42 proc. dirbančių lietuvių teigia, kad netaupo atostogoms, rodo skolinimosi internetu platformos „Vivus Finance“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas reprezentatyvus šalies gyventojų tyrimas. Specialistų teigimu, netaupantys žmonės dažniau pasiduoda impulsyviems sprendimams, kurie gali sugadinti jų finansinį stabilumą.
Beveik ketvirtadalis dirbančių lietuvių atostogoms kas mėnesį atsideda iki 5 proc. atlyginimo, o kas penktas atostogoms skiria 5-10 proc. atlyginimo. Tik dešimtadalis – nuo 11 iki 20 proc., o 5 proc. gyventojų teigia atsidedantys daugiau nei 20 proc. uždirbto atlygio. Daugiau nei 10 proc. nuo savo pajamų atostogoms dažniau skiria 26-45 m., aukštesnį išsilavinimą turintys asmenys.
Anot „Vivus Finance“ vadovės Giedrės Štuopės, tai – blogas įprotis, galintis tapti tikru iššūkiu piniginei. Ji teigia, jog taupyti atostogoms yra būtina, mat nuoseklus planavimas sumažina neapgalvotų išlaidų riziką ir padeda užtikrinti stabilią finansinę situaciją atostogoms pasibaigus.
„Netaupantys žmonės dažniau pasiduoda impulsyviems sprendimams, kurie gali sugadinti jų finansinį stabilumą. O aiškus atostogų biudžetas įneša daugiau struktūros – numatoma, kiek pinigų galima išleisti, o kurios ribos peržengti nereikėtų.
Bene lengviausias būdas sutaupyti svajonių kelionei – naudoti 50-30-20 taisyklę, kuomet 50 proc. gaunamų pajamų išleidžiama būtinosioms išlaidoms, tokioms kaip būstas, maistas, transportas ir kiti įsipareigojimai, 30 proc. – laisvalaikio išlaidoms, o 20 proc. taupoma ar investuojama. Būtent dalį laisvalaikio malonumams skirtų pinigų kas mėnesį ir reikėtų atsidėti atostogoms, geriausia – iš karto po atlyginimo“, – sako G. Štuopė.
Įmonės vadovės teigimu, vieno teisingo būdo sutaupyti atostogoms nėra. Atsidėti pinigų galima ir pakoregavus savo įpročius, pavyzdžiui, atsisakius tokių nebūtinų išlaidų kaip kavos puodelis mieste ar reguliarus maisto užsisakymas į namus. Svarbiausia – pasirinkti priimtiniausią taupymo variantą ir nuosekliai jo laikytis.
Svarbu „neišsitaškyti“
Nors atostogų biudžetą planuoti reikėtų iš anksto, tiems, kurie to nedaro ir keliauja be aiškaus finansinio plano, G. Štuopė pataria nepamiršti turimų įsipareigojimų.
„Ne kartą esu girdėjusi posakį, neva atostogų metu turėtume neskaičiuoti ir leisti sau viską. Visgi, taip elgtis nederėtų. Išsikrovus lagaminus ir sugrįžus į rutiną kasdienės išlaidos niekur nedings – vis tiek turėsite susimokėti už būstą, komunalines paslaugas ar maistą, auginantiems vaikus – pasiruošti naujiems mokslo metams.
O kur dar neplanuotos išlaidos, tokios kaip staiga sugedusio automobilio remontas ar skubios medicininės paslaugos. Todėl norint išlaikyti stabilią finansinę situaciją reikėtų susilaikyti nuo impulsyvių sprendimų“, – sako įmonės vadovė.
Reprezentatyvų gyventojų nuomonės tyrimą apie taupomą atlyginimo dalį atostogoms atliko bendrovė „Spinter tyrimai“ birželį, apklaususi 1015 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų.
