Kasmetinė „Euramelonoma“ visuomenės švietimo kampanija ir šiais– 2022-aisiais – skatina anksti atpažinti odos vėžį bei melanomą, efektyviai taikyti jų prevenciją, lauku kreiptis į specialistą ir pradėti gydymą.
Lietuvoje „Euramelonomos“ kampanijos pradėtos nuo 2008 m. Jų iniciatorė Lietuvoje bei oficiali Euromelanomos komiteto koordinatorė yra gydytoja dermatovenerologė prof. dr. Matilda Bylaitė-Bučinskienė. Anot jos, „Euramelonomos“ veikla labiausiai orientuota į plačiąją visuomenę bei mokslo bendruomenę visoje Europoje.
„Todėl mes reguliariai dalijamės žiniomis ir gerąja patirtimi mokslinėse publikacijose, įvairiuose renginiuose, skirtuose dermatologams ir platesnei visuomenės daliai. Tai padeda pagerinti odos vėžiu ir melanoma sergančių pacientų priežiūrą”, – pasakoja profesorė. Ji prisimena, kad 1999 m. kai šeši Belgijos dermatologai įkūrė „Euramelonomą“ – ji sparčiai išplito po visą Europą ir dabar veikia jau 33 šalyse.
Kiekvienais matais Euromelanomos akcijų metu tikrinami žmonės papildo negailestingą odos vėžio statistiką. Iki šiol Europoje odą nemokamai pasitikrino daugiau kaip 450 000 žmonių. „Kiekvienais metais mes, gydytojai dermatologai skatiname žmones atidžiai apžiūrėti savo odą ir atkreipti dėmesį į atsiradusius odos darinių pakitimus. Jeigu turite daugiau nei 50 odos pigmentinių darinių (apgamų), esate virš 35 m., būtinai kartą per metus kreipkitės į gydytoją dermatologą”, – ragina prof. dr. Matilda Bylaitė-Bučinskienė, – Turėtume suprasti, kad aktyviai ir dėmesingai apžiūrint savo odą, galima labai anksti aptikti supiktybėti linkusius apgamus.
Kuo ankstyvesnė diagnostika, kuo operatyvesnis kreipimasis į specialistus, tuo sėkmingesnis gydymas ir geresnės išgyvenamumo prognozės“,– konstatuoja medikė.
Pasak M. Bylaitės-Bučinskienės, didesnė rizika susirgti odos vėžiu kyla tiems, kurie nuo mažumės buvo veikiami UV spindulių, yra ne kartą stipriai nudegę saulėje iki raudonumo ar net pūslių. „Labai rizikinga ir netgi neatsakinga be apsaugos priemonių ilgai būti paplūdimiuose, degintis, jau nekalbu apie lankymąsi soliariumuose”,– sako profesorė.
Ji atkreipia dėmesį į dar vieną, daugeliui žmonių negirdėtą, tačiau labai dažną ir paplitusį odos ikivėžinį pažeidimą – aktininę keratozę.
„Aktininė keratozė vyresniems žmonėms atvirose kūno vietose gali atsirasti pavieniui arba zonomis. Paprastai jos atrodo kaip nedidelės (dažniausiai 1-2 cm) odos šerpetojančios ir negyjančios plokštelės ar žaizdelės. Jos gali būti kūno spalvos, raudonos, arba rusvos. Kai kurie pažeidimai gali būti labai maži arba beveik nematomi, tačiau juos galima atpažinti pagal šiurkščią tekstūrą, ypač gerai jaučiasi liečiant.
Paprastai aktininė keratozė – ikivėžinė būklė, tačiau negydant gali išsivystyti į plokščialąstelinę karcinomą. Aktininė keratozė gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, tačiau dažniausiai jų būna saulės labiau veikiamose vietose, pavyzdžiui, veido, kaklo, ausų, krūtinės, plaštakų, galūnių ir galvos odos srityse”,– pasakojo prof. dr. M. Bylaitė-Bučinskienė.
Profesorė išskyrė šiuos aktininės keratozės rizikos veiksnius: vyriška lytis, vyresnis amžius, šviesus odos tipas, ilgas deginimasis saulėje vaikystėje ir (arba) paauglystėje, apsaugos nuo saulės priemonių nenaudojimas, daugiau nei vieneri metai praleisti saulėtoje šalyje, melanomos atvejis šeimoje, saulės pažeidimai ir įtartini odos pažeidimai.
Apibendrindama gydytoja skatina atkreipti dėmesį į visą gyvenimą trunkančio saulės poveikio keliamą riziką, nes UV kiekis organizme ir odoje – sumuojasi. Kaip tik šių metų Euromelanomos kampanijos šūkis “Odos vėžio rizika: tai ne metai, o UV spindulių kilometrai”.
Susivieniję visos Europos dermatologai pabrėžia, kad jau yra pastebėtas akivaizdus ryšys tarp sukaupto UV spindulių poveikio ir odos vėžio rizikos. Tad visuomenė raginama būti budri ir odos savikontrolę atlikti ne tik pavasarį, bet kas mėnesį. Tai atlikę ir apsilankę pas dermatologą dėl įtartinų odos pigmentinių darinių ar vėžio patikros, galėsime saugiai pasitikti vasarą!
