Spalio 10 d., šiandien, Seimas ratifikavo Estijos Respublikos Vyriausybės, Latvijos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės susitarimą dėl geležinkelių jungties „Rail Baltic / Rail Baltica“ plėtros, kuris buvo pasirašytas 2017 m. sausio 31 d. Taline. Už tai numatantį įstatymą „Dėl Estijos Respublikos Vyriausybės, Latvijos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl geležinkelių jungties „Rail Baltic / Rail Baltica“ plėtros ratifikavimo“ (projektas Nr. XIIIP-1002(2) balsavo 96, nė vienas nebuvo prieš, vienas Seimo narys susilaikė.Susitarimu siekiama užtikrinti, kad europinės vėžės geležinkelių transporto infrastruktūra bus užbaigta iki 2025 metų Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritorijose, tam numatyti Europos Sąjungos finansinę paramą ir nacionalinį bendrąjį finansavimą.
„Panašiai, kaip ir mes 2025 metais planuoja ir lenkai baigti savo dalį. Kas svarbu – Baltijos šalyse numatomas iki 240 kilometrų per valandą greitis. Lenkai šiuo metu deklaruoja, kad maksimalus greitis, kurį jie galėtų garantuoti iki Lietuvos sienos, bus 160 kilometrų per valandą. Todėl mes ir sprendžiame dilemą Lietuvoje: kokį greitį užtikrinti jau egzistuojančioje vėžėje nuo Kauno iki Lenkijos sienos“, – projekto pristatymo metu sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Susitarime taip pat apibrėžiamos projekto partnerių teisės ir pareigos, nustatomas projekto įgyvendinimo koordinavimo ir galimų ginčų sprendimo mechanizmas, numatomi bendradarbiavimo su Lenkijos Respublika ir Suomijos Respublika būdai, tipinės Susitarimo nuostatos: jo galiojimas ir trukmė, bendrų Susitarimo šalių veiksmų koordinavimas, Susitarimo nuostatų keitimo tvarka, šalių pasitraukimo sąlygos, ginčų sprendimo tvarka ir kt.
Susitarimas yra ratifikuotas Latvijos ir Estijos parlamentuose.
