Ką prognozuoja demografiniai duomenys, kaip keisis visuomenės kultūra, vertybės ir tapatybė, kokios ligos kels iššūkių 2050-aisiais?
Atsakymų į šiuos klausimus mokslininkai ieškojo teminėje Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ diskusijoje „Ateities visuomenė: kiek mūsų ir kokie mes būsime?“.
Galvojant apie visuomenės ateitį, žvilgsnis pirmiausia krypsta į ją struktūruosiančias demografines tendencijas. Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) Lietuvos žmogiškojo kapitalo būklės apžvalgoje prognozuojama, kad 2050 m. Lietuvos gyventojų skaičius sieks 2 milijonus, o darbingo amžiaus gyventojų Lietuvoje gali sumažėti 34 proc. Šiuos pokyčius lemia ilgalaikės demografinės tendencijos – beveik tris dešimtmečius išliekantis kartų kaitos neužtikrinantis mažas gimstamumo lygis, iš sovietmečio paveldėtas aukštas darbingo amžiaus mirtingumas ir labai dideli emigracijos – ypač jaunimo – srautai.
Vilniaus universiteto (VU) Sociologijos ir socialinio darbo instituto docentės Jekaterinos Navickės teigimu, ateityje galimos dvi alternatyvos – didelis neužpildytų darbo vietų skaičius arba darbuotojų perteklius. Pasak jos, nesvarbu, kurį variantą pasirinktume, klausimas lieka tas pats – kaip bus pertvarkoma socialinės politikos ir socialinės apsaugos sistema, kad užtikrintume gerovės valstybę.
„Šiuo atveju tai tampa perskirstymo problema. Ekonomistai jau XIX a. pradžioje analizuodami tendencijas numatė, kad su tokiu produktyvumu XXI a. pradžioje žmonės dirbs 15 val. per savaitę. Nors dalis šalių jau eina darbo savaitės trumpinimo ir darbų perskirstymo keliu, daugumoje valstybių darbo savaitė vis dar siekia 40 val.“, – sako VU docentė.
Pasak jos, 2050-ųjų vizijoje numatomi efektyviai perskirstomi darbai – visi dirbsime po 20 val. per savaitę, socialinės teisės bus tokios pat įprastos kaip politinės ir pilietinės, vyriausybės ir verslas investuos į žmogų – pagrindinį šalies turtą, taip pat bus efektyviai perskirstyti resursai – turėsime iš ko investuoti.
Kokie sveikatos rodikliai turės didžiausią įtaką Lietuvos visuomenei 2050-aisiais?
Nepaisant ilgą laiką viešojoje politikoje keltų socialinės lygybės siekių, vis dar pasižymime viena didžiausių atskirčių tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių. Nuo savo partnerių atsiliekame ir sveikatos apsaugos klausimais: esame ne tik viena trumpiausiai gyvenančių, bet ir trumpiausiai sveikai ir aktyviai gyvenančių visuomenių.
Remdamasis Ligų naštos studijų grupės, kuri dirba vadovaujama Vašingtono universiteto, duomenimis, VU Medicinos fakulteto prodekanas prof. Vytautas Kasiulevičius sako, kad Rytų Europos tyrimai parodo nemažai teigiamų rodiklių, pavyzdžiui, gerai vykdoma alkoholio, tabako ir mitybos kontrolė, aukšto kraujospūdžio mažinimas.
„Žvelgdami į aukštų pajamų šalių grupę, pamatytume, kur link judame. Čia dominuoja kitos nerimą keliančios tendencijos – cukrinio diabeto, nutukimo problemos, narkotikų vartojimas ir t. t. Tai iššūkiai, kurie mūsų laukia“, – sako profesorius.
Psichikos ligos per 30 metų išlieka sveikatos negalių dešimtuke. Pasak prof. V. Kasiulevičiaus, tyrėjai atkreipia dėmesį, kad kol kas pozityvaus poslinkio šioje srityje nematyti, ypač šalyse, kurios laikomos socialinės gerovės valstybėmis.
„Žvelgiant apskritai, nuo ko ateityje mirs žmonės? Aukšto pajamų lygio šalys juda link to, kad vėžys tampa pagrindiniu iššūkiu. Taip pat nerimą kelia demencija ir insulto rizika“, – teigia profesorius.
Kokie sveikatos rodikliai turės didžiausią įtaką Lietuvos visuomenei 2050-aisiais? Lietuvos higienos instituto duomenimis, didžioji dalis mirčių nustatomos dėl kraujotakos sistemos ligų. Kita priežastis – piktybiniai navikai.
Keisis ir medikamentų vartojimo dinamika. Pasak profesoriaus, remiantis dešimties metų rodiklių duomenimis, didėja širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti skirtų medikamentų, nervų sistemą veikiančių vaistų vartojimas. Šie rodikliai greičiausiai didės ir toliau, kadangi demencija taps viena iš pagrindinių mirties priežasčių. Trečioje vietoje pagal suvartojimą yra virškinimo traktą ir metabolizmą veikiantys vaistai. Nors ateityje tikimasi ir kitokių vaistų vartojimo augimo, Skandinavijos šalys kol kas suvartoja daugiau vaistų nei Lietuva.
Kultūra 2050-aisiais
VU Filosofijos instituto docentas Jonas Dagys sako, kad renginyje vykusių strategijos dirbtuvių metu kultūros sąvoka dažniausiai buvo vartojama dvejopai: viena, kaip aukštojo modernizmo samprata, kad kultūra – tai aukštoji kūryba ir menas, o antra, taip, kaip ji yra apibrėžiama antropologų, sociologų – įsitikinimų, įpročių, veiksmų visuma, t. y. dalykų, kurie mums visiems yra bendri.
„Koks valstybės institucijų vaidmuo turi būti demokratinėje visuomenėje kultūros procesų atžvilgiu? Galimi keturi scenarijai: autokratijos ir švietimo proveržis arba stagnacija, ir atvirkščiai – konsoliduota demokratija ir švietimo proveržis arba stagnacija“, – teigia VU docentas.
Pasak jo, autokratijos ir švietimo proveržio arba stagnacijos atveju kultūra yra subordinuojama vado interesams. Kultūra yra monolitinė, homogeniška, nėra didelių laisvių nuomonėms reikšti. Kalbama apie tai, kad šiuolaikinio meno irgi nebūtinai turi būti daug, nes jis yra pavojingas, jį sunku suprasti, o vienareikšmiškai interpretuoti nėra paprasta.
Alternatyva autokratijai – konsoliduota demokratija su švietimo proveržiu arba stagnacija. Čia, pasak doc. J. Dagio, atsiranda labai aiškus vartotojų ir paslaugų diskursas ir kyla klausimas, kaip nesubordinuoti kultūros procesų laisvajai rinkai. Taigi dabar kultūra subordinuojama komercinėms vertybėms – rinkos interesams, kai yra tenkinama masė ir įsigali vidutinė kūryba, popsas, kičas.
Kovo mėnesį VU ir STRATA organizuotose ateities scenarijų rengimo dirbtuvėse dalyvavę ekspertai sutarė, kad įtampos tarp demokratinių ir autokratinių režimų ir švietimo būklė artimiausius dešimtmečius bus svarbiausi Lietuvos ateitį – o kartu ir visuomenės raidą – formuosiantys veiksniai.
