesnio kalnelio pasigrožėti tekančiu įspūdingu Mėnulio pilnaties skrituliu.
***
Čia panagrinėjau tik pastarąjį vieno leidinio, vieną pliurpasklaidos/gandasklaidos atvejį. Tačiau tokiomis mišrainėmis maitinami visi elektroninės ir popierinės žiniasklaidos valgytojai jau daugel metų. Tebūnie tai, kaip mėgsta sakyti išprusę lietuviai, – case study – kukliu vieno atvejo tyrimu.
Dabar vėlai vakare, beje, itin ryškūs Marsas rytuose Dvynių žvaigždyne (nuo žvaigždžių planetą atskirsite – Marsas raudonas) ir Jupiteris pietų pusėje Avino žvaigždyne, pasigrožėkime ne tik pilnatimi.
beje, ir Mėnulis jau pereis iš Žuvų žvaigždyno į Avino, tad Mėnulis ir Jupiteris spindės šalia
Praeitą naktį Mėnuliukas buvo pasakiškas. Taip jam ir pasakiau.
žiniasklaida populiacijai yra naujoji religija, naujasis tikėjimas, šventoji šviesa. Jei parašyta, paskelbta, reiškia tai yra Tiesa be jokių svarstymų. Bet žmonėms tokia žiniasklaida yra visiškas niekalas, nevertas jokio dėmesio. Ko yra daugiau: žmonių ar vis tik populiacijos? Kvailas klausimas. Tad šalin rankas nuo laisvos ir nepriklausomos žiniasklaidos.
beviltiškus mėginimus sumenkinti laisvą ir nepriklausomą žiniasklaidą. Štai, pvz., šiandien yra straipsnis „4 detalės sekso metu, kurios išduoda, kad moteris orgazmą tik suvaidino“. Unisonas, kontrakcijos ir ekstazė: kadangi politikoje to nėra, reiškia politika yra tik apgailėtina vaidyba.
Svarbiausias mokslas yra užsakytas masių proto užtemimas. Ar tai būtų Baltramiejaus naktys, ar tai šiandienos politinis satanizmas Praktikuojamas Europoje jau 1700 metų. Visada suveikia. Tada darai ką tik nori.
Čia matyt dera pasakyti, kad ir Lietuvos – Leitos vardas gali būti iš žodžio ‘laikas’ reikšmės, kurią turi ir žodis ‘metas’. Tam atlieptų ir rus. ‘lieta’ – ‘metai’ reikšmė. Laikas ir metai bėga, teka. Mėnulis taip pat teka, užteka ir leidžiasi. Taigi pavadinimas Lietuva gali būti radęsis iš Mėnulio reiškinio, laiko skaičiavimo pagal jį.Konkrečiai Lietuva gali reiškti šalies, baltų gyvenamos žemės dalį esančią jo leidimosi – leidumos (leiduvos < leituvos) dalyje. Bet gali būti, kad Lietuvos pavadinimas radosi ir iš kitokio laiko skaičiavimo įsivaizdavimo, susijusio su Mėnuliu kaip dangaus ir žemės santykių valdovu, laiko kaip tokio laikytoju – leiduviu…
Koks turi būti Mėnulio užtemimas, kad nesuprasti, jog Lietuva , tai savų ( be l tarp s ir a) nors kas žino. genčių lieta. Sulietos į Vieną , to paties kraujo , gentys. Sąjunga kas kita. Sujungia prievarta svetimi. Lietuva savanoriškas susiliejimas. Buvo. Dabar kariasi pavieniui.
Taip, Lietuvos vardas gali būti radęsis iš “susilieti”, bet ne dėl to, kad gentys susiliejo ar jas kas suliejo, o nuo to, kad gyveno prie upių, kurios suteka viena su kita – susilieja, susineria viena su kita, lyg sanariai. Pagal tai, matyt, dar Mindaugo laikais Nemunas iki Kauno galėjo turėti ‚Lytuo‘, o Neris iki susiliejimo su ‚Lytuo‘ – ‚Lietvos‘ vardą. Taip manyti dėl Nemuno – Lytuo vadinto leistų Alytaus, Liškiavos pavadinimai, kuriuose įžvelgtina LYT- šaknie pėdsakai, o dėl Lietvos – vėliau Nerimi vadintos- mažybinis Lietaukos kaip Neries intakėlio pavadinimas. Gi Nemunas nuo Kauno iki marių gali būti, kad turėjo ‚Mermalos‘ (iš marios)– virtusios ‚Memela‘ – Mėmelia, pavadinimą.
Be to, tokiu atveju labai tikėtina, kad galimi liet- šaknies žodžiai ‘leita, lietuo’ yra reiškiantys intakas. Kai vėliau Neris imta laikyti Nemuno intaku, tai ji imta vadinti kitu intako reikšmės turiniu vardu- Neris, kuris vestinas iš veiksmažodžio nerti, juk Įtekėjimą į kitą upę galima vadinti ir įnėrimu į ją. o neriant į vandenį ar apskritai – yra dingstama, taigi susiliejama su tuo į ką neriama.
Vardas slavai yra iš rus. sielo – kaimas, gyvenvietė, atitinka liet. žodį sala, suomių ‚kyla‘ – kaimas ir t.t. .
Del slavu pavadinimo jus cia klystate…
anskyviausi textai mini : skLabenos,tsLabos,SkLabenoi ,Sfentos(t)Labos (svetoslavo vardas graikiskai),
raktinis zodis cia yra Labos…rusai ir siandien lietuvius vadina Labusy ….
Vargu, kad klystu. Tuose tekstuose minimi – ‘skLabenos,tsLabos,SkLabenoi’ giminiuotini su liet. kalbėti, skelbti, pranešti – pranašas (kalbąs, skelbiąs ar net čiulbąs Dievo valią).
prasau paaiskinti placiau…
Sfentos(t)Labos – tai Šventaskelbis, Šventačiulbis. Čia esant ‘Labos’ žodį neįžvelgčiau, tai yra to paties žodžio tsLabos šaknis. Vardas Svetoslavas rusiškoje(slaviškoje) aplinkoje yra visiškai galimas iš graikiškai užrašyto Sfentos(t)Labos.
O kaip gerb. Saule manote apie:
kaimas-keimas (zemaiciu)-heim(vokieciu)-
ham-hamlet(anglu)….???
Kalbos mokslai mato giminystę tarp žodžių kaimas ir kiemas. Taigi ir žemaičių keimas yra giminingas šiems žodžiams bei tą giminystę šie liet. žodžiai turi ir su minėtais vokiečių ir anglų žodžiais.
O su сесть село ar nesietinas?
Slavų siestj yra giminiuotinas su liet. sėsti, sėdmenys, kėdė.
Rus. žodis sielo priskirtinas ryšių su dieviškuoju pasauliu palaikymo sričiai. Čia jis giminingas su liet. suolas, latvių iela- gatvė, taip pat liet. kelias, keliauti, kelionė. ‚Sielo‘ ryšys su siela- vėle matosi iš liet. tautosakoje esamo ‘vėlių suolelio’ pavadinimo.
Senovėje kiekvienas lietuvių kaimelis turėjo savo kapines – sielų, vėlių buveinės vietą. Tai sąlygojo pasaulėžiūra, pagal kurią gyvenimas prasidėdavo konkrečioje vietoje, kai arti jos atsirasdvo palaidojimai – artimųjų, bendruomenės kapai. Tokiose vietose apsigyvenant, jos imtos lietuvių (plg. liet. Sėlių gentį) vadinti sielomis, salomis ar suoleliais. Pats sielos – rus. sielo vardas gali būti radęsis iš to, kad senovės lietuvių supratimu sielos, vėlės buvo laikomos keliaujančiomis. Taigi siela, rus. sielo pavadinimai yra radęsi iš liet. kelias, keliauti. Kapai prie kaimų, gyveviečių buvo laikomi tarsi jų namais, į kuriuos jos atkeliaudavo per Vėlines, galbūt, ir per Kūčias.
sesti – sit( anglu) -zit-zitsen ( vokieciu tariama sitsen) -citizen anglu seslus gyventojas piletis,
stok – stay(anglu)-stahen …vokieciu…
tik papildau kaip lietuviu kalba yra prokalbe vokieciu
ir anglu…ir kitu indoeuropieciu virvelines keramikos
kulturos palikuoniu….
tokiu pavyzdziu yra tukstanciai lietuviu kalbininkai
net nedrysta sia linkme ziureti …,
Slavu kalba yra velyviausia baltu – tiurku kalbu
misraine ….
dar vienas pavizdys: valdyti ,valda, -walten-verwalten ,wald ( vokiskai)….bretwalda( anglu)…..
gal Butkus cia pakomentuotu….beviltiska…
Saules Vilna zinoma supras….
kai žmogus, darantis baisybę grubiausių gramatinių klaidų, mėgina šnekėti apie kalbą. Labai negražu taip negerbti lietuvių kalbos. Ir jos nemokėti.
ziurekite i mano komentaru turini tamsuoli mokytojau ….o ne i apribotas mano seno kompo galimybes….
Wilne, Derbyshire
Historical Description
Wilne, a liberty and a parish in Derbyshire. The liberty lies on the river Derwent, 1½ mile SE of Draycott station on the M.R., and 7 ESE of Derby, and bears the name of Church Wilne or Little Wilne.
Wilnis is a village in the Dutch (Olandija) province
of Utrecht , municipality of De Ronde Venen,
20 kilometers of Amsterdam,
WILNIS was a separate municipality until 1989.
…
Ačiū, vertingi faktai – tik dar labiau patvirtina, kad Vilniaus pavadinimas yra Gedimino laikų lot.vertinys bendrinių lietuviškų žodžių kaimas kiemas, sala, saula, sėla, rus. sielo, tapusių istorijos eigoje tikriniais gyvenamų vietų, upių, pavardžių ir pan. pavadinimais. Matyt, kad Vilnios upė iki Gedimino buvo vadinama Kaiminia (Kamine). Tai patvirtintų ir išlikęs Vilniuje Kaminkelio pavadinimas. Plg. žodį vieškelis, kuris gali būti iš žodžio ‘vioska’ dabar laikomu lenkišku ir reiškiančiu ‘kaimelis’…
dar keli vietovardziai:
Vilne -Rivenska oblast Ukraina
Vilne-Krym
Vilne-Khersonska obl.
Vilne-Cherihivska obl.
Vilnya-Zhutomyrska obl.
Vilno-Ulyanovskye-Zaporizka obl.
Vilno Andreyevkiy-Zaporizka obl.
Vilno Kuryanovskiy-Zaporizka obl.
Vilnyansk-Zaporizka obl.
Vilna Sloboda-Sumska obl.
Vilnohirsk-Dnipropetrovska obl.
Vilnyy-Dnipropetrovska obl.
Vilny-Dnipropetrovska obl.
Vilna- Cherkaska obl.
Vilnovo-Yaroslavl Rusijos federacija
tai is dabartiniu zemelapiu….
jei paziuretume kelis simtus metu senesnius….
vaizduotes nepakaktu….Saules Vilna supras.
Ačiū už duomenis. Vietovardžio ‚Vilne‘ paplitimo sutelktumas Ukrainos Krymo regione yra labai informatyvus istorinis faktas. Mat, nuo XII a. pabaigos Krymas buvo Genujos prekybos kolonija. Genuja (italai) Kafos vardu (dabar Feodosija) vadinamame mieste buvo pasistačiusi vieną iš to meto stpriausių pilių, be kita ko miestas garsėjo ir vergų prekyba. Prekybos kolonija savo valdas buvo išplėtusi tiek Juodosios jūros pakrantėje, tiek ir pagal į ją įtekančių upių pakrantes Ukrainoje). Tai matyti ir iį „Vilne‘ išplotimo vietų.
Suprantama, kad tokiu atveju italų kolonijoje vyravo lotynų (italų) kalba. Naujai kuriamos ar valdomos gyvenvietės (kaimai) buvo vadinamos bendriniu kaimą itališkai (lotyniškai) reiškiančiu žodžiu – ‚vilne‘, kuris yra bendrašaknis su lot. vilia, anglų village – kaimas. Taigi tie išvardinti ‚Vil-‘ šaknies, reiškiančios ‚kaimas‘, pavadinimai Ukrainoje ir net pačiame Kryme yra itališkos (lotyniškos) kilmės.
Lietuvos istorijos prasme yra įdomus ir Kafos tvirtovės pavadinimas. Mat Italijoje yra žodis kefe – reiškiantis kaukolė. Akivaizdu, kad jį galima laikyti garsiškai ir prasmiškai giminingu liet. žodžiui kapas. Genujai Krymas atiteko, kai buvo nugalėti jį valdę totoriai. Patys genujiečiai kariavimais neužsiėmė, taigi totorius iš Krymo išstūme ne patys. Kovose su totoriais nuo seno yra pasižymėjusi Lietuva. Slaviški metračiai yra pažymėje, kad XIII a. – apie 4-ą dešimtmetį Mindaugo tėvas Ringaudas kaudamasis su totoriais prie Mogilnos nuo saulės patekėjimo iki laidos juos sutriuškino – „na golovy porazil“. Kažkodėl manoma, kad ta Mogilna yra kažkur Nemuno aukštypyje, nors tiksliau mūšio vieta nėra nustatyta. Rus. mogila – kapas. Tokiu atveju neatmestina, kad rus. metračiai Krymo Kafos (Kapo) pavadinimą išsiverė Mogilna.
Taigi, ar lietuvių kariauna vadovaujama Ringaudo negalėjo talkinti Genujai įsitaisant Kryme?… Gal apie Lietuvos katiuomenės nebuvimą Lietuvoje Genujos įsitaisymo metu bylotų ir tas faktas, kad 1229 m. Livonijos ordinas pasišvaistė Lietuvoje be jokio atsako tūkstančius išžudydamas ir parsivarydamas daug pagrobtų žirgų. Ar ne to paties tikėjosi livonai ir Saulės mūšio atveju, kad taip nustebo pamatę Lietuvos kariuomenę, pastojančią jiems kelią?…
Turime daug bendru zodziu su lotynais…
Dar papilldysiu apie Kiema-Kaima-keima…
islikes pas lenkus kaip Kiejmy-Kajmy:
Krielikiejmy,Lankiejmy,Pluszkiejmy,
Skaliszkiejmy,Wikiejmy,Zytkiejmy,
Kiekskiejmy,Kumkiejmy,Lapkiejmy,
Radkiejmy,Szytkiejmy,Workiejmy,
Kabikeimy,Wodukajmy,Kaskaimy,
Markajmy,Piskajmy,Pudlikajmy,
Roskajmy,Tapilkajmy,Karkajmy,
Kinkajmy,Nalikajmy,Polkajmy,
Rogielkajmy, Sarkajmy,Kajmy……
visa tai dabartineje Warminsko-Mazurskie baltu zemeje ( Arta kaip gudai-gotai uzrase)……..
Saules Villia supras….
Saules Vilnai mysle: Vienas is Etrusku-Baltu Runu Uzrasas: ??????????????///??
( harigastiteiva ).
as ji verciu sitaip :
KARINGAS TITEIVA arba KARINGASTIS TEIVA .
( cia K pavirsta i H kaip ir Keimas i Heim…)
… cia daugiau apie si uzrasa:…………….on one of the helmets (“Negau B”), there is an inscription in a northern Etruscan alphabet. The date of the inscription is unclear, but it may be as old as 350-300 BC (Teržan 2012). It is read as:
??????????????///??
harigastiteiva\\\ip
Many interpretations of the inscription have been proffered in the past, but the most recent interpretation is by T.L. Markey (2001), who reads the inscription as Hariχas Titeiva, ‘Harigast the priest’ (from *teiwaz “god”), as another inscribed helmet also found at the site bears several names (mostly Celtic) followed by religious titles. ….????????
VIEŠPATIES MALDA Teve mvsu kuris esi1 Dangwasu2 szvÿskisi3 vardas tava4 athaÿki tava karalistÿa buki thava vala5 kaÿp dvngvÿ6 theÿp szamÿaÿ7. Dvanv8 mvsu visu dzenv9 dvaki mvmvs10 nv ÿr athlaÿski11 mvmvs mvsu kalthes kaÿp ÿr mes athlyaÿdzame12 mvsu kalczÿemvs13 nÿevÿaski mvsu szalanv14 ale mvs gÿalbÿaki nvagi visa piktha amen.
ANGELO PASVEIKINIMAS Swÿeÿka maria mÿlystas pÿlna dzevas15 svthavimÿ pagirtha thv tharpu matherv16 ÿr pagirthas gimis szÿvatha thava ÿesus christus.
TIKĖJIMO IŠPAŽINIMAS Czÿkÿv17 ÿngi dzewa18 thÿawa visagalinczi19 darÿthaÿv20 Dangaws ir szamÿas / ir ingi [išbr.: svnv ÿa vÿenothuri] yesu kristu svnu ÿa vÿenathuri panv21 mvsu kurÿs prasidÿaÿs22 esczi23 szwenthv dwasÿv24. gimis ysgi marias mergas / kinthis25 pa panskvaÿv pilatu / yszpÿalatas [viršuj: vszczÿestas26] alba vszmusztas anth krÿszaws nvmiris ÿr pakasthas nvszÿngi [išbr.: pÿ] peklvasnv, trÿaczv dzenv kÿalÿsi ÿszgi nvmirvsÿv / vszszÿngi Dangvasnu [viršuj: anta Dvngu] sadszÿ antha Deszÿnÿas dzewa thÿava visagalincza / nvagi thi athaÿs [išbr.: svdsz] svdzÿthv giva…..
Seniausias iš dabar žinomų lietuviškų poterių tekstas, užrašytas ne tik Vilniaus vyskupijoje, bet ir visoje Lietuvoje, 1962 m. Onos Matusevičiūtės buvo atrastas Vilniaus universiteto bibliotekoje […]. Tekstas ranka įrašytas 1503 m. Strasbūre išleistos lotyniškos knygos Tractatus sacerdotalis, skirtos kunigams ir seminarijų klierikams, paskutiniame puslapyje. Toji knyga anuomet priklausė pranciškonų vienuolyno bibliotekai Vilniuje, taigi ir įrašytojas greičiausiai buvo pranciškonas. Šį tekstą sudaro trys poteriai: Viešpaties malda, Angelo pasveikinimas ir Tikėjimo išpažinimas, iš viso jie užima 25 eilutes. Tyrėjų nuomone, įrašyta XVI a. pradžioje, greičiausiai pirmajame ketvirtyje, taigi dar prieš pasirodant pirmajai lietuviškai spausdintinai knygai. Matyt, dar senesnio teksto nuorašas. […]
Perkūnas kur čia minimas? Iš kitos pusės žvelgiant, galybė skaičių maldoje rodo, koks aukštas švietimo lygis buvo to meto Lietuvoje. Apseidavo žmonės tai laikais be meidinčaina skaičiuotuvų (kalkuliatorių, jei lietuviškai).
idejau sita lietuviu kalbos rasytini pvz.
is 1503 m. tik del to kad vienas is komentatoriu suprastu kad lietuviu kalba buvo
uzrasoma ne tik dabartines bendrines kalbos
taisykliu remuose….paziurekite kaip Mazvydas
rase….bet turini visi lietuviakalbiai supranta…
O eiluciu skaiciai pakliuvo tik del copy/paste uzrasymo budo…
,,Alkui” surengti varžytuves – katram iš mūsų geriau pavyks
netikratinklasparniai ištarti… 🙂
Dar kartą:
n e t i k r a t i n k l a s p a r n i a i
Varžytuvių eigą įrašyti, kad stebėti galėtume. Laimėtoją apdovanoti gražiausių gyvų netikratinklasparnių rinkiniu, kad jie, jam panorėjus, surengtų savo pasirodymą…
Kažkam į galvą šauna fix mintis ir pataiko. Tada, kad įrodyti savo ”atradimą ” pridaro visokiausių neįmanomų pritempimų, alia įrodančių jo tiesą. Taip tampama profesoriais. Paskui tuos profesorius cituoja kiti , rašantys mokslinius darbus. Taip atsiranda visiškas nupušimas, kaip tatai Saulės Vilna aiškina apie Lietuvos kilmę. Upės nesusilieja – jos suteka. Ežerai susilieja, sūriai liejami…. kodėl giminingos gentys NE ?
ka siulote tamsta…suteketi suteilkti grazus zodis,
sulieti lieti reiskia daugmaz ta pati…,
geresnio paaiskinimo nei lieti – Lietuva siai dienai
nera ….
Čia ne grožio, o pavadinimo žodžio reikšmės tikrumo klausimas.
be jokiu abejoniu sutinku su Saule !
apmastyti lietuvisku zodziu reiksmes ir
prasme yra tiesiog didziulis malonumas
ir tu reiksmiu ivairove ir galimybes tiesiog
stulbina savo turtingumu …. ir dar neatskleistom prasmem …
Giminingoms gentimis nereikia lietis jos gyvena giminystės – kraujo ir kalbos ryšiu. Akivaizdu, kad gentis, giminė kaip ir žmogus nori būti tuo, kuo jos yra tapusios – savimi. Giminingos gentys susieina, bendrauja, padeda viena kitai, bet išlieka savimi. Taip yra ir su vandeniu. Pvz., intakas savo vandenis įplukdo į kitos upės vandenis, bet kaip upė intakas jis išlieka. Kas dėl Lietuvos pavadinimo, tai jame įžvelgtina Liet-(Leit-) šaknis, giminiuotina su liet. lietis, įsilieti, taigi su galima intako reiškme. Vadinasi, intakinė upė lietuvių galėjo turėti Lietvos vardą, o jų gyvenama žemė prie šios upės Lietavos, Lietuvos vardą. Su vandenu susiję ir veiksmažodžiai – nerti, nunerti, įnerti. Tokiu atveju tikėtina, kad Neris taip pat turi intakinį vardą, pagal tai, kad ji yra Nemuno intakas.
Tai va trumpai tiek dėl to genčių „susiliejimo“, Lietuvos vardo ir “neįmanomų pritempimų“…
Aha, tai Lietuva yra savų genčių lieta (valstybinis lydinys) ar ne ?
Ir kaip , tarkim, Neris, įsiliejusi į Nemuną – ir toliau išlieka savimi ? Tuo kuo yra gimusi. Kaip upės susieina , bendrauja, padeda viena kitai ir išlieka savimi ?
Vienybeje stiprybe !
Tai sužinosite, kai pradėsite lankyti darželį…
Ne, valstybės atsirado žymiai vėliau – stiprėjant nuosavybės institutui, ypač žemės. Lietuva pirmiausiai yra žemė, šalis prie Lietvos (Leitvos, Lytvos) upės, kurioje lietuviai gyvena, vienodai Dievus garbina, dainuoja, šoka ir moteris pagarboje laiko.
kaip paaskintume kad musu Neris …
litvinu vadinama Vilija …?
kuris pavadinimas yra senesnis ?
Abu pavadinimai reiškia – intakinė upė, intakas, Abu – iš liet. žodžių. Vilija iš požymio lietis, liejasi, o Neris iš nirti, nerti, įnerti, panirti. Abu su vandeniu susieję požymiai, reiškiantys iš esmės tą patį įtekėjimą į kitą upę. Lietuvis upę, kuri savo vandenis išlieja, išliejinėja į kitą upę, gali tokią upę pavadinti Išlieja, Išlija. Šiam pvadinimui slavizuojantis, lietuviškas priešdėlis ‚iš‘ pakito į ‚vy/vi‘. Dėl šio proceso Išlija virto Vilija.
Panašiai yra ir dėl Neries pavadinimo radimosi. Įtekant upei į kitą, tas vyksmas gali būti pavadintas intakinės upės nirimu, nėrimu, panirimu., o ji kaip tai dranti – inneriu, innaru, panaru, ar net nirsčiu. Veikiausiai dėl to pradžioje intakinės upės galėjo būti pavadinimos žodžiu Inneris (plg. žodžio intakas priešdėlį ,in‘). Lietuvių kalboje upės pakrantėms pavadinti paprastai prie upės pavadinimo prideda priešdėlį ‚pa‘. Jį pridėjus ne koks žodis gavosi – ‚painneris‘ (kirčiuojant priešdėlį) jo tarimas nebuvo smagus. Dėl to iš jo radosi žodžiai ‚panerys, paneriai‘. Lietuviškai kalbantiems žmonėms suvokiant, kad čia ‚pa‘ yra priešdėlis, kalboje radosi nepriešdėlinis upės vardas Neris.
Bet tikėtinas ir nepriešdėlinis Neries vardo atsiradimas, nes, vykstant nuolatiniam vienos upės vandens nirimo vyksmui upių santakoje, upė, kuri yra įnerianti į diesniąją, gali būti imta vadinti žodžiu Nėrys, Nėrius.
Tad išeitų, kad Vilijos vardas kaip slavizuotas yra paskesnis už Neris. Tačiau, regis, Neries upė Vilijos vardu vadinama tik aukštupyje., o kadangi abiejų upių pradinių vardų – Išlija ir Nėrys žodžių šaknys lietuviškos, tai jų atsiradimas gali būti laikomas vienalaikiu skirtingose lietuvių tarmėse ar gentyse.
sutinku valstybes atsirado veliau…
kai gentys susiLiejo ir susiVienijo del isoriniu priesu pavojaus..
The Tewingas were a tribe or clan of Anglo-Saxon England, whose territory was centred on the settlement of Welwyn in modern-day Hertfordshire,[1] the site of an early Minster church,[2] and the nearby settlement of Tewin.[3] Its name means either “the people of Tiwa” or “the worshippers of the God Tew”.[3]
The tribe and its territory is mentioned in an Anglo Saxon charter of c.945.[3] Its heartland was in the valley of the River Mimram on well-drained soils.[1] The area shows strong continuity with earlier settlements,[1] with the Welwyn area including an earlier Iron Age oppidum, a Roman small town and several Roman villas.
The Sunningas were a tribe or clan of early Anglo-Saxon England, whose territory formed a regio or administrative subdivision of the early Kingdom of Wessex.[1] The Sunningas inhabited Sonning and its environs, in the modern county of Berkshire; their territory adjoined that of the Readingas, centered on Reading to the west, and the Basingas, whose capital was Basingstoke, to the south.[1] The subdivision retained a role beyond the Anglo-Saxon period as Sonning remained the administrative centre for a distinctive grouping of hundreds throughout the Middle Ages.
Ten dar daugiau genciu vardu buvo su priesaga ing..
ir labai jau baltiskom saknim :Tewingas,Tetingas,Suningas ir panasus…
(tai is wikipedios… ka manote…lietuviu istoriku esu
klauses…tai jie tik ignoruoja ….
Nekenciu Vaiskuno ir Co cenzuros…
neimanoma tiesiogiai bendrauti…
kartais tenka laukti 12 val. kol komentaras
paviesinamas…kazkoks absurdas….
o kai kurie komentarai isvis pradingsta…
Vaiškūnas čia ne prie ko. Yra įjungtas kompiuterinis sietas kuris sijoja grūdus nuo pelų ir ne visada teisingai atrenka. Jei jį išjungtumėme, tai Jūsų rašomos pastabos dingtų: vieną pastabą praskiestų 9 šiukšlės, būtų neįmanoma nei skaityti nei atsakyti.
Gerb. Jonai ,
tai kas tas siuksles siuncia?
Murdoch’o medios melo imperija, Trumpistai,
Putinistai – rasistai , kinieciai , Lukasenkos lietuviai, Baciulis,Sinica…?
Siunčia dažniausiai virtualūs robotai, botai. Skaitmeninėje erdvėje piktųjų dvasių knibžda.
Aciu kad atsakete apie tai, maniau kad Alkas niekam posaule nerupi…
vakar ziurejau geriausia F Coppola filma “jaunyste be jaunystes”
(Youth Without Youth) ….apie senasias kalbas…
aciu pciam Jonui ,kad kompiuterinis sietas prabudo…
kadaise maniau kad kompiuteriai nemiega…
klydau….
“Kvantinio” kompiuterio sietas vel uzmigo ..,
sekma diena….
siandienos Lietuviai garbina Sv Marija dazniau nei
Jesu Kristu ….Gimbutiene buvo teisi …
apie senaja Europa …veliau indoeuropieciai
atnese baltu kalba su virvelines keramikos
kultura ….ir zirgais….taip pasiilgau Sigito Gedos…
gal kada susitiksim dausose…
Manau, Gedos laikais dar Lietuvoje nebuvo prasidėjęs asmenybių nykimo metas, – vėlavo lyginant su tais procesais Vakaruose…
Tarkim Indijoje Bramanų ir Kšatrijų vaikai perka pažymėjimus, kad jie kilę iš šudrų kastos, nes tik taip gali įstoti į universitetą. Berlyno ( panašiai ir kitų didžiųjų mietų ) pusė ketvirtokų dar nemoka nei skaityti, nei rašyti. Kas tai daro ir kodėl ?
Na, čia jonas tik paaiškino, jog teisiškai dėl nelegalios cenzūros ir konstitucinių teisių pažeidinėjimo – kaltų nėra. Kaltas kompiuteris jį ir teiskit. Bet, tarkim aš jau puikiai perpratau, ką galima rašyti, ko ne. Ką praleidžia, ką ne. Kompiuteriui nurodymus duoda kitas kompiuteris ? : – ) Jonai ?
Aciu uz Neries ir Vilijos komentara !
idomu kad Vilneles vardas nepakito ir visgi sostine yra Vilnius o ne Nerija….
daugybe kartu pasivaiksciodamas Vilneles sleniu
nuo Sventaragio iki Naujos Vilnios jauciau ten esant
ypatinga Dvasia ir gamtos harmonija…labai
panasu jausma esu patyres Delfu sventyklos
griuvesiuose….
Visgi manytina, kad Vilnios (Vilnelės) vardas yra lotyniškas miestų tipo – pilių, bažnytkaimių dvarų, kiemų, kaimų pavadinimo tuo metu lotyniškoje Europoje vadintų miesčiukų ‘Vilnių’ vardu prasminis atitikmuo. Matyt, Gedimino laikais lotyniškai „Vilnomis“ buva vadinami tam tikro tipo ir lygio miesteliai (bažnytkaimiai) su pora bažnyčių ir kita kuo. Todėl, kad Vakarams būtų suprantama, į kur yra kviečiami vykti, lietuvišku vardu pavadinus miestą (galbūt vadintą Gedemina) svetimšaliams nebūtų suprantama kokios ten sąlygos, todėl laiškuose buvo pavadintas jiems aiškios prasmės lotynišku žodžiu Vilna. Taip, kad veikiausiai Vilniaus vardą atnešė Gedimino kviesti misionieriai, vienuoliai, jį Vilniaus gyvenime „prigydė“ atvykę amatininkai, pirkliai, misionieriai, žemdirbiai, kiti kviestieji. Taip, kad istorinėms aplinkybėms susiklosčius, kitu lietuvių tarmių vardu vadinta upelė (tikriausiai Kiemina, Kymna, Kamna) Vilnios (Vilnelės) vardą gavo nuo miesto lotyniško pavadinimo. Nors miesto lotyniško įvardijimo priežastis gali būti paprasčiausiai ta, kad kaimas, kiemas, sodyba lotyniškai yra vilia.
Kodėl sostine yra Vilnius, o ne Nerija. Jeigu tai turima galvoje Neringa, tai tą lėmė žemdirbystės, kaip pagrindinės pragyvenimo, ūkio srities plėtojimas, kuriam Neringos smėlynai nebuvo tinkami. Jeigu tai suprantant kodėl sostinė turi Vilnios, o ne Neries upės vardą, tai tą lėmė politikos istorinis vyksmas.
Galima manyti, kad Vilniuje kaip vietovėje ankstesni (ikigedimininiai) Lietuvos ir šios vietovės centrai buvo prie Neries arba Leitos-Letos-Lytos upės, t.y. Tauro kalno, seniau vadinto Menkalniu, Lukiškių aikštės vietoje. Antai iš istorijos šaltinių žinoma, kad karalius Mindaugas savo raštus išduodavo Lettovoje, o jo pasiuntinys (užsienio reikalų ministras) įvardijamas kaip Par(i)bus de Nere. Ir vienas, ir kitas paminėjimo šaltiniuose atvejis byloja apie vietas prie Leitos(Lietvos) arba Neries upės. Taigi galima manyti, kad Lettava ir Neria Mindaugo laikais galėję būti Vilniaus vietovės pavadinimai. Kar talius Mindaugas su sūnumis ir visa dinastija buvo sudorotas. Yra pagrindo manyti, kad Vytenio laikų Lietuvos ir Vilniaus vietos centru (pilimi dvaru) buvo Matgučių – Aušros vartų vietovės. Iki šiol nėra pakankamai aišku kur dingo karalius Vytenis su sūnumi Žvilgučiu ir kas buvo iki tol ir iš kur išdygo Gediminas.
Matyt, kartu su karalių Mindaugo, Vytenio, iš dalies ir Kęstučio sudorojimais buvo ištrinti ir Vilniaus ankstesni istoriniai pavadinimai.
Etruskų runomis užtašytą žodį ??????????????///?? ( harigastiteiva ).įžvelgčiau lietuvių kalboje esančią priesagą ‚-eiva‘, kuri turi letuviams turi menkinamąją prasmę, plg. žodžius – kareiva, puošeiva. Žodžio kamiene matyčiau giminingumą liet. žodžiui krikštyti, krikštytas. Tokiu atveju krikštyteiva reikštų – krikštytasis, krikštytojas ar krikštytovas.
Beje, laikytina, kad žodis krikštyti pradžioje pirmame skiemenyje turėjo trumpajį ‚a‘ bei skardujį ‚g‘, t.y.pradinis žodis buvo‘karigšryti‘. Dėl kirčio antrajame skiemenyje, tariant ‚a‘ išnyko, o ‚g‘ prieš duslųjį ‚š‘ suduslėjo.
Tokiu atveju būtų galima manyti, kad etruskų žodis yra religinės srities ir artimas minėtam šios srities lietuvių žodžiui (terminui).
Be to, esant tokiam lietuvių kalbos ryšiui su etruskais, keltinas klausimas, ar lietuvių, lotynų ir etruskų runų rašmenys istorijoje nėra buvę jiems bendri tik lietuviai kaip toliau, kitose aplinkybėse gyvenusi Tauta savo istorijoje juos prarado.
dekingas uz jusu nuomone….
salmo irasas greiciausiai atsirado 200-300 metu pries Kristaus gymima…
del Vilijos-Vilnos gali buti atvirksciai:baltu kalbos dominavo Europoje ir itakojo lotynu….
iskurgi tie baltismai Galijoje, Britanijoje, Gotu, Germanu, Galu asmenvardziai ,minimi graiku ir lotynu rasytoju…kokios kalbos vardas yra Swintila visigotu karalius Ispanijoje…?
Krikštyti – yra iš liet. ‘krikti’. Akivaizdu, kad šis žodis nėra atsiradęs su krikščionybe. ‘Krikti’ reiškia atsiskirti nuo kitų, tapti svarankišku, kitokiu, išsiskirstyti kas sau. Antai, lietuvių yra sakoma: pakriko lyg Grigo bitės. Taigi yra socialinės- sakralinės srities žodis. Tad tai, kad etruskų runų įrašas šalme atsirado 200-300 prieš Kristų, padėties dėl lietuviškumo nekeičia, veikiau – atvirkščiai, jo senoviškumą tik gilina, netgi pats Kristaus vardas gali būti vestinas iš liet. minėtos ‚krikti‘ reikšmės, o Grigo vardas laikomas ne per krikščionybę atneštas, o pačių neštasis Lietuvon iš lietuvių, lotynų ir etruskų gyvenimo giminystėje laikų.
Vilijos ir Vilnios kilmes įžvelgčiau kaip atsiradusias skirtingais istoriniais keliais. Vienodus vardų kilmės kelius, kaip čia minėjau, randu tarp Vilijos ir Neries. Gi dėl Vilnios (Vilnelės) pavadinimo faktai rodytų ką kita. Gali būti, kad iki Gedimino laikų ji turėjusi Kiemnos- Kaimenos ar net Kamnos pavadinimą, o galbūt, galėjusi turėti, kaip ir Neris, du vardus, t.y. vieną arba kitą iš minėtų 3-ų tarminių ir Vilnios (Vilnelės), kuris, matyt, galėjęs būti plačiau naudotas ne tik tarp lietuvių genčių, bet būti suprantamas ir lotyniškam pasauliui apskritai. Dėl tokių aplinkybių to meto Vilnius Gedimino laiškuose galėjęs būti įvardintas, būtent, Vilna vardu. Bet neatmestina ir galimybė, kad, kaip jau minėta, Vilniui esant kaip žemdirbiškam miesteliui, dvarui, jis to meto lotyniškam pasauliui suprantamu pavadinimu Vilna.
Etruskų runomis įrašyto žodžio lietuviškumas rodytų lietuvių kalbos europinį vaidmenį tuo meto gyvenime, o Vilniaus įvardijimas Gedimino laiškuose ‚Vilna‘ bylotų jau apie krikščioniškos lotynizacijos įsivyravimą pačioje Lietuvoje.
Be abejonės baltizmų Europoje nuo jos gilios senovės laikų gausu, bet kol kas Lietuvai valstybiškai tai nerūpi.
Vesgotų karaliaus Ispanijoje vardas Swintila išoriškai vilioja savo kaip žodžio lietuviškumu. Tačiau kiek jis lietuviškas be gilesnių kalbinių ir istorinių tyrimų pasakyti neįmanoma. Galima būtų vardo šaknį Swin- lyginti su liet. vand- ar ant-, tuomet liet. židžiai iš jų skambėtų – vandyla, antyla ir pagal prasmę tas gotiškas vardas būtų susijęs su vandeniu (vardu Andėjus yra žinomas lietuvių dievas) arba paprasčiausiai su vardu – Antanas, vietų vadinamų Antakalniais. Bet čia tik žvelgiant į vardo žodį paviršutiniškai.
pamirsau pamineti baltiska Galindo varda placiai paplitusi iki siu dienu Ispanijoje ir veliau centrineje ir pietu Amerikoje….ir net gi romenu monetas su Galindo vardu …
as jums parodziau akivaizdu pavyzdi : kaimas – kiemas- keimas-keimy-kaimy-heim-ham-hamlet…
kuris iki siu dienu islikes ….visa tai yra baltu kalbos
palikimas….ne tik rytu Europoje bet ir vakaru Europje…. iki pietu Britanijos…
pasidomekite Duridanovo getu-daku zodyno
rekonstrukcija …. baltu kalbos palikimas visoje
pietryciu europoje ir net gi Anatolijoje…
ka jau J Basanavicius pastebejo pries simta metu
…..
apie ka Gedgaudas ir Jurate de Rosales rase…
biurokratams nesuprantama kalba…
Aptikau kalbą, kuri labai panaši į lietuvių. Gal žinot kieno ta kalba ?
Krivis, Kurus, Parsus, Rusamas, Sarasvatas, Svitnas, Purus, Sainis – kai kurios Arėjų gentys.
Rajas (kartais rajoguna) – gamtos varomoji jėga, tai kas skatina gyvastį – raja, ruja, geismas.
Tattva – tikrovė.
Mitra – deivė, siejama su ” sandora, sanderis, biciulis ”
Angiris – stebi aukotojų veiksmus ( girios angis ?)
Vasudeva – Visu dievas, siejamas su Satvata gentimi, prieš 2400, ir iki tol, buvo laikomas vyriausiu dievu ir garbinamas grieštai monoteistiniame formate.
Vajra – ginklas, perkūno strėlė
Mandala – būties esmė
Rasa – Būties priežastis, naktinio dangaus deivė, taipat rasa lietuviška prasme
Aruna-ketuka – ugnies deivė
Tapas – tapsmas
Kaala – laiko tėkmė
Jaatara agni – virškinimo ugnis
Mrityu – mirtis
Pradha – pradas
Šakha – šaka
Veda – vydėti, žinoti. Tai kas veda, išmintis, vedančioji jėga.
Vísva – visa
Sumatí – sumoti (sugalvoti)
Ásti – esti (yra)
Bhúvana – būtis
Prcáti – prašyti
Agnís – ugnis
Tát – tas, taigi
Díva – diena
Náktis – naktis
Táva – tavo
Rayas – turtai
Maghávan – kerintis, užburiantis, turintis magos gebą
Sákate – sekti
Síndhus – upė
Dyaús – dangus
ásmi, ási, ásti, sánti – esu, esi, esti, esantys
Devás – Dėvas
Pradžapatis – pradžiapatis , visa ko sutvėrėjas – Dievas.
Svá – savas
Dharma – darna, tvarka
Sávimani – įkvepiantis gyvybę, savimonė
Vratá – dievo įstatymai
Trí – trys
Sárma – prieglobstis, sermėga
Asmé – mums
Trivárutha – triguba apsauga
Rámate – rymoti, ilsėtis
Vákas – žodis
Sunús – sunus
Yati – joti
Viryà – vyriškumas
Kárman – veiksmas, reikalas
Éti – eiti
Te – tau
Ukthá – giesmė
Karu – karo žirgo šarvai
Jusáte – mėgautis, justi
Námas – garbė, vardas
Támas – tamsa
Sáka – sykiu
Náksatra – žvaigžde ( nakties šatra ?)
Máyas – laimė ?
Matr – motina
Sunávas – sūnų
Radhas – gėris
Rasva – radinys, dovana
Vaja – valia
Mánas – Mastymas, protas
Sumánas – sumanąs, išminčius
Asvín – ašvinas, ašvis – raitelis
Visvávedas – visažinis
Vídanas – išmintingas, Vydūnas
Kada – kada
Márta – marus, mirtingas
Kás – kas, kuris
Bódhati – budėti
Virá – vyras
Svadha – esminė, vidinė jėga, valia
Marútas – audros dievai, smerčius
Agas – kaltė
Živá – gyva
Gír… – giesmė, daina
Páti – šeimininkė
Ródas – pasaulis
Stóma – šlovinimas
Svastís – (savastis – sava esatis), sėkmė, gerovė, gėris
devó-devas > dievo dievas
Mata – motina
Nutana – nūdiena
Bráviti – sakyti
Arita – irklininkas
Ásta – medžiotojas
Pradís – pradmuo, kryptis, sritis ?
Vada – kalbantis, vadovaujantis
Vádati – kalbeti, rodyti
Vára – noras
Asánis – žaibas
Grhá – gryčia
Áksa – akis
Katúr – keturi
Pad – padas
Dhurtí – durti, žaizda
Dvipád – dvipadis
Nunám – nunai, dabar
Manisa – manymas, nuomonė
Yati – joti, keliauti
Vaja – vajus, galia
Vártate – vartyti, mainyti, keisti
Bhava – buvo
Sakám – sykiu
Rtá – įvykiu seka, rita, dieviškoji tvarka
Ratha – ratas
Varuna – Varūna, dangaus ir lietaus deivė
Savita – saulės deivė
Sruti – švento teksto sruva, tėkmė, skambėjimas
Sutra – sąsiuva, tai kas sutveria, suturi kartu
Kalpa – kalpas, patarnautojas
smrti – tai kas mire, bet atmintini (protėvių papročiai ? )
Grhyasutras – gryčios sutvarai, gimties, vardynų, sutuoktuvių apeigos
Dharmasutras – darnos bendruomenėje sutvarai, apeigos
Dvija – du kartus gimęs
Prasuti – Pradžiapačio žmona
Gana – banda
Mokša – išsilaisvinimas, paleidimas į laisvę
Dvaita – dvigubas
Astika – esantis, tikintis ( nuo ‘’ asti ‘’ esti )
Bhaga – turčius, turtas
yajñá- daina
Sakanta – sekantis
Bhava – buvo
Gayatra – giesmė, (nuo gaja?)
Tridevi – dieviška trejybė
Usas – aušra ( pašvaiste?)
Satarasa – įpatingas, šventinis patiekalas iš 100 maistinių esencijų.
Šakha – šaka
deva-datta – dievo duota
Magavira – didvyris
sanskrito kalba …?
pagaliau global kapitaistas pradejo rasyti kas is tikro svarbu …aciu malonu skaityti !!!
Sanskritas išvertus reiškia sunorminta kalba. Sanskrit saṃskṛta,- papuoštas, dabotas, išgrynintas“ (“adorned, cultivated, purified”) Bet kas kalbėjo ta kalba ? Kaip jie vadinosi ? Negi, sanskritai jie buvo ? : – )
Indijos Sventiku-brahmanu luomas vartojo
kaip sakraline kalba,ir dabar tebevartoja…
Na tai taip, panašiai, kaip katalikai lotynų kalbą. Bet lotynai buvo tauta, o sanskritai ? Kalba be tautos ?
Tai ar papasakos kas nors apie sanskritų tautą , jų kilmę ir istoriją ?
Saule ka manote apie anglo saksu genciu vardus
is wikipedijos ?( pries kelias dienas paviesinau)
suprantu kad wikipedija nera patikimas saltinis ,
bet visgi mane labai nustebino tie baltiski pavadinimai su ing priesaga….tewingas , tetingas,
sunningas ir pan…..
kaip jau rasiau anksciau Europos tautos ,bent jau lingvistiniu poziuriu atrodo labai itakotos Baltu kalbu ar baltu prokalbes tai reiskia kad virveline kultura ,
kuria visi tyrinetojai pripazysta… buvo baltu kalbu kultura….
kitas klausimas kas buvo keltai ? baltu atsaka ar
tie patys proto baltai ….?
mano pensininko zabalo megejo nuomone tai tiesiog yra Perversmas senosios indoeuropietiskos Europos istorijoje …
Jurui
Veikiausiai šie anglosaksų laikotarpio genčių ar etninių grupių pavadinimai – Tewingas, Tetingas, Sunningas ir pan.. Anglijoje laikytini keltų palikimu, kuris gali būti atsiradęs dar iki Romėnams užkariaujant galus (taip vadinosi dalis keltų) arba V a. laikotarpiu – saksams juos užvaldant Anglijoje, ją atėmus iš užkariautojų romėnų.
Tai, kad minėtų genčių pavadinimų žodžių priesaga -ing- panaši Į lietuvišką (gal daugiau – kuršišką), rodytų keltų, matyt, labiausiai galais vadintų, kalbinį (pasaulėžiūrinį) artumą lietuvių (baltų) kalbai, o gal net juos buvus dar prūsais (kuršiais). Gali būti, kad daug prūsiškumo (kuršiškumo) dar turėjo ir Anglijon atėję patys saksai, tai rodytų ir jų pavadinimo iš liet. šaka ar šokti šlaikyta galimybė.
Lietuviškos kilmės gali būti laikomas ir bendro jų pavadinimo žodis „keltai”, jeigu manytume, kad tai – savivardis. Antai, seni dzūkai jautieną vadina ‚keltuviena‘, t.y. taip, kaip jautiena reiškia mėsą iš jaučio, karvės, o kaip žodį su priesaga -ien-a. Iš to matyti, jog galvijai lietuvių skirtingai nuo žmonių galėjo būti ne keltais, o ‘keltuviais‘ vadinami. Akivaizdu ir tai, kad, jeigu keltai save vadinosi jautį, karvę reiškiančio žodžio pavadinimu, tai šie galvijai buvo jų pagarboje, kaip – Indijoje, kurioje, kaip žinoma, karvės laikomos ‚šventomis‘.
Tyrinėjimai rodo, kad keltų etniniu simboliu buvo kryžiaus pavidalo trišakis. Kadangi Tewingas genties žemėje stovėjo Katedros tipo bažnyčia. Tai bylotų, kad gentis buvo susijusi su keltų Dievo simbolio, kuris be abejonės galėjęs būti minėto triškio pavidalo. Manytina, kad garbinimo tikslu Trewingo pavadinimo reikšmė, kad bendruomenei nebūtų aiški garbinamojo vardo reikšmė, galėjo būti išmesta – ‚r‘ ir pavadinimas tapo – Tewingas, reikšmės ‚trys‘ jame nebeliko. Trišakis, tridantis simbolis yra ir Indijoje garbinamo Dievo – Šiva ženklas. Manytina, kad indai taip pat yra ‚Tr‘ pakeitę į ‚Š‘. Taip indų Šiva ir anglosaksų Tewa yra tą patį reiškiantys dievų vardai. Tokiu atveju ne tik karvių ‚šventumai‘ Indijos ir Keltų sutampa, bet ir Šivos bei Keltų trišakiai simboliai. Lietuvoje trišakio pavidalo yra šakės, o to trišakumo simboliu laikytini vadinami Gedimino stulpai bei Krivio lazda, kuri taip pat yra trišakė. Tokiu atveju laikytina, kad krivis ir ‚trivis‘ yra vienodareikšmiai. Lietuviai žodyje pakeitė ‚t‘ raidę į ‚k‘. Kaip žinoma, Kyjvo (Ukrainos) simbolis taip pat yra to paties trišakio modifikacija. Ukrainiečiai ‚Tr‘ pakeitė į ‚K‘. Kalbiškai Kyjvo ir Šivos pavadinimų žodžiai – bene artimiausi.
Lietuvoje keltiškosios pasaulėžiūros palikimas yra nemažas vietų ir vandenų pavadinimuose, kurie vestini iš karvė, jautis , veršis, bulius, telyčia ir t.t. Antai Kernavės vardas gali būti iš ‘Karvanė’, tai patvirtintų ir ten esančio slėnio pavadinimas deivės Pajautos (iš Pa+jautis), kuri laikoma Kukovaičio motina. Pagaliau ir Viršuliškių, Viršupio, Karveliškių pavadinimai Vilniuje ir kiti apslavintos šaknies ‘byk, buk’ – bulius, pavadinimai aplink sostinę, net Karvio vardu ežeras karvinės reikšmės pavadinimų kilmę byloja.
Prūsų žodis ‚curvius‘ – jautis, bulius bylotų, kad galėjo būti ir lietuviškas buliaus pavadiimas – karvius. Dėl to, kad istorijos šaltiniuose lotyniškai rašant ‚carvius ar curvius‘ šiuos lietuviškus žodžius lengva sumaišyti su lotynų curvus – ‚kreivas‘, matyt, taip yra ir atsitikę – Vilniaus miesto dalies pavadinimas vietoje Karvio (Kurvio) yra perskaitytas Kreivus (Kreivasis). Bet istorikai negali nei tvirtai pasakyti kurioje vietoje ji buvusi, nei dėl ko taip vadinama. Tą pavadinimą perskaičius teisingai, t.y. Karvius – jo vieta būtų pagrindas laikyti Tauro kalną, gal tiksliau jo rytinę dalį (maždaug kur stovėjo Cvirkos paminklas). Mat, tauras lietuviškai yra laukinis galvijas, taigi karvių rūšies gyvulys, taigi atitiktų istorinių šaltinių Karvio pavadinimą. Regis, ten kažkur prie kalno yra buvus ir dievaičio Ragučio statula. Kad tai Karviaus, Jaučio kalnas, sako ir lenk. jo pavadinimas – gura Boufalova. Tai va kiek bėdų dėl to „keltų“ palikimo.
Aplink Vilnių esant daug „karvinių“ pavadinimų keltinas ir Arvydų ir Bezdonių pavadinimo tikrumo klausimas. Akivaizdu, kad pirminis jo pavadinimas buvo Karvydai ar Korvydai (tarmiškai). Pirminis Bezdonių pavadinimas keistinas į akivaizdžiai pirminiu buvusį Buzdonių vardą. Mat, lietuviai, regis , malonybiškai karves vadina buzėmis, buziutėmis. Šiuos vietų vardus LVKK privalo siūlyti pakeisti į čia nurodytos aiškios kilmės buvusius pradinius.
aplink Vilnių, esant daug vietų pavadinimų, susijusių su žodžiais karvė, jautis veršis, bulius ir t.t, padėčiai, yra akivaizdu, kad ir Arvydų ir Bezdonių pavadinimai turėtų būti sudaryti paėmus kurį nors iš šių žodžių. Tokiu atveju laikytina, kad Arvydai, tai – Karvydai, Bezdonys, tai Buzdonys. Taigi šių vietų tikrinius vardus būtina pakeisti į buvusius aiškios kilmės pradinius.
Atsižvelgiant į tai, kad prūsų žodis ‚curvius‘ – jautis turi šaknį kur- galima manyti, kad ir Kuršių iš Kurvšių, Karšuvos genčių pavadinimai atitinkamai turi proprūsiškos, lietuviškos šaknies pavadinimą, juolab, kad tos pačios priesagos -ing- pavadinimai, kaip minėtoje vietoje Anglijoje, Kietuvoje yra labiau pajūryje, tai: Neringa, Kretinga, Būtingė, Gondinga, Palanga, Plungė, bet yra ir Dzūkijoje – Nedzingė, Leipalingis, Dubingiai.
Dar beliktų pridurti, kad kalbininkas Karaliūnas Dainavos pavadinimo pradinę reikšmę išvedė iš žodžio karvė.
Tad, tiek daug to keltiško palikimo Lietuvoje, o baltiško Europoje, kad, matyt, keltai buvo baltais, o baltai keltais…
Aciu Vilnai uz Jusu atsakyma!
cia dar idomybiu ir juoku ( joke) is pietu Anglijos Cornwall grafystes :
CARWYNNEN is a hamlet in Cornwall, England.[1] It is located between the villages of Troon and Praze-an-Beeble,[2] and is situated 2 miles (3.2 km) south of Camborne (where the 2011 census population was listed).[1] Carwynnen consists of only 7 dwellings.
MOLINNIS is a hamlet in Cornwall, England.[1] It is half a mile north of Bugle.[2]
GRUMBLA (Cornish: An Gromlegh, meaning the cromlech) is a hamlet in the parish of Sancreed, Cornwall, England, UK.
RAGINNIS is a hamlet near Mousehole in west Cornwall, England, United Kingdom
TREDAULE is a hamlet in Cornwall, England, United Kingdom. It is one mile east of Altarnun.
Bus daug daugiau…
Kad aiškiau būtų prie to, kas apie keltus – baltus pasakyta, galima dar pridurti, kad 3-ys kryžiai Vilniuje Trijų kryžių kalne – viduryje aukštesnis , iš šonų žemesni – vaizduoja keltų-baltų kryžiaus ženklą, čia kuriamą iš pačių kryžių, pastatytų – kryžiaus ženklo vaizdu.
Be to, manytina, kad gentinio bendrumo ryšys tarp keltų – galų (galijų) yra aukštaičių- žemaičių ryšio Lietuvoje tipo. Galima manyti, kad keltų pavadinimas yra iš liet. kilti, iškilti reikšmės – rastis, pasirodyti, išnirti į paviršių, išaugti, išdygti iš žemės, iš apačių, kilti aukštyn. Tai atitinka aukštaičių pavadinimo galimą reikšmę kaip rytinėje, aušros (latvių aukšos) gyvenamo ploto dalyje esančių (gyvenančių). Galai (galijai) atitiktų žemaičių pavadinimą, kaip Saulės žemėjimo, leidimosi, jos sukarto kelio, jo galo, upių galų (jų pabaigų), vakaro žemių dalyje esančių (gyvenančiųjų) tos pačios, genties, tos pačios kalbos pasaulio žmonių. Čia galima pastebėti, kad ir kuršių (Cori, IX a.)) vardas kildintinas iš liet. ,sukarti‘ – užbaigti reikalingą (skirtą, būtiną įveikti) kelio dalį, atsidūrus jo pabaigoje (gale). Be to, laidon, vakarop einančią Saulę galima suprasti kaip kybančią, karančią. Tuo atveju, kai kas nors dalis yra išsikišusi, tai sakome karo arba kai stovime ne ant žemės, o esame įsilipę į medį, tai sakome, kad įsikorėme į jį. Čia galima pastebėti, kad gali būti, jog ‚karoti‘ giminiuotinas su ‚oras‘. Tas kas karo – suprantama- laikosi ore. Dėl šių veiksmažodžio reikšmių šaknį kar- galima būti įžvelgti esant ir žodyje ‚va-karas‘. Tokiu atveju žemaičių ir kuršių vardus galima matyti kaip baltų (lietuvių) tarmių sinonimus.
Visa tai leidžia manyti anglosaksų laikų (V a., m.e.) genčių pavadinimus – Tewingas, Tetingas, Sunningas ir kt. Anglijoje – esant žodžiais ne tik su liet priesaga -ing-, bet ir su galūne -as. Jie visų pirma gretintini su liet. bendrinių žodžių dvilinkas, trilinkas ir t.t. (čia žodžio dalių -kas ir -gas skirtumas dėl tarminio priebalsių suduslėjimo), taip pat su pavardės Drilinga sandaros žodžiais dėl jų iš senosios dvikamienės sandaros gautos, matyt, vienodos pirminės reikšmės bei to paties ar labai artimo lietuvių (baltų) ir keltų pasaulių sakralumo.
dar keletas anglo saksu genciu ir vietoviu pavadinimu su priesaga-ing :
Herstingas, Ikelgas, Spalda, Bilmingas, Brahhingas, Daenningas ,Gegingas ,Gillingas, Godhelmingas, Haueringas ,Hroðingas,Haering,Tetingas Tewingas, Waeclingas, Woccingas,Dæningas, Lympne, Limenwara, Ælfingas, Æbbingas, Beormingas, Gyrwas, Glestinga , Lindisfaras,Snotingas , Spaldingas Stoppingas Sweordora, Haestingas,Eorlingas Basingas, Meonwara ,Rēadingas,Sunningas,Wihtwara …
( The Tribal Hidage is a list of thirty-five tribes that was compiled in Anglo-Saxon England some time between the 7th and 9th centuries )
Labai vertingi istoiniai faktai, – ačiū.
Gal būtų galimybė rasti ir prie pateiktų gyvenamų vietų esnčių vandenvardžių (upių, uprlių, ežerų) senuosius ar kad ir dabartinius pavadinimus. Jie taip pat gali būti istoriškai iškalbingi tiriant istorinius salų etniškumo dalykus. Kaip, antai, rašoma, kad gentis Tewingas gyveno Mimram upės slėnyje. Mat, gali būti prasmingas šios upės pavadinimo kalbinis ir geografinis palyginimas su Mėmelės – Nemuno žemupio kitu vardu. Šiuo atveju svarbu būtų žinoti į ką uoė įteka, jos intakai, gal tuo pavadinumu yra ir kitų vandenvardžių. Tarkim net ir Temzės pavadinimas gali turėti lietuvių kalbinių bruožų tiek žodžio reikšmės, tiek pavadinimo sandaros žvilgsniu.
Greitai ir pavirsutiniskai paziurejau rytu ir pietu Anglijos vandenvardzius:
Intake,
Wylye,
Alre,
Ouse,
Glynde,
Warleggan,
Bala brook,
Crimple,
Dearne,
Wyke,
Went,
,Mardyke
,Lamorna,
Bourne,Ingrebourne ( daug upeliu su antru kamienu Bourne(burna ?),
Teise,
Swale,
Skerne,
Swere,
Moselle,
Glyme,
Rythe,
Arkle,
Alde,
Yare,
Thurne,
Granta,
Amber,
Dervent,
Blythe,
Swilgate,
Corve,
Strine,
Gauze,
Priespill gill,
Taip pat gausu su antr kamienu Dale :Bildale,Raisdale,Welldale,Laudale,Grysdale,Oakdale..ir t.t.
(vietovardziai ir vandenvarziai)
Idomus liet. zodis! :Intakas palyginti su anglo saksu : Intake
Sala -Island . bet (but) stai Pusiasalis -Peninsula ?
NASA: Žemę pasiekė iki šiol galingiausias kosminės spinduliuotės pliūpsnis – teleskopai neeilinį įvykį fiksavo vienas po kito
– delfi.lt/mokslas/mokslas/nasa-zeme-pasieke-iki-siol-galingiausias-kosmines-spinduliuotes-pliupsnis-teleskopai-neeilini-ivyki-fiksavo-vienas-po-kito.d?id=91547303
Tai: kas buvo tie ” sanskritai ” – niekam neįdomu ? Nei tautos, nei kalbos istorija – neįdomu ? Įdomi tik Biblinė kalba ir istorija ? Europa gimė ir mirs su Biblija ?
Bet to, kas ANTRADIENIUI numatyta, net ir Molėtai nepajėgs atšaukti…
kad ANTRADIENIO stebuklas įvyktų, šiandien privalome visi drauge išklausyti
– lrt.lt/mediateka/irasas/2000238447 (nuo 56 min.),
kokiais saitais karalienė Matilda su Sapiegomis susieta. Tik tada mums iki trečiadienio švies ypatinga šviesa iš praeities, ir mūsų akys įgis ypatingų galių.
dirbate?
Turite galvoje, pas karalienę, ar mūsų prezidentūroje? 🙂
Apie VU bibliotekoje saugomus giminystę liudijančius dokumentus pasakoja prezidento patarėja istorikė Jolanta Karpavičienė
Musėt iš čia klausiate:
– delfi.lt/mokslas/mokslas/stulbinamas-archeologu-radinys-lenkijoje-perrasys-istorija-atkase-gilesni-sluoksni-oloje-aptiko-trukstama-zmoniu-proteviu-chronologijos-dali.d?id=91550259
?
tai, matyt, dirbate lrt
Meile Mylista Malone apsvies visas baltu gentis
naujam atgymimui …
Siaures Atenu atgymimui !!!
Visi atsikelsime ir drauge pereisime į žiemos laiką…
Pereikime geriau i Pavasario Atgimimo Vytiju Vytingu laika…
nepaisant metu laiko …
Ukrinieciai turetu buti geras pvz…!
Tai , kad lietuvių kalbos ištakos niekam nerūpi , akivaizdus įrodymas, jog visi lietuvių kalbos ir pnš patriotai – sukčiai ostapai. Tik ieško tik savo nišos pasipūtėliškam pragyvenimui.
• Iki įspūdingo Saulės užtemimo liko mažiau nei para: paaiškėjo, kur Lietuvoje jį bus galima pamatyti – pasiseks tik keliems regionams
– delfi.lt/mokslas/mokslas/iki-ispudingo-saules-uztemimo-liko-maziau-nei-para-paaiskejo-kur-lietuvoje-ji-bus-galima-pamatyti-pasiseks-tik-keliems-regionams.d?id=91574715
Va, ką matysime:
– g4.dcdn.lt/images/pix/880×550/d1uZA-2It4k/saules-uztemimas-91575533.jpg
Labai ačiū Jurui už vandenvardžius Anglijoje. Net akys raibsta nuo jų lietuviškumo (baltiškumo). Suprantu, kad jie yra užrašyti lotynų kalba. Veikiausiai yra dar bretonų laikų palikimas, mat, tokiu atveju jie atlieptų ir Tacito pažymėjimui, kad aisčių kalba panaši į bretonų, bet gali būti, nors mažai tikėtina, kad vandenvardžiai jau angloseksų atsinešti, tuomet jie bylotų, kad anglų, jutų ir seksų gentys ne germanais, o lietuviais (baltais) buvusios.
Vandenvandžių medžiaga labai svarbi istorijos ir kalbos mokslams (būtų gerai turėti ir jos šaltinius). .
Anglijos baltiskai skambancius vandenvardzius nurasiau is wikipedijos,tai dabartiniai pavadinimai…
dar pora vietovardziu su piesaga ing is wikipedios:
OTTINGE is a hamlet located NNW of Folkestone in Kent, England. It lies less than one mile (1 km) from the village of Lyminge.
LYMINGE is a village in southeast Kent, England. It lies about five miles (8 km) from Folkestone and the Channel Tunnel, on the road passing through the Elham Valley.
ka antikos rasytojai vadino Germanais…
nera tai ka mes siandien suprantame kaip vokiecius
mano galva jie taip vadino tik to meto gyventojus ,
gentis ir zemes nuo Reino iki Vystulos…jie dar nebuvo tape vokieciais…greiciausiai baltu gentys
( R1a) kurios ten gyveno , kariavo tarpusavy,kelesi is vienos vietos i kita ir per laika nuo 5 a. pries Kr
iki kokio 7-9 a po Kristaus asimiliavosi su broliais Keltais ( R1b) ir gentimis is Skandinavios ir gentimis kurios ten gyveno pries Indoeuropieciams (virveline kultura) ten atkeliavus…ir po lotyniskos krikscionybes isigalejimo baltu kultura pradejo
nykti tiek vakaru tiek rytu Europoje(po Chunu( hunu)
ir Avaru invazijos ir veliau kitu genciu is azijos atejimo
kas dave pagrinda slavu tautu susiformavimui).
Etimologiskai lietuviu kalba puikiai gali paaiskinti siuos du kamienus Ger ir Mano , kokia dar kalba
gali pateikti sia etimologija ?