Europos Sąjungos Taryba ketvirtadienį patvirtino naująjį Transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) reglamentą, kuriame Lietuvos siūlymu numatoma naujos europinės vėžės geležinkelio linijos iki Klaipėdos plėtra. Į atnaujintą TEN-T reglamentą taip pat įtrauktas naujas Baltijos, Juodąją ir Egėjo jūras jungiantis transporto koridorius, papildomos jungtys su Ukraina.
„Lietuvai nepaprastai svarbu plėtoti šiaurės–pietų krypties transporto koridorių, užtikrinantį strategiškai svarbias jungtis su Šiaurės, Pietų ir Vakarų Europos šalimis. Tai, kad į naująjį TEN-T reglamentą įtraukta europinės vėžės geležinkelio linija iki Klaipėdos, yra didelis mūsų šalies ir viso Baltijos jūros regiono pasiekimas, padėsiantis spartinti europinės reikšmės infrastruktūros plėtrą, užtikrinti didesnes keleivių, krovinių bei karinio mobilumo galimybes“, – sako susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė.
Europinio geležinkelio linija į Klaipėdą turėtų pagerinti transporto ir logistikos jungtis Baltijos regione ir Rytų Europoje, be to, iš esmės pakeistų Lietuvos susisiekimo sistemą: sukurtų patrauklią alternatyvą kelių transportui, padėtų diversifikuoti Klaipėdos jūrų uosto veiklą ir atrasti naujų rinkų.
Reglamentu taip pat nustatomos prioritetinės europinės vėžės plėtros kryptys Ukrainoje kartu su tiesiama „Rail Balticos“ vėže ir numatoma europinės vėžės linija į Klaipėdą, tai sukurs naują, trumpiausią transporto koridorių nuo Klaipėdos ir kitų Baltijos jūros regiono uostų iki pat Ukrainos.
Atnaujintame reglamente pirmą kartą atsirado ir kariniam mobilumui užtikrinti skirtos infrastruktūros kategorija, kurioje didžiausi Lietuvos prioritetai – „Via Baltica“, „Rail Baltica“ ir naujasis projektas TEN-T tinkle – kelias Lazdijai–Alytus–Vilnius. Europinio standarto tinklo plėtojimas, ypač prijungiant Klaipėdą, svarbus ir kariniam mobilumui užtikrinti.
TEN-T tinklas jungia didžiuosius ES miestus su uostais, oro uostais ir geležinkelių terminalais. Į šį tinklą įtrauktos svarbiausios Lietuvos tarptautinės kelių ir geležinkelių jungtys: „Rail Baltica“, „Via Baltica“ ir kelias Lazdijai–Alytus–Vilnius, taip pat magistralė Klaipėda–Kaunas–Vilnius, geležinkelis Vilnius–Klaipėda, Klaipėdos valstybinis jūrų uostas, Nemuno upės ruožas nuo Kauno iki Klaipėdos jūrų uosto, Vilniaus, Kauno, Palangos oro uostai ir Kauno intermodalinis terminalas.
Pagaliau po 20 metų Lietuvos valdžia susivokė greitojo traukinio Vilnius – Klaipėda karinio ir keleivinio susisiekimo, jungties, kaip deramo Lietuvos žmonių susisiekimo su pajūriu bei kariniam mobilumui užtikrinti, svarbą. Beje, šį traukinį nurodytomis prasmėmis bei kad žymiai sumažinus individualių automobilių vykimo į pajūrį skaičių, jų keliamą taršą derėtų turėti pirmiau už “Rail Baltica”.
Kariniam mobilumui ir šiandienos lygio keleiviniam susisiekimui su sostine užtikrinti būtų tikslingiau turėti greitąją 249 km/val greičio geležinkelį nuo Augustavo pro Druskininkus arba tarp jų ir Alytaus iki Vilniaus, o ne kelią, kaip planuojama, Lazdijai-Alytus-Vilnius.