Prieš ketverius metus taromatai Lietuvoje buvo didelė naujovė, o šiandien jie – neatskiriama atliekų surinkimo ir perdirbimo sistemos dalis, padedanti gyventojams formuoti tvaraus vartojimo įpročius. Užstato sistema šalyje jau naudojasi kritinė masė žmonių, todėl pasiekti atliekų perdirbimo ir kitus aplinkosaugos tikslus tampa lengviau. Savo ruožtu pavasarinių talkų organizatoriai teigia, kad kovoti su tarša ir šiukšlinimu šiandien – paprasčiau negu anksčiau.
Daugiau surinktų pakuočių – didesnis sąmoningumas
Lietuvoje kasmet atliekama apklausa rodo, jog užstato sistemos palaikymas nuosekliai auga ir stiprėja. Šiandien net 97 proc. apklaustųjų sutinka, kad užstato sistema Lietuvoje yra reikalinga.
Taromatais besinaudojantys gyventojai pernai padėjo surinkti ir atidavė perdirbti 611,6 mln. vienkartinių plastikinių, stiklinių bei metalinių gėrimų pakuočių, dalyvaujančių užstato sistemoje.
„Sistemos sėkmė Lietuvoje parodo, kad gyventojai yra atviri naujovėms ir šiandien puikiai suvokia mūsų sprendimų teikiamą naudą. Tinkamai suprojektuota taromatų ir surinkimo punktų infrastruktūra tapo pavyzdžiu net ir užsienio valstybėms, o sistemoje aktyviai dalyvaujantys ir užstatą susigrąžinantys piliečiai įrodo, kad yra sąmoningi ir atsakingi – rūpinasi aplinkos švara bei palaiko žiedinės ekonomikos idėją“, – sako G. Varnas. Praėjusių metų pabaigoje bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa atskleidė, jog 90 proc. respondentų naudojasi vienkartinių pakuočių užstato sistema ir didžioji dalis (92 proc.) tyrimo dalyvių pripažįsta, kad įvedus užstato sistemą, parkuose, paežerėse ir kitose žmonių lankomose gamtos vietose sumažėjo paliekamų šiukšlių.
Akivaizdūs pokyčiai
Akcijos „Darom“ įkūrėjas Ignas Brazauskas sako, kad gamtoje paliekamų šiukšlių pastebimai mažėja. Vertindamas kasmet organizuojamų tvarkymosi akcijų rezultatus, I. Brazauskas pastebi, kad vaduoti gamtą nuo šiukšlių tampa lengviau, o jaunoji karta yra linkusi labiau rūpintis aplinkos švara.
Jis teigia, kad Lietuvoje vyksta pozityvūs pokyčiai: „Jeigu 2016 metais per „Darom“ surinkta 3 tūkst. tonų atliekų, tai 2019 metais – 1 tūkst. tonų – tris kartus mažiau. Žinoma, yra kur tobulėti, tačiau visų pirma viskas prasideda nuo požiūrio, asmeninės atsakomybės suvokimo ir noro bendruomeniškai rūpintis ne vien savimi“.
I. Brazauskas pateikia Šilutės pavyzdį, kur vietos apylinkių žmonės kasmet aktyviai įsitraukia į „Darom“. Akcijos organizatoriai pernai užfiksavo, kad Šilutėje surinkta maždaug 1,5 tonos šiukšlių, o 2010 metais surinktų atliekų svoris siekė net 27 tonas. Teritorijos dydis ir akcijoje dalyvaujančių gyventojų skaičius išlieka toks pats. „Žmonės nori, kad jų aplinka būtų švari ir yra pasirengę žengti žingsnį – pakelti šiukšlę ar nunešti tuščią tarą iki surinkimo punkto“, – tvirtina „Darom“ iniciatorius.
Tvaresnės gyvensenos link
Kad didžiausias užstato sistemos privalumas – mažiau šiukšlių ir mažiau teršiama aplinka, nurodė trys iš keturių apklausos dalyvių. Tik kas aštuntas respondentas tikino, kad jam yra svarbiausia galimybė gauti konkrečią sumą pinigų atsiimant užstatą. Tad dauguma Lietuvos žmonių sistemą palaiko ne tiek dėl materialinio atlygio, kiek dėl akivaizdžios naudos aplinkai.
Taip pat tyrimas atskleidė, jog užstato sistemos atsiradimas net 85 proc. respondentų paskatino atsakingiau žiūrėti į visų atliekų rūšiavimą. Tačiau kol kas atliekas aktyviai rūšiuoja toli gražu ne kiekvienas Lietuvos gyventojas. Per apklausą 45 proc. respondentų nurodė, kad namuose rūšiuoja stiklą, 44 proc. – plastiką, 41 proc. – popierių, 26 proc. – elektronines atliekas, 19 proc. – lemputes ir baterijas. 42 proc. apklausos dalyvių tvirtino rūšiuojantys visas atliekas. „Akivaizdu, kad Lietuvai dar yra kur tobulėti. Vis dėlto sėkmingai veikianti užstato sistema rodo, kad gyventojų įpročiai gali pasikeisti per gana trumpą laiką. Vis daugiau žmonių rūpinasi savo aplinka – yra aktyvūs, sąmoningi ir motyvuoti pokyčių kūrėjai. Manau, kad susiformavęs įprotis rūšiuoti gėrimų pakuotes yra rūšiavimo kultūros pradžia, žadanti tolesnes teigiamas permainas visuomenėje“, – sako USAD vadovas G. Varnas.
2019 metais pas perdirbėjus nukeliavo net 92 proc. visų į apyvartą išleistų vienkartinių gaiviųjų ir lengvųjų alkoholinių gėrimų pakuočių, rodo USAD duomenys. Pernai buvo perdirbta daugiau kaip 24,5 tūkst. tonų pakuočių – 1500 tonų daugiau negu užpernai.
