Pirmadienis, 16 lapkričio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

M. Kundrotas. Dar kartą: už gyvybę

Marius Kundrotas, www.alkas.lt
2022-09-04 09:52:39
268
PERŽIŪROS
9
Daigas | pixabay.com, Tumisu nuotr.

Pixabay.com, Tumisu nuotr.

Žūtbūtinė kova tarp gyvybės ir mirties kultūros dažnai siejama su karu tarp dešinės ir kairės. Tai – supaprastintas požiūris. Tiek dešinėje, tiek ir kairėje esama gyvybės kultūros šalininkų, tačiau jei klausime, ką jiems reiškia kova už gyvybę, atsakymai bus labai skirtingi.

Dešiniesiems gyvybės kultūra – tai žmogaus gyvybės apsauga nuo užsimezgimo iki natūralios mirties. Kairiesiems tai – gyvūnų teisės ir žalioji ekonomika.

Abi pusės labai empatiškos vienai gyvybės formai ir abejingos arba netgi priešiškos kitai. Ideologinės dešinės ir kairės lentynėlės, į kurias žmonės gulasi, lyg į Prokrusto lovą, trukdo suvokti bendrą abiejų siekių logiką.

Dešinieji saugo kūdikius iki gimimo, nes tai – žmogiška gyvybė. Kairieji gina gyvūnus, nes tai – jau išsivysčiusi gyvybė. Abi pusės viena kitą laiko ciniškais barbarais.

Dešinieji, kairiųjų požiūriu, alina gamtą dėl merkantilių kapitalistinių interesų ir pažeidinėja silpnosios lyties teises rinktis dėl prietarų apie gemalą.

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Kairieji, pasak dešiniųjų, žudo niekuo dėtus kūdikius dėl antraeilių gyvybės atžvilgiu laisvių ir žlugdo ūkio pažangą dėl iracionalaus gamtos sužmoginimo. Taip abi pusės viena kitos atžvilgiu klysta ir abi yra teisios.

Dešinioji prieiga prie gyvybės kultūros, paprastai, aiškinama krikščioniška humanizmo interpretacija, pagal kurią žmogus – kūrinijos viršūnė ir viešpats. Dėl to net iki gimimo epizodo žmogiška gyvybė – gerbtina, tuo tarpu visa kita kūrinija – veikiau instrumentas žmogaus gerovei, nei pagarbos objektas.

Tiesą sakant, tai – veikiau krikščioniškos tradicijos interpretacija, nei kanonų. Kanonai kalba apie žmogų, kaip apie gamtos šeimininką, tačiau galimos skirtingos versijos, ką reiškia būti šeimininku. Blogas šeimininkas savo statusą supras kaip prielaidą išnaudojimui, geras šeimininkas – kaip prielaidą rūpesčiui ir globai.

Kairioji prieiga kyla iš natūralistinio požiūrio, kad gyvybė gerbtina tiek, kiek ji – savipakankama. Gemalas, gyvybinėmis funkcijomis glaudžiai susietas su nėščiąja, nėra laikomas savarankišku organizmu, taigi – ir žmogumi.

Žmogaus teisės penkias minutes iki gimimo kairiesiems nėra galiojančios, jos įgyjamos tiktai praėjus per stebuklingą gimdymo lataką. Užtat po šio stebuklo vaikas įgauna tiek teisių, kad net uždrožimas plaštaka auklėjant išdykėlį yra baisus šių teisių pažeidimas.

Gyvūnai savo ruožtu taip pat turi teisių, nors vargu, ar kas gyvūno atveju rimtu veidu kalbėtų apie būtiną teisių prielaidą – pareigas.

Kovos dėl gyvybės kultūros sampratų taip pat verda ir dešinės, ir kairės viduje. Kai kurie dešinieji smerkia kontrproduktyvius vienalyčius santykius ir tuo pat metu patys atsieja lytiškumą nuo gyvybės, teisindami kontrproduktyvius santykius tarp skirtingų lyčių ir maža to – abortus.

Užuot nuosekliai gynę gyvybės kultūrą kaip tokią, jie vadovaujasi gaivališka antipatija tiems, kurie „daro tai“ kitaip, negu jie. Savo ruožtu socialistinė kairė skiriasi nuo žaliosios kairės, nuo kurios ir pradėjome, nes socialistams svarbesnės žmonių darbo vietos, nei gamtosauga ar gyvūnų gerovė, tad žiaurus ar taršus verslas teisinamas.

Vargu, ar visi gyvybės kultūros atstovai privalo tapti veganais. Galų gale augmenija – taip pat gyvybės forma. Bet gyvybiniai žmogaus poreikiai – pavalgyti ir apsirengti, aukojant būtent tam auginamą gyvūną, skiriasi nuo tuštybės, kai žudoma ar net kankinama dėl puošmenos ar „sportinio“ intereso.

„Sportinė“ medžioklė, kailių pramonė, žiaurios ir beprasmės „kultūrinės“ tradicijos, kaip korida, košerinis ar halalinis skerdimas, tikrai skiriasi nuo avalynės gamybos iš veršiukų odos ar šašlyko valgymo.

Žinoma, ir pastaraisiais atvejais svarbu, kaip gyvūninės kilmės žaliava parengiama. Nebūtina reikalauti kraštutinumų, kaip žaisliukai kiaulėms ar muzika vištoms, bet kankinimo bet kuriuo atveju būtina vengti.

Žmogaus gyvybės apsauga taip pat turi išlygų. Jei tiksliai žinoma, kad gemalas – sunkiai apsigimęs ir po gimimo daugelį dešimtmečių bus „daržove“, vargu, ar labai humaniška versti moterį jį gimdyti. Bet kitais atvejais geriau atiduoti mažą žmogutį globėjams, kurie jį mylės ir auklės tikru žmogumi, nei žudyti.

Yra išlygų ir dėl natūralios mirties: jei moksliškai pagrįsta, kad žmogus greitai mirs ir mirs kančiose, eutanazija atrodo pateisinama. Žinoma, reikalingi saugikliai, nes tuo gali būti ir piktnaudžiaujama, siunčiant į mirtį žmogų, kurį dar galima išgydyti. Pavyzdžiui – dėl palikimo.

Tiek dešinėje, tiek ir kairėje svarbu vengti kraštutinumų. Neracionalu gyvūną visiškai sužmoginti, bet taip pat – ir visiškai neigti jo panašumą į žmogų. Visi gyvūnai turi pojūčius, o kai kurie – net ir sąmonę, bet ji nėra visiškai tapati žmogaus sąmonei.

Tas pats pasakytina apie žmogaus gemalą. Gal ne visiems žinoma, kad Biblijoje persileidimo sukėlimas (taigi – aborto analogas) laikomas nusikaltimu, bet jis čia nėra prilygintas žmogžudystei (Išėjimo knyga, 21 skyrius, 22–25 eilutės).

Žmogaus gemalo žmogiškumas pirmosiomis savaitėmis skiriasi nuo jo žmogiškumo likus kelioms savaitėms iki gimimo, kaip naujagimio žmogiškumas skiriasi nuo suaugusiojo žmogiškumo. Vis dėlto toks laipsniavimas savyje slepia ir tam tikrą pavojų: kai kuriose Vakarų šalyse jau svarstoma, ar ir ką tiktai gimęs kūdikis turi teisę gyventi.

Ko gero, protinga būtų gemalą vertinti kaip žmogaus potencialą ir pagal tai atitinkamai gerbti jo žmogiškumą. Jeigu toks potencialas yra, jam reikia užtikrinti galimybę skleistis.

Gyvūno atveju žmogiško potencialo nėra, bet esama tam tikro bendrumo su žmogumi pagal pojūčius ar sąmonę. Kuo sudėtingesnė sąmonė, tuo arčiau nuodėmės esame ją naikindami ar žalodami. Žvelgiant krikščionišku žvilgsniu, alindami kūriniją užgauname patį Kūrėją.

Bet tiek gyvūnų, tiek ir žmogaus gemalo apsaugos klausimai nėra kokios nors religijos monopolija. Pagarba gyvybei visiškai suderinama su daugeliu religinių pozicijų, įskaitant net ateizmą.

Galiausiai ekosistemų naikinimas tam tikra dalimi prilygsta genocidui. Tai – masinis, sistemiškas gyvybių naikinimas ir jokia pramonės pažanga to nepateisins.

Meilė nėra nei išskirtinai dešiniųjų, nei išskirtinai kairiųjų vertybė. Ji – tiesiog bendražmogiška. Jei žmogus myli tai, kas gyva ir gyvena pagal duotus dėsnius, jis yra tikras žmogus.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. M. Kundrotas. Kas yra žmogus?
  2. M. Kundrotas. Apkaltą hipokritams!
  3. M. Kundrotas. Dešinės ir kairės pasaulėvaizdžiai
  4. M. Kundrotas. Sąmokslas prieš baltuosius?
  5. M. Kundrotas. Neturi degtukų? Reiškia – esi pederastas
  6. M. Kundrotas. Lietuviškas centras – pusiausvyros ideologija
  7. M. Kundrotas. Nemeilė kitokiems ir pakanta gyvybės naikinimui
  8. M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (III))
  9. M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (IV)
  10. M. Kundrotas. Blogis
  11. M. Kundrotas. Tikitės meilės? Kokios?
  12. M. Kundrotas. Ar grąžinsime prasmę tolerancijai?
  13. M. Kundrotas. Homoseksualai, kurių trūksta
  14. M. Kundrotas. Globalizmas, kosmopolitizmas ir nacionalizmas
  15. M. Kundrotas. Zirzliai prieš derglius

ALKO TURINYS

Pastabos 9

  1. Kęstutis says:
    prieš 4 metai

    …kol žemėje bus skerdyklos, tol žemėje bus karai…

    Atsakyti
  2. Exodus says:
    prieš 4 metai

    „Šioje Biblijos knygoje kalbama apie Mozės išgelbėjimą bei pašaukimą vadovauti izraelitams. Taip pat pasakojama apie 10 nelaimių, kurias Dievas siuntė Egiptui už tai, kad faraonas nesutiko išleisti izraelitų. Išėjimo knygoje taip pat rašoma apie pirmąją Paschą, kuri buvo švenčiama prieš izraelitams išeinant iš Egipto, perėjimą per Raudonąją (Meldų) jūrą, Dešimties įsakymų davimą, aukso veršį bei padangtę. Išėjimo knygoje aprašyti įvykiai Egipte (Nilo deltoje) ir Sinajaus pusiasalyje.“ – citata iš vikipedijos. Kur čia Lietuva? Svetainėje daugėja krikščioniškos propagandos, o nors kiek intelektualesnių straipsnių – nė kvapo. Metamorphosis.

    Atsakyti
  3. Chazaras says:
    prieš 4 metai

    Jo, intelektualiausia būtų ištarmė, kad krikščionybė Lietuvoje – okupacinė 🙂 Reikia daug intelekto tam sugalvoti.

    Atsakyti
    • Kęstutis says:
      prieš 4 metai

      Kai palygini kaip rusai dabar neša ukrainiečiams savo “ruskij mir” ir kaip krikščionys savo laiku nešė kitoms tautoms “teisingą” tikėjimą per kryžiaus žygius, per inkviziciją tai skirtumus rasti labai sunku. Dar galima pridėti Rusijos spalio revoliuciją ir bolševizmą, vokiškąjį nacizmą, rasės gryninimą tada jau gaunasi ta pati “byblija” tik kitoje rankoje… Bet kalba ne apie tai, o apie pagarbą gyvybei. Na ir tiems patiems krikščionims vienas iš Dievo įsakymų – nežudyk, nieko nereiškia? O kitas klausimas, kad mėsos vartojimas maistui yra labai neekonomiškas reikalas. Žemės plotas išmaitinantis vieną visa valgį išmaitintu 3 vegetarus, o veganų 10. Tai prie viso to atitinkamai mažėja ir energetinių išteklių sąnaudos ir gėlo vandens sunaudojimas. Mėsos vartojimas šiai dienai tik įprotis, kažkada buvo išgyvenimo sąlyga, dabar jau tik blogas įprotis kuris kenkia sveikatai ir gyvenamajai aplinkai…

      Atsakyti
      • Kęstutis says:
        prieš 4 metai

        …na kaip aš “dėkingas” redakcijai, kad mano pasisakymas po paros laiko buvo pateiktas… Nesuprantamas reikalas kai taip užlaikomi pasisakymai, kai tokiu būdu atstumiami norintys pasisakyti. Anksčiau būdavo, kad pasisakymai visumoje dažnai pranokdavo ir pačius straipsnius, o dabar nykuma, kapų tyla, įdomiausiai pasisakantys skaitytojai apleido Alką, gal tai toks ir yra redakcijos užmanymas – “vsio po planu”…

        Atsakyti
        • Jonas Vaiškūnas says:
          prieš 4 metai

          Komentarus sulaiko automatiškai filtravimo programa. Jei jos nebūtų – būtų visai neįmanoma skaityti komentarų, nes vieną normalų komentarą užgožtų 20 šlamštinių žinučių, kurių ateina begalė. Na, o kadangi programa nėra tobula, tai ne visada atpažįsta, kad komentaras nėra šlamštas. Taigi.

          Atsakyti
  4. Kęstutis says:
    prieš 4 metai

    Siūlau padaryti mokslinį eksperimentą, išjungti automatinę filtravimo programą ir pažiūrėti kas bus. Įtariu, kad niekas nepasikeistų, bent jau kokį pusmetį tai tikrai. Beje filtravimo programa užlaiko pasisakymus kurių IP adresas ne Lietuvoje arba plaukiojantis. Iš mob. Telefono pasisakymas praeina iš karto, bet labai jau nepatogu rašyti vienu pirštu…

    Atsakyti
    • Kęstutis says:
      prieš 4 metai

      Tai yra praeidavo, dabar matau, kad jau nebe…

      Atsakyti
    • Jonas Vaiškūnas says:
      prieš 4 metai

      Jau buvome padarę. Nusibodo trinti šlamštą rankomis. O žmonių komentarų tarp jų beveik nesimatė.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos iš interneto:

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Victor Davis Hanson apie V. Sinica. Atgaila apie dešinįjį ekstremizmą Lenkijoje
  • info apie Kaune rodys filmą „Pasmerktųjų kariuomenė“ apie tragiškas Sedos kautynes
  • Rimgaudas apie Kaune atkurtas prieš 400 metų išnykęs tauras – vienas įspūdingiausių Europos žvėrių
  • +++ apie Kaune rodys filmą „Pasmerktųjų kariuomenė“ apie tragiškas Sedos kautynes

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Pasirašyta sutartis dėl beveik 12 km ruožo kelio Kaunas–Prienai–Alytus atnaujinimo
  • Pabradėje iškilmingai sutikti naujos JAV rotacijos kariai
  • Barono Renne kodas: miesto tapatybės paieškos
  • Kokius duomenis reikia paruošti prieš užsakant armatūrą statyboms

Kiti Straipsniai

Laidos „Brydės – Lietuvos dvarai“ autorė Danguolė Bunikienė su senuoju leidiniu rankose

Barono Renne kodas: miesto tapatybės paieškos

2026 11 16
Akademikas Romualdas Grigas ir jo atminimo įamžinimas Naujamiestyje

Naujamiestyje įamžintas akademiko Romualdo Grigo atminimas

2026 11 16
Dirbtinio intelekto sukurtas iliustracinis matematikos ir duomenų analizės vaizdas universiteto aplinkoje.

Matematika gali padėti numatyti Lietuvos pensijų sistemos ateitį

2026 11 15
Jurgis Jurgelis ir knygos „Politinio teatro etiudai“ viršelis – redakcinis koliažas

Nuo tremčių istorijos iki politinių užkulisių – Jurgio Jurgelio „Politinio teatro etiudai“

2026 11 15
Tauro rekonstrukcijos pristatymas

Kaune atkurtas prieš 400 metų išnykęs tauras – vienas įspūdingiausių Europos žvėrių

2026 11 15
Merkinės etnokultūros klubo „Kukumbalis“ įkūrėjai Vytautas ir Rita Černiauskai koncerte.

„Kukumbaliui“ – 25: iš Merkinės po Lietuvą pasklidusios dainos ir draugystė

2026 11 14
Zigmas Vaišvila kalba žurnalistams, fone – Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdis.

Teismas atmetė VRK skundą dėl Prezidento rinkimų dokumentų pateikimo Z. Vaišvilai

2026 11 13
Algimantas Sabaliauskas prie atversto žodyno ir kompiuterio, kuriame pavaizduota žodžių paieška

A. Sabaliauskas. Ar mokame skaityti žodžius nuo galo?

2026 11 13
Stanislovas Buškevičius pagalbinio apvaisinimo temos koliaže

S. Buškevičius. Vaikas – iš mėgintuvėlio, sperma – iš Pakistano

2026 11 12
Jonas Vaiškūnas prie dirbtinio intelekto valdymo ekranų

J. Vaiškūnas. Ar dirbtinis intelektas jau nebe žmogaus įrankis?

2026 11 12

Skaitytojų nuomonės:

  • Victor Davis Hanson apie V. Sinica. Atgaila apie dešinįjį ekstremizmą Lenkijoje
  • info apie Kaune rodys filmą „Pasmerktųjų kariuomenė“ apie tragiškas Sedos kautynes
  • Rimgaudas apie Kaune atkurtas prieš 400 metų išnykęs tauras – vienas įspūdingiausių Europos žvėrių
  • +++ apie Kaune rodys filmą „Pasmerktųjų kariuomenė“ apie tragiškas Sedos kautynes
  • taiva apie Kaune rodys filmą „Pasmerktųjų kariuomenė“ apie tragiškas Sedos kautynes
Kitas straipsnis
Kodėl vis daugiau žmonių renkasi nebepersistengti darbe? | karo.co.za nuotr.

Kodėl vis daugiau žmonių renkasi nebepersistengti darbe?

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI | termogaminiai.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai