Rugsėjo 14 d., trečiadienį, 14 val. Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) kartu su Seimo Švietimo ir mokslo komitetu Seimo Konstitucijos salėje (I r.) rengia iškilmingą renginį, skirtą valstybinės lietuvių kalbos statuso 100-mečiui paminėti.
1922 m. rugpjūčio 1 d. Steigiamojo Seimo priimtoje pirmojoje Lietuvos Valstybės Konstitucijoje pirmą kartą istorijoje lietuvių kalba paskelbta valstybine. Jos 6 straipsnis skelbė: „Valstybės kalba – lietuvių kalba. Vietinių kalbų vartojimą nustato įstatymas“. Lietuvių kalba tapo vienu iš atkurtos valstybės egzistencijos pagrindų ir tai nutiesė naują jos vystymosi ir tautos gyvavimo kelią.
VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis teigia, kad šios Konstitucijos priėmimas buvusi diena, kai pirmą kartą per tūkstantmetę Lietuvos istoriją gimtoji, o ne svetima kalba tapo valstybine. „Nuo tos dienos lietuvių kalba tapo laisvos tautos laisvos valstybės laisva viešojo gyvenimo, įstatymų, kultūros, mokslo kalba. Tą dieną tapome kalbos valstybe“, – sako jis. VLKK vadovas primena, kad nors Lietuvos valdovų dvaruose iki XVI amžiaus buvo kalbama lietuviškai, elitas didžiavosi lietuviais esą, bet lietuvių kalba nebuvo tapusi oficialiąja valstybės rašto kalba.
Šventinio minėjimo dalyvius pasveikins Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas akad. Artūras Žukauskas, šių metų Kalbos premijos laureatas eseistas dr. Regimantas Tamošaitis. Lietuvos studentijos ir moksleivių vardu kalbės Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto ketvirtakursis Simonas Granskas ir Šakių r. Griškabūdžio gimnazijos dvyliktokė Beatričė Budreckaitė.
Iškilmingame renginyje istorines to laikotarpio aplinkybes primins Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojas dr. Artūras Svarauskas. Apie tai, kaip brendo ir keitėsi bendrinė lietuvių kalba, kalbės Lietuvių kalbos instituto mokslininkė dr. Jurgita Venckienė.
Renginyje skambės Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro skaitovų ir poetinio teatro studijos skaitovų literatūriniai skaitymai „Žodžio kelias“ (vadovė Audra Lenkauskienė).
Spaudos konferencija:
Šventinis minėjimas:
„valstybės egzistencijos pagrindų“ – valstybės GYVAVIMO pagrindų!
„lietuvių kalbos statuso 100-mečiui paminėti“ – lietuvių kalbos PADĖTIES 100-mečiui paminėti!
Be svetimų žodžių niekaip?
Tai kokia lietuvių kalbos padėtis šiandien?
Lietuvių kalba iki 1918 m. nebuvo valstybinė, bet Rusijos caro valdžia po 1863 m. sukilimo 40 metų ( 1864-1904 m.) buvo ją uždraudusi?
O kaipgi Abiejų Tautų Respublika, kuria taip džiaugiasi kai kurie istorikai ir politikai? Tos Respublikos Konstitucija parašyta tik lenkiškai, lietuviškas vertimas pasirodė vėliau?
” Stanislows Augsts iš loskos Diewa yr walos Gimini Lanku Karalis, Didelis Kuningayksztis Lietuvos…”
Jau trys raidės kaip “lenkiškos” stribės Prezidento Nausėdos praleistos įsigrūdo į valstybės kalbos – lietuvių raidyną, tai va tokie ir “žengiame toliau”…
Dėl jų Antanaičio komisijos net rimčiau “amteliant” viešai neišgirdome… O bendradarbiaujant Alkas.lt jis toks lietuviškai šventas dėjosi…
Tai va tokias viešas valstybines patyčias iš vargšės pagal Konstituciją “kalbos valstybės” ir turime, atėjus jos konstituciškai valstybiniam 100-mečiui.
Labiausia apgailėtina tai,jog šiuomet lietuvių kalba Lietuvos aukštosiose mokyklose,ypač Vilniaus universitete, netampa mokslo kalba. Antra,- nūdienos viešajame gyvenime lietuvių kalba yra pertekliniai užteršta svetimybėmis,- skaudu ,kad J.E.Prezidentas G.Nausėda galutinai įteisino svetimybes ,,w,q,x”.Viliuosi,kad netolimoj ateity minėtos raidės bus pašalintos iš lietuviško raidyno.
VU Rektoriaus a.a. Jono Kubiliaus pastangos išlaikyti VU lietuvišką (ne vsesojūzną rusakalbį, kaip spaudė Maskva), nors tai reiškė gerokai prastesnę finansinę universiteto padėtį ir keleriopai prastesnes galimybes, nuėjo perniek. Tačiau ta karta dar gebėjo susiveržti diržus dėl tikslo, ir ne tik atgaivinti tarpukariu (kiek spėta) sukurtąją lietuvių mokslo kalbą, bet ir toliau ją sėkmingai plėtoti, kiekvienai šakai kurti jos sąvokų lobyną. Šakinių žodynų išleista netrukus po Nepriklausomybės atkūrimo! O juk tai milžiniškas, ne vienų metų darbo rezultatas, turint galvoje nedidelį gebančių tai atlikti specialistų skaičių ir tokios mažos valstybės iždą! Deja, tai neilgai truko. Ar man tik vaidenasi, jog mūsų valstybę pasisavino trokštantys be atvangos šventę švęsti, nesukant sau galvos dėl tokių „niekų”, kai tautinė valstybė? Pasak kurių te kiekviena valstybės diena čia būna a la naktinis klubas ir puikavimosi savimi paradai.
Naujausias anekdotas: Lietuva – suvereni valstybė, Lietuvos valstybinė kalba – lietuvių kalba.
Lietuva kalbos atžvilgiu nėra valstybiškai suvereni, nes 1994 m. bendrumo su Lenkija sutartimi yra leista Lenkijai kištis į vidaus reikalus valstybinės kalbos atžvilgiu.
Petrai, šaipaisi iš Tautos, iš Lietuvos?
Seniausiai laikas įsteigti valstybės įstaigą, kuri užsiimti valstybinės lietuvių kalbos saugojimu, puoselėjimu, gynimu. Nėra. Tiek dešimtmečių praėjo. Liberkrikščioniška politika… Didžiausi patriotai ir kiti politikieriai nesugeba sakinio suregzti be svetimžodžių… Tautinę inteligentiją išnaikino komunistai, taip ji ir neatgimė…
2022 rugsėjo 22, vakare, Baltų vienybės sąšauka tarp mūsų (susirinkusiųjų ant visų piliakalnių). Dalyvaukime visi.
Lietuva – Tvirtovė
Smulkiau, va čia _
ht tp://www.aukuras.lt/sasauka/
(panaikinti tarpą tarp dviejų t)
Be šiuolaikinės suvienodintos pagal genties tarmę (susitarus, šiandien tai yra aukštaičių tarmė) valstybės, anksčiau turėjome lietuviškų genčių valstybes, kur vedančioji kalba ir raštvedyba buvo vykdoma pagal to meto Lietuvos Didžiojo kunigaikščio (buvo renkamas Išminčių Taryboje) tarmę. Pavyzdžiui, Vytenis kalbėjo žemaitiška, Mindaugas aukštaitiška, o kiti buvę Lietuvos Didieji kunigaikščiai – savo tarmėmis.
Nebaltiškos, pvz. rusų, baltrusių gentys, apjungtos į LDK valstybę, kalbėjo lietuvių kalbos tarmėmis (dialektais). Rusų kalba, pavyzdžiui, yra lietuvių kalbos dialektas (prof. prof. Vladimiras Toporovas, Viačeslavas Ivanovas). Eiliniai rusų, baltrusių kunigaikščiai, įsijungę į lietuvišką LDK, dalyvaudami Išminčių Taryboje, privalėjo mokėti to meto Lietuvos Didžiųjų kunigaikščių (pvz. Algirdo, Kęstučio) tarmes.
Ir lietuviams net į galvą neateidavo LDK žemėse esančius visus sąjunginius rusus, baltrusius arba lenkus jų gentinėse teritorijose versti mokėti rašyti ir kalbėti lietuviškai.
Gerbiamo P. Skuto komentarai sako, kad “lenko kortą” ir kartu Lietuvos respublikos pilietybę turinčius seimūnus turėtų priversti susimąstyti – ar ne hibridinio karo prieš Lietuvą Lenkijos pusėje galimai jie rezga tinklus Lietuvoje?
O gerb. G. Landsbergis, manau, privalėtų pakviesti Lenkijos respublikos nepaprastąją ir įgaliotą ambasadorę p. Uršulę Doroševską pas save šiuo reikalu nelabai draugiškam pokalbiui.
Berods yra mokslinė hipotezė, kad pirmosios slavų gentys atsirado baltų gentims ( galindams ir kt.) maišantis su indoeuropietiškomis iranėnų skitų gentimis. Kai kurios slavų gentys- pav. krivičiai ( kriviečiai?), dregovičiai ( drėgviečiai? ( drėgva- drėgna vieta, pelkė)) galimai buvo suslavėję baltų gentys.
Skaičiau, kad Senojoje slavų kalboje nemažai baltiškų žodžių, neišlikusių dabartinėse slavų kalbose. Rusijos carų žieduose berods būdavo įrašas- Az esmj Carj, o ne Ja javliajus Cariom- Aš esu ( esmi) Ciesorius. Senąja slavų kalba pirštas- perstj ,o ne palec.
Konstituciniame Teisme net kreipimasis dėl antikonstitucinio pavardžių rašybos įstatymo kažkaip tyliai išnyko, pradingo, kaip nebūta… Naujo kreipimosi į KT sutartinai niekas neruošia? Politinis elitas Rusijos karo akivaizdoje bijo Lenkijos šantažo blokuoti NATO gynybą, jei Lietuvoje nebus vykdoma panaši „denacifikacija“, kaip ir Rusija nori vykdyti Ukrainoje. Eilinį kartą istorijoje Lenkija panaudoja prieš Lietuvą iš Rusijos kylančią grėsmę. Ukraina, turbūt, apsigins nuo rusiškosios „denacifikacijos“. O Lietuva nesugeba, nepajėgia apsiginti, Lenkija ką nori, tą daro lietuvių valstybinės kalbos politikoje.
Lenkų abėcėlėje yra tik w, o q bei x nėra todėl reikia suprasti, kad ne tik lenkai gadina lietuviškumą, bet ir (…) moterys su svetimšalių pavardėm (…).
___________________________
Litery polskiego alfabetu
Alfabet polski składa się z 32 liter, a 9 z nich posiada znaki diakrytyczne. Są one odpowiednio uszeregowane, co nazywane jest kolejnością alfabetyczną. W skład polskiej odmiany alfabetu wchodzą następujące litery:
1. A, a
2. A, ą
3. B, b
4. C, c
5. Ć, ć
6. D, d
7. E, e
8. Ę, ę
9. F, f
10. G, g
11. H, h
12. I, i
13. J, j
14. K, k
15. L, l
16. Ł, ł
17. M, m
18. N, n
19. Ń, ń
20. O, o
21. Ó, ó
22. P, p
23. R, r
24. S, s
25. Ś, ś
26. T, t
27. U, u
28. W, w
29. Y, y
30. Z, z
31. Ź, ź
32. Ż, ż
Ir tai dar ne viskas. O kur dar komercine ,,abėcėle” (= pg. anglų k. taisykles skaitomos, t.y., nutautintos, angliškai įgarsinamos) kitų pasaulio šalių pavardės, ar pavardės šalių, kurios naudoja lotynišką abėcėlę, bet tas pačias raides kiekviena SAVAIP įgarsina, t.y., tomis pačiomis raidėmis KITUS GARSUS užrašo? Kaip dokumentus tikrinantiems, ar pavardę skaitantiems žinoti, kokie garsai čia užšifruoti, kaip skamba pavardė, jei nei A, nei B, nei J, nei P, nei W visai ne tą patį reiškia, ką mums, lenkams (anglams, vokiečiams ir t.t.) ? Pasas – ne pakabukas, ne kokia puošmena. Tai darbo dokumentas. Jis neturi trukdyti darbo, klaidinti, kelti klausimų.
Ir tai dar ne viskas. Neteisėtai Lietuvos žemę pasisavinę (sukčiai, “pirkliai”, užgrobikai, …) užsieniečiai, kokias raides naudoja beverčiams popiergaliams užpildyti? Abejotina, kad tokie užsienietiški banditai susilietuvina pavardes. Kas turite žinių apie Lietuvos žemės užgrobikų atvejį?
Anglų, JAV ar kt. anglakalbių šalių filmų bei serialų žiūrovai, skaitantys aktorių ir kt. filmo kūrėjų pavardes, mato tarp jų įvairių tautybių pavardžių – beveik originaliai užrašytų, tik kad nė vienos su diakritiniais ženklais. Net ir lenkiškoms pavardėms jokios išimties – pavardės irgi be diakritikų. T.y., pavardės užrašytos tik tomis raidėmis, kokias ir patys anglai turi… Ar teko girdėti apie lenkų kilmės aktorių protesto akcijas, grasinimų, kad jie atsisakys vaidinti ar kurti užsienio filmuose? 🙂 Čia tik lietuvių rašybos kultūra rūpinasi Lietuvos lenkakalbiai ir kaimynės politikai?
Štai žmogų sudomino, kaip lietuviai taria Berczynsko pavardę. Pasidomėjau, katrą turi galvoje
– google.com/search?client=firefox-b-d&q=Berczynskas+
(Tikriausiai tą, kuri liko iš buv. Berčiaus ar Berčio; ko gero, Marija Berczynskas iš E. Sinklerio „Džiunglių” apie Čikagos lietuvius.) Kaip matome, Guglui nepavyko ne vieno „Berczyńskas” rasti… 🙂 O įsivaizduojate, kad kuri nors anglakalbė šalis savo dokumentuose ne savo oficialiąja kalba rašytų?
O dabar įsivaizduokime lotynų k. arba komercine abėcėle rašomas pavardes. Sakykime, Shorter. JAV tokį įrašą pase skaitytų „šiuode” (- forvo.com/word/shorter/#en), Europoje jau kitaip. Ir visai kitaip skambėtų taip pat rašoma P. Amerikos, Afrikos, Australijos ar Azijos šalių piliečių pavardė. Nes tas pačias raides kiekviena šių šalių savaip, kitaip įgarsina. Todėl todėl S ≠ s, h ≠ h, sh ≠ sh (ir net Š ne visada) , o ≠ o, r ≠ o, t ≠ t, e ≠ e, ir net dvi pasikartojančios žodyje raidės skambės skirtingai. Tai kaip mums – pasieniečiams, kitiems pareigūnams bei tarnautojams, notarams, verslo partneriams, butų nuomotojams ir kt. žinoti, kaip ji iš tiesų skamba? 🙂 Arba darželio ar klasės auklėtoją ištinka toks „džoukas” – grupėje/klasėje yra du vaikai tokia pačia pavarde, bet iš skirtingų žemynų, todėl jos skamba skirtingai. Kaip vaikų nesupainioti?
Vikipedijoje, lenkų abėcėlėje jau rašomos trys papildomos ir jiems neįprastos q, v bei x.
ht tps://pl.wikipedia.org/wiki/Alfabet_polski
Jei nemaištausim ir mums (…) vikipedai gali priteplioti į mūsų abėcėlę papildomas qxw. Nedaleiskim to.
Toje Vikipedijoje galima rasti ir tokių straipsnių:
ht tps://pl.wikipedia.org/wiki/Okupacja_litewska_Wileńszczyzny
Kitur-panaši tematika:
htt ps://wielkahistoria.pl/zajecie-wilna-przez-litwinow-w-1939-roku-polskosc-miasta-zwalczano-ustawowo-i-palka/
Ir yra to teksto autoriai. Ir yra tie, kam jie tarnauja.
O galimybė sužinoti, kas jie?
Negalima lyginti hibridinių kalbų, atsiradusių maišantis plėšrių užkariautojų bei jų užkariautų genčių ar tautų kalboms, su dar išsaugotomis seniausiomis pasaulio kalbomis! Pastarosios ne tik toms tautoms svarbios. Ateis laikas, ir jos labai pasitarnaus žmonijai, itin svarbiems mokslo atradimams.
>jo
Kovodama už lenkų pagrobtų Žemių ir Vilniaus atgavimą prieškaryje, Lietuvos politinis elitas Lenkijos šantažo nebijojo, išleisdama Vilniaus pasą.
Dokumentika: 1933 m. išduotame VILNIAUS PASE Nr,184477 turėtojas “pasižada mokėti po 10 ct per mėnesį iki atėmimo Vilniaus”. Paskutiniame paso puslapyje yra įdėta Vilniaus Geležinio Fondo Statuto Ištrauka: 2. Svarbiausiu savo uždaviniu laikydama auginti morales, fizines ir ekonomines tautos jėgas savo žemėms atgauti, lietuvių tauta pasirenka Vilniaus Geležinį fondą vieną sėkmingiausiųjų priemonių savo didžiajam tikslui atsiekti. 3. nuo 1932 metų pradedant visi lietuviai, vis vien kur jie gyventų, ir visi kiti Lietuvos piliečiai, taip pat visos jų organizacijos bei įmonės laisva valia apsideda mokesniais okupuotų žemių vadavimo reikalams. 4. Minimalus mokesnis nustatomas toks: kiekvienam žmogui dideliam ar mažam 10 c. metams Lietuvoje, 10 centų (amerikoniškų) Jungtinėse Anerikos valstybėse ir atitinkamas kiekis kituose kraštuose. 5. Pirmosna Vilniaus Geležinio Fondo mokėtojų eilėsna stoja visi Lietuvos valstybės ir savivaldybių tarnautojai. Jų minimalus mokesnis – dešimtoji vieno nuošimčio dalis nuo gaunamos algos. Savo mokesnį jie sumoka kas mėnuo, gaudami algą. 6. Visų privatinių įstaigų bei ūkių tarnautojai apsiima mokėti tomis pat normomis, kaip ir valstybės tarnautojai. . 10. Vilniaus Geležinio fondo kapitalai laikomi valstybiniuose bankuose ir valstybiniuose vertybės popieriuose. Jie negali būti naudojami eiliniams V. V. Sąjungos kad ir svarbiems reikalams; tiems reikalams bus naudojami tik gaunami iš bankų nuošimčiai. Patį Fondą V. V. S. Vykdomasis Komitetas galės pajudinti tik svarbiausiu tautos reikalu ir tai tik gavęs Lietuvos Valstybės Prezidento sutikimą”.
Pasas žalias. Viršelyje nupiešta Gedimino pilis, jo pirmas puslapis prasideda žodžiais: “Už Aušros Vartus, Gedimino pilį, Vytauto grabą”.
O ką dabar veikia mūsų “elitas”? Stropiai stengiasi,kad nepasibaigtų “grantai” ir finansavimas iš “fondų”?
Aušrinė Norkienė. Lietuvių kalbos išdavystė
– pozicija.org/ausrine-norkiene-lietuviu-kalbos-isdavyste/
„Trečiadienį Seime rengiamas iškilmingas valstybinės lietuvių kalbos statuso 100-mečio minėjimas.”
• Išskirtinė plunksna erškėčių vainike, arba Kodėl kalbos valstybingumas svarbu kaip Nepriklausomybė ir litas
− delfi.lt/uzsakomasis-turinys/naujienos/isskirtine-plunksna-erskeciu-vainike-arba-kodel-kalbos-valstybingumas-svarbu-kaip-nepriklausomybe-ir-litas.d?id=91376675
• Seime – siūlymas keičiant Konstituciją pilietybės ribojimus kelti į įstatymą
− delfi.lt/news/daily/lithuania/seime-siulymas-keiciant-konstitucija-pilietybes-ribojimus-kelti-i-istatyma.d?id=91374525