Prie įvairių paramos ir pagalbos iniciatyvų Ukrainai, niokojamai Rusijos pradėto karo, Lietuvos gyventojai labiausiai linkę prisidėti pinigais, o įvairiose savanorystės akcijose dalyvauja maža dalis, parodė rinkos tyrimų bei technologijų bendrovės „Synopticom“ atlikta socialinių tinklų vartotojų apklausa.
Pasak tyrimą inicijavusios išmanios komunikacijos agentūros „Idea prima“ partnerio Lino Damanskio, karo metu itin išryškėjo dar vienas svarbus socialinės medijos vaidmuo – platforma sutelkti lietuvius bendram tikslui ir prisidėti prie įvairių paramos ir pagalbos Ukrainai iniciatyvų, į kurias įsitraukė didžioji dalis šalies gyventojų – 7 iš 10-ties.
„Parama tapo tarsi savotišku kiekvieno mūsų ginklu, galinčiu prisidėti prie Ukrainos pergalės ir padėti lengviau išgyventi karo baisumus. Tai ne kartą įrodė ir plačiai nuskambėjusios akcijos, tokios kaip drono „Bayraktar“ pirkimas, taip pat nuolatinė organizacijų „Blue Yellow“, „Caritas“, „1K” ar „Raudonasis kryžius“ veikla, kvietimai aukoti ukrainiečiams reikalingus daiktus. Be to, galimybė prisidėti ir padėti gyventojams suteikia prasmės bei sukuria bendrystę, vienybę, kuri karo metu labai svarbi“, – komentuoja L. Damanskis.
Daugiausia aukojančių pinigus
Asmeniškai prie paramos Ukrainai iniciatyvų, viešinamų socialiniuose tinkluose, prisidėję nurodė 69 proc. tyrimo dalyvių. Daugiausia žmonių prisidėjo aukodami įvairias sumas pinigų – 41 proc., iš jų didžioji dalis prisidėjo aukodami iki 100 eurų – 32 proc., tą dažniau darė vyrai (38 proc., kai moterų – 27 proc.).
„Natūralu, kad pirmoje vietoje atsidūrė finansinė pagalba. Viena vertus, tai yra greičiausias pagalbos būdas – atlikti bankinį pavedimą netrunka nė minutės. Kita vertus, pinigai tokioje situacijoje turi didžiausią „svorį“ ir yra universaliausia ir efektyviausiai pagal tikslinius poreikius išnaudojama parama, tad tą suvokdami gyventojai ir rinkosi šį variantą“, – pažymi komunikacijos ekspertas.
16 proc. gyventojų nurodė aukoję įvairius ukrainiečiams reikalingus daiktus, tarp tokių daugiau yra moterų – 20 proc. (vyrų – 11 proc.).
5 proc. spklaustųjų prisidėjo savanorystės iniciatyvomis, 2 proc. – dalyvaudami protesto ar palaikymo akcijose. „Idea prima“ partnerio teigimu, savanorystė reikalauja didesnio įsitraukimo, laiko resursų, tačiau ji leidžia pajausti tiesioginę pagalbos teikimo naudą, iš karto gauti atgalinį ryšį, suvokti, kad kiekvienas galime būt naudingas.
„Kaip pavyzdį galėčiau paminėti mūsų agentūros inicijuotą „Tiesos artilerijos“ socialinę akciją, kurios metu tiek agentūros darbuotojai, tiek prie akcijos prisijungę savanoriai Rusijos gyventojams siunčia tikrą, faktais pagrįsta informaciją apie tai, kas vyksta Ukrainoje. Joje dalyvaujančių savanorių teigimu, noras prisidėti prie dezinformacijos ir propagandos apakintų Rusijos gyventojų praregėjimo ir yra veiksnys, skatinantis dalyvauti panašiose iniciatyvose“, – kalba L. Damanskis.
Aktyviausi – panevėžiečiai
Tyrimo duomenų pjūvis pagal gyvenamąją vietą parodė, kad aktyviausiai prie paramos iniciatyvų prisidėjo Panevėžio (88 proc.) ir Vilniaus (78 proc.) gyventojai. Paramos Ukrainai iniciatyvose dalyvavo 70 proc. Kauno, 65 proc. Šiaulių, po 63 proc. Klaipėdos ir kitų miestų gyventojų bei 71 proc. gyventojų iš kaimiškų vietovių.
Vilniaus (53 proc.) ir Panevėžio (52 proc.) gyventojai aktyviausiai aukojo pinigines lėšas, tarp Kauno gyventojų tokių buvo 44 proc., Klaipėdos – 37 proc., Šiaulių – 33 proc. Pinigine parama prisidėjo kas trečias (35 proc.) kitų miestų gyventojas ir beveik kas antras (47 proc.) kaimo gyventojas. Tarp pastarųjų didžiausias procentas aukojusiųjų 100-500 Eur sumą – 18 proc., kai didmiesčiuose tokias sumas nurodė aukoję 2-8 proc. gyventojų.
O kur gyventojų apgyvendinimo savo butuose duomenys, ypač miestuose? Juk gyvenimas ne vienkartinis veiksmas, o kasdienis vyksmas. Taigi visai kitokio pobūdžio pagalba.