Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą, kuriuo teikia Seimui dviejų įstatymų pataisas, siūlydamas priemones mažiausias ir vidutines pajamas gaunančių žmonių perkamajai galiai padidinti, infliacijos sukeltoms pasekmėms amortizuoti.
Infliacijos pasekmes gyventojams šalies vadovas aptarė susitikime su profesinių sąjungų atstovais.
Su jais taip pat diskutavo, kaip Lietuvoje stiprinti socialinį dialogą, plėsti kolektyvinių susitarimų praktiką. Pasak Prezidento, socialinis dialogas naudingas ne tik darbuotojams, bet ir darbdaviams, padedantis plėtoti kokybiškas darbo vietas, o kolektyviai susitarimai yra kokybiško socialinio dialogo įrankis.
Susitikime dalyvavo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ generalinis sekretorius Ričardas Garuolis, Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis.
„Šiuo metu auga ne tik šildymo, dujų ir elektros, bet ir kuro, maisto ir paslaugų kainos, vadinasi, nuo dviženklės infliacijos labiausiai nukenčia mažesnių pajamų gavėjai.
Sprendimų reikia šiandien. Valstybės pareiga solidariai padėti šiems gyventojams fokusuotomis ir savalaikėmis priemonėmis, tokiomis kaip tikslinės vienkartinės 100 eurų išmokos bei spartesnis neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimas – papildomai 50 eurų dar šiais metais“, – sakė Prezidentas.
Vienkartines 100 eurų išmokas gautų socialinio draudimo pensijų, šalpos išmokų gavėjai, vaikai nepasiturinčiose šeimose, negalią turintys vaikai ir šeimos, auginančios tris ir daugiau vaikų. Pagal įstatymo projektą vienkartinė išmoka bendru atveju būtų išmokama iki 2022 m. balandžio 30 dienos.
Taip pat Prezidentas siūlo didinti NPD nuo 460 iki 510 eurų , numatant įsigaliojimą nuo š. m. kovo 1 d. (retrospektyviai taip pat pritaikant pakeistą NPD ir nuo šių metų pradžios). Didžiausią naudą – 120 eurų per metus – turėtų mažiausių pajamų gavėjai, gaunantys minimalią ir panašaus dydžio algą.
Taip pat finansinė nauda dėl didesnio NPD pasiektų ir asmenis, kurie gauna iki 1 vidutinio darbo užmokesčio, o tai yra apie 73 proc. dirbančiųjų. Proporcingai siūloma didinti NPD žmonėms su negalia.
Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2020 m. tarp dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 8 procentai.
Senatvės pensininkai, žmonės su negalia ir šeimos, auginančios tris ir daugiau vaikų, išlieka didžiausią skurdo riziką patiriančiomis visuomenės grupėmis. Jų skurdo rizikos lygis – per 30 procentų.
Fiskalinio tvarumo atžvilgiu Prezidento siūlomas bendras priemonių paketas dėl kainų šoko švelninimo – NPD didinimas ir vienkartinės fokusuotos išmokos – sudaro 0,3 proc. BVP ir neviršija tikėtino viršplaninių pajamų iš netiesioginių mokesčių dėl ženkliai didesnės infliacijos dydžio.
Infliacijos pasekmių švelninimo priemones praėjusią savaitę Prezidentas aptarė ir su Vyriausybės, visų Seimo frakcijų, nevyriausybinių organizacijų atstovais, kitais socialiniais partneriais.
