Spalio 7 d. sukako 35 metai, kai Lietuva tapo Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) nare. 1991-aisiais, ką tik atkūrusiai nepriklausomybę valstybei, tai buvo svarbus žingsnis grįžtant į tarptautinę bendruomenę ir atveriant pasauliui ilgus dešimtmečius už geležinės uždangos slėptą Lietuvos kultūros paveldą.
Per šiuos dešimtmečius tarptautinio pripažinimo sulaukė Vilniaus senamiestis, Kernavė, Kuršių nerija, lietuvių kryždirbystė, sutartinės ir šiaudinių sodų tradicija. Lietuva iš paramos gavėjos tapo aktyvia UNESCO veiklos dalyve, o dabar prisideda ir prie Rusijos karo niokojamo Ukrainos kultūros paveldo apsaugos.
Istorinis sugrįžimas į pasaulį
Lietuvos įstojimas į UNESCO 1991 m. buvo daugiau nei diplomatinis laimėjimas. Jis atvėrė galimybes pasauliui pristatyti mūsų istoriją ir kultūrą, o Lietuvos švietimo, mokslo bei paveldo specialistams – bendradarbiauti su kitų šalių kolegomis.
Jau 1994 m. į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą buvo įrašytas Vilniaus istorinis centras. Vilnius tapo pirmąja Baltijos šalių sostine, sulaukusia tokio pripažinimo.
Prie šio laimėjimo daug prisidėjo pirmoji Lietuvos ambasadorė prie UNESCO Ugnė Karvelis. Jos pastangomis Vilniaus senamiesčio išsaugojimui buvo skirta UNESCO finansinė parama, padėjusi pradėti istorinio paveldo atnaujinimo darbus.
2001 m. kryždirbystė ir kryžių simbolika Lietuvoje buvo pripažinta vienu pirmųjų UNESCO žodinio ir nematerialaus žmonijos paveldo šedevrų.
Lietuvos paveldas – pasaulio sąrašuose
Kaip pažymi Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, į pasaulinius UNESCO sąrašus ir registrus įrašyta 13 su Lietuva susijusių kultūros, gamtos ir dokumentinio paveldo vertybių.
Pasaulio paveldo sąraše – Vilniaus istorinis centras (1994), Kuršių nerija (2000), Kernavės archeologinė vietovė (2004), Struvės geodezinis lankas (2005) ir modernistinis Kaunas (2023).
Nematerialaus kultūros paveldo sąraše greta kryždirbystės yra Baltijos šalių dainų ir šokių švenčių tradicija, lietuviškos daugiabalsės dainos – sutartinės ir šiaudinių sodų tradicija, įrašyta 2023 m.
Šiaudiniai sodai nėra vien puošmena. Tai iš kartos į kartą perduodamas amatas ir tradicinės pasaulėžiūros išraiška. Apie jų prasmę ir ryšį su lietuvių kultūra „Alkas.lt“ yra rašęs ir straipsnyje apie šiaudinių sodų įamžinimą proginėje monetoje.
UNESCO „Pasaulio atminties“ tarptautiniame registre – Baltijos kelią liudijantys dokumentai, Radvilų archyvų ir Nesvyžiaus bibliotekos kolekcija bei Liublino unijos akto dokumentas. Į UNESCO programos „Žmogus ir biosfera“ tinklą įtrauktas Žuvinto biosferos rezervatas.
Iš paramos gavėjos – į tarptautinę partnerę
Per 35 metus pasikeitė Lietuvos vaidmuo UNESCO. Iš pradžių gavusi tarptautinę paramą, šiandien ji pati dalyvauja rengiant ir įgyvendinant bendrus sprendimus.
Lietuva ne kartą buvo UNESCO Vykdomosios tarybos narė. Lietuvos mokslininkai ir įvairių sričių specialistai dirba organizacijos patariamuosiuose bei kituose organuose.
Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija telkia valstybės įstaigas, tyrėjus ir nevyriausybines organizacijas kultūros paveldo apsaugos, švietimo, gamtos išsaugojimo bei kitais klausimais. Viena svarbių dabartinės veiklos krypčių – pagalba Rusijos užpultai Ukrainai.
Pripažinimo laukia Kūčios ir Vilniaus krašto verbos
Lietuva siekia, kad UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą papildytų dar dvi tradicijos: Kūčių vakarienė, teikiama kartu su Lenkija ir Ukraina, bei Vilniaus krašto verbų rišimas.
Šių tradicijų paraiškos buvo pateiktos UNESCO 2025 metais. Dabar laukiama jų vertinimo.
Lietuva taip pat rengiasi 2027 m. minėti poeto ir diplomato Oskaro Milašiaus 150-ąsias gimimo metines, stiprinti bendradarbiavimą paveldo apsaugos srityje ir tęsti paramą Ukrainai.
Pripažinimas reiškia ir atsakomybę
Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkė dr. Agnė Jasinavičiūtė-Trakimienė primena, kad narystės sukaktis – ne vien proga džiaugtis pasauliniu pripažinimu. Tai ir atsakomybė saugoti paveldėtas vertybes, dalytis jomis su pasauliu bei perduoti ateities kartoms.
UNESCO veikla neapsiriboja istorinių paminklų ar senųjų papročių apsauga. Ji apima ir švietimą, mokslą, žmogaus orumą, kultūrų bendradarbiavimą bei gamtos išsaugojimą.
Parengta pagal Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pranešimą „Lietuvos narystei UNESCO 35-eri: kurti Lietuvai ir pasauliui“.
Puiku. Nes ‘Lietuvių kalba, nors sudėtingiausia, tačiau (pagal skambesį) gražiausia pasaulyje’, – UNESCO paskelbimas. Antrą vietą šiame konkurse užėmė norvegų, trečią italų kalbos. Dėkoju.