Šių metų lapkričio 1-ąją sukako 500 metų, kai Krokuvos Vavelio pilyje gimė Kotryna Jogailaitė (1526–1583) – Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus duktė, kurios gyvenimas susiejo Lietuvą, Lenkiją, Suomiją ir Švediją. Vilniuje ištekėjusi už būsimojo Švedijos karaliaus, ji patyrė nelaisvę, neteko dukters ir galiausiai pati buvo karūnuota Švedijos karaliene.
Šią sukaktį primena Vytauto Didžiojo karo muziejus, parengęs pasakojimą apie valdovę, tapusią viena svarbiausių Jogailaičių ir Vazų giminių jungčių.
Karalaitė iš Jogailaičių ir Sforcų giminės
Kotryna buvo jauniausia Žygimanto Senojo ir Bonos Sforcos duktė, Žygimanto Augusto sesuo, Lietuvos ir Lenkijos valdovo Jogailos proanūkė. Motinos giminė ją siejo su Italijos Renesanso pasauliu.
Karališkajame dvare ji mokėsi kalbų, pažino meną ir išsilavinusios Europos papročius. Tačiau aukšta kilmė lėmė ir tai, kad jos santuoka buvo laikoma valstybės politikos dalimi. XVI a. didikių ir karalaičių vedybos galėjo lemti ištisų valstybių sąjungas.
Vestuvės Vilniuje ir kelias per Baltiją
XVI a. viduryje Lietuva, Lenkija, Švedija ir Maskva varžėsi dėl įtakos Livonijoje. Žygimantui Augustui reikėjo sąjungininkų, o jo sesers rankos siekė ne vienas įtakingas valdovas, tarp jų – Maskvos caras Ivanas IV.
1562 m. spalio 4 d. Vilniaus katedroje Kotryna susituokė su Suomijos kunigaikščiu Jonu Vaza, būsimuoju Švedijos karaliumi Jonu III. Šios vestuvės sujungė Jogailaičių ir Vazų gimines, o kartu – dviejų Baltijos jūros krantų politinius interesus.
Jaunavedžiai išvyko į Švedijai priklausiusią Suomiją. Tačiau santuoka, turėjusi stiprinti politinius ryšius, netrukus tapo vienu iš konflikto Švedijos karališkojoje šeimoje židinių.
Ketveri metai nelaisvėje
Jono Vazos savarankiška politika Livonijoje supykdė jo brolį, Švedijos karalių Eriką XIV. Šis nepritarė ir Jono vedyboms su Kotryna. 1563 m. Jonas buvo apkaltintas valstybės išdavyste, o karaliaus kariuomenei užėmus Turku pilį, sutuoktiniai pateko į nelaisvę.
Gripsholmo pilyje jie praleido ketverius metus. Čia gimė dukra Izabelė, mirusi dar vaikystėje, ir sūnus Zigmantas, vėliau tapęs Švedijos, Lenkijos ir Lietuvos valdovu.
Šeima buvo paleista 1567 m. Daugiau Kotrynos Jogailaitės gyvenimo pėdsakų iki šiol galima aptikti įvairiose Lietuvos, Lenkijos, Suomijos ir Švedijos vietovėse.
Švedijos karalienė, nepamiršusi gimtinės
1568 m. Erikas XIV neteko sosto, o 1569 m. liepos 10 d. Upsalos katedroje Jonas III ir Kotryna buvo karūnuoti Švedijos valdovais.
Švedijoje Kotryna puoselėjo Renesanso kultūrą, palaikė ryšius su gimtuoju kraštu. Būdama katalikė protestantiškoje valstybėje ji išsaugojo savo tikėjimą ir globojo bendratikius. Pasak muziejaus, valdovė taip pat skatino vyrą derinti santykius su Lietuvos ir Lenkijos valstybe.
Dinastijos tęsinys po karalienės mirties
Kotryna mirė 1583 m. Stokholme, o palaidota buvo Upsalos katedroje. Sūnaus iškilimo ji nesulaukė: 1587 m. Zigmantas Vaza buvo išrinktas Abiejų Tautų Respublikos valdovu. Jo kilmė iš Jogailaičių tapo svarbiu argumentu siekiant sosto.
Taip Kotrynos santuoka įgijo ilgalaikę istorinę reikšmę: Vazų dinastijos atšaka Abiejų Tautų Respubliką valdė iki 1668 metų.
Penkių šimtmečių sukaktis – muziejaus parodoje
Kotrynos Jogailaitės gyvenimą ir Lietuvos ryšius su Švedija pasakoja Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejuje, veikianti paroda „Dominium Maris Baltici“. Joje pristatoma ne tik dinastinė istorija, bet ir platesni abiejų šalių ryšiai – nuo vikingų laikų iki mūsų dienų.
Parodoje galima pamatyti atkurtą Kotrynos ir Jono Vazos vestuvių sceną, istorinius drabužius ir dailininko Artūro Rakausko sukurtą šiuolaikinį karalienės portretą. Apie šią parodą Alkas.lt jau rašė pristatydamas Kotrynos Jogailaitės jubiliejinius metus.
Paroda veiks iki 2027 m. sausio 6 d.
Parengta pagal Vytauto Didžiojo karo muziejaus pranešimą.
