Finansų ministerija siūlo įstatymų paketą dėl savivaldos finansinio savarankiškumo didinimo, kurį sudaro lankstesnio savivaldybių skolinimosi galimybė ir naujas tvarus savivaldybių pajamų šaltinis. Tai numatančias įstatymų pataisas ketvirtadienį pristatė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Pasak finansų ministrės, siūlomais pakeitimais siekiama suteikti savivaldai daugiau finansinio savarankiškumo, daugiau galimybių savarankiškai įgyvendinti investicinius projektus, siūloma praplėsti savivaldybių galimybes skolintis su Europos Sąjungos ir tarptautine parama įgyvendinamų projektų bendram finansavimui.
Dėl siūlomo naujo pajamų šaltinio padidėjusios savivaldybių biudžetų pajamos prisidėtų prie gyvenamosios aplinkos kokybės, švietimo, socialinių ir kitų viešųjų paslaugų, kuriomis naudojasi atitinkamų savivaldybių gyventojai, prieinamumo ir kokybės gerinimo.
Lankstesnis savivaldybių skolinimasis
Finansų ministerijos parengtais įstatymų pakeitimais siūloma aktyvioms savivaldybėms suteikti daugiau galimybių skolintis kartu su Europos Sąjungos (ES) ir kita tarptautine finansine parama, įgyvendinamiems projektams bendrai finansuoti.
„Šiuo metu savivaldybės neturi galimybių papildomai skolintis, išskyrus atvejus, kai yra vadinamieji „blogi metai“ ir įstatymas jiems leidžia ribotos apimties skolinimąsi. Šiais įstatymo pakeitimais siūloma neriboti skolinimosi kofinansuojant Europos Sąjungos ar kitų tarptautinių fondų lėšomis įgyvendinamus projektus. Manome, kad pasiūlymas padės užtikrinti didesnį savivaldybių investicinį potencialą, sukuriant naudą visos valstybės mastu“, – sakė finansų ministrė G. Skaistė
Pasak ministrės, pasinaudojus numatomu lankstumu savivaldybėms atsiranda erdvė pajamas naudoti kitoms investicijoms, neįšaldant šių lėšų ES ir kitų tarptautinių fondų finansuojamų projektų kofinansavimui. Pabrėžtina, kad šie įstatymų pakeitimai nekeltų rizikos valdžios sektoriaus ir savivaldybių finansų tvarumui, o siūlomas mechanizmas leistų užtikrinti nesudėtingą ir skaidrų praktinį taikymą.
Naujas tvarus savivaldybių pajamų šaltinis
Teikiamais įstatymų pakeitimais sudaromos galimybės savavaldybėms gauti papildomų pajamų iš tradicinio gyventojų nekilnojamojo turto mokesčio modelio įvedimo, kai apmokestinami atskiri nekilnojamojo turto objektai, o ne bendra jų verčių suma.
„Siūlome, jog Lietuvoje, kaip ir daugumoje Europos šalių, būtų mokestis nuo gyventojo turimo nekilnojamojo turto, ko pasiekoje, savivalda turėtų naują tvarų pajamų šaltinį ir galėtų daugiau lėšų skirti gyventojų aplinkai ir viešajai infrastruktūrai gerinti“, – sakė ministrė.
Anot ministrės, padidėjusios savivaldybių biudžetų pajamos prisidėtų prie švietimo, gyvenamosios aplinkos kokybės, socialinių ir kitų viešųjų paslaugų, kuriomis naudojasi atitinkamų savivaldybių gyventojai, prieinamumo ir kokybės gerinimo.
„Savivaldai sudaroma daug laisvės sprendžiant dėl mokesčio dydžių ir lengvatų. Tarybos sprendimu pagal prašymą senjorams už pagrindinį gyvenamąjį būstą būtų taikomas mokesčio mokėjimo atidėjimas iki 10 metų. Taip pat savivaldybės taryba gali nuspręsti atidėti mokesčio sumokėjimo terminus ir kitiems gyventojams – taip pat iki 10 metų“, – kalbėjo ministrė.
