Penktadienis, 4 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

R. Garuolis. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ siūlo kaip stabdyti socialinį dempingą

Ričardas Garuolis, www.alkas.lt
2018-09-10 17:00:23
4
R. Garuolis. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ siūlo kaip stabdyti socialinį dempingą

Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ siūlo kaip stabdyti socialinį dempingą | Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ nuotr.

Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ siūlo kaip stabdyti socialinį dempingą | Alkas.lt nuotr.
Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ siūlo kaip stabdyti socialinį dempingą | Alkas.lt nuotr.

Sausio 1 d., Lietuvos Vyriausybė palengvino darbuotojų iš taip vadinamų trečiųjų šalių, kurios nepriklauso Europos Sąjungai (ES), įdarbinimo tvarką Lietuvoje. Vyriausybė tai padarė ne tik nederinusi su profesinėmis sąjungomis, bet net joms apie nepranešusi, nors tai prieštarauja europinio socialinio dialogo principui, kad tokie sprendimai turi būti derinami su visais socialiniais partneriais, o ne vien tik su darbdavių organizacijomis!

Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ iš karto pasikvietė pasiaiškinti šio liberalizavimo autorių Lietuvos vidaus reikalų viceministrą Giedrių Surplį, kuris paaiškino, jog šie palengvinimai yra padaryti siekiant surinkti daugiau mokesčių, nes Lietuvoje jau dirbo daug užsieniečių, kurie Lenkijoje gavę leidimus dirbti ES mokėdavo mokesčius Lenkijos įmonėms, kurios juos siųsdavo dirbti į Lietuvą. Viceministras pažadėjo, kad po pusmečio šis įstatymas bus peržiūrimas ir profesinės sąjungos galės pateikti savo pastabas.

Stebina tai, kad Vyriausybė, nepaisant to, kad daugiau nei pusė milijono gyventojų emigravo iš Lietuvos, o emigracija yra viena didžiausių pasaulyje, patikėjo nesąžiningų darbdavių melu, kad Lietuvoje trūksta darbuotojų ir palengvino užsieniečių įdarbinimą, nors nedarbas Lietuvoje tebėra didelis ir apima net 7 % visų darbuotojų. Tokio lygio nedarbas paprastai laikomas krizės požymiu, nes šalies ūkis laikomas „sveiku“, jei nedarbas neviršija 4%.

Darbuotojai iš užsienio dažnai sukelia reiškinį, kuris vadinamas socialiniu dempingu, kuomet padaugėjus darbuotojų iš darbdaviai nebekelia vietiniams darbuotojams atlyginimų ir nustoja gerinti jų darbo sąlygas. Tačiau užsieniečių, dažniausiai iš buvusių sovietinių respublikų, antplūdis statybose, transporte, kai kuriose gamyklose Lietuvoje sukėlė pačią blogiausią socialinio dempingo formą: darbdaviai paprasčiausiai keičia vietinius darbuotojus užsieniečiais, nes šie sutinka dirbti už mažesnį atlyginimą nei vietiniai darbuotojai. Taip darbdaviai vietoj to, kad keltų atlyginimus, nes darbuotojai pakilus kainoms nebegali išgyventi už tą patį atlyginimą, su Vyriausybės leidimu atsiveža pigios „darbo jėgos“, o atleistiems Lietuvos darbuotojams belieka emigruoti.

Lietuvos darbdaviai labai dažnai apgaudinėja užsieniečius, kurie nemoka valstybinės kalbos, nežino Lietuvos įstatymų. Įprasta, kad užsienietis, atvykęs į Lietuvą, turi perrašyti darbo sutartį, kurią sudarė savo šalyje, nes atseit nebėra žadėto darbo, ir dirbti už mažesnį atlyginimą ir blogesnėmis sąlygomis.

Dar daugiau, užsieniečiams dažnai nesumokama ir to sumažinto atlyginimo, jį mažinant už padarytą menamą ar tikrą broką, teisėtų ar neteisėtų darbo taisyklių pažeidimus ir panašiai, arba net suklastojant jų parašus ant algalapių.

Užsieniečių antplūdis padidino „šešėlį“, nes užsieniečiai dažnai yra verčiami pasirašyti, kad gavo didesnius atlyginimus nei jiems išmokėjo. Tai ypač paplitę Lietuvos krovininio autotransporto įmonėse, mokant vairuotojams dienpinigius.

Toks nekontroliuojamas užsieniečių antplūdis didina emigraciją, nes verčia Lietuvos darbuotojus emigruoti, yra nenaudingas valstybei, nes užsieniečiai ne tik mažiau moka mokesčių, kadangi skirtingai nuo vietinių darbuotojų uždirbtus pinigus išleidžia ne Lietuvoje, o siunčia į savo šalis, bet ir stabdo atlyginimų augimą, kuris yra vidaus vartojimo ir viso šalies ūkio augimo variklis, todėl nenaudingas ir verslui.

Lengva galimybė atsivežti pigios „darbo jėgos“, nenaudinga ir pačiam verslui, kuris įdarbina „pigius“ užsieniečius, nes neskatina jo geriau rengti darbo ir investuoti.

Tai vyksta tuo metu, kai pasaulyje pagreitį įgauna „skaitmeninė revoliucija“, kuri išlaisvins daug darbo vietų, o įmonės, besiremiančios pigia darbo jėga, paprasčiausiai išnyks. Lietuvos valdžia, lengvindama „pigių“ užsieniečių įdarbinimą, tuo pačiu skatina technologinį Lietuvos atsilikimą ir stabdo jos pažangą.

Tai, kad Lietuvos įmonės, nepaisant palankių ekonominių sąlygų, investuoja daug mažiau nei ES vidurkis, nurodo ir Europos komisija, Tarptautinis valiutos fondos, Ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo organizacija, kurios nare šiemet tapo Lietuva, bei kitos tarptautinės organizacijos.

Profesinės sąjungos neprieštarauja, kad būtų leista įdarbinti specialistus iš užsienio, kurių dabar iš tiesų nėra, nes jie Lietuvoje neruošiami arba dar neparuošti, o jų darbas sukuria darbo vietas vietiniams darbuotojams. Pavyzdžiui, atidarius „Rayanair“ lėktuvų remonto bazę Kaune trūksta aukštos kvalifikacijos lėktuvų remontininkų, kurie privalo turėti atitinkamus tarptautinius kvalifikacijos sertifikatus ir reikalaujamą darbo stažą.

Tačiau kol kas dabartinė užsieniečių iš trečiųjų šalių įdarbinimo tvarka Lietuvoje yra naudinga tik nesąžiningiems ir nesugebantiems gerai organizuoti darbo darbdaviams, kurie daro pelną, apgaudinėdami darbuotojus ir nemokėdami mokesčių valstybei.

Visas darbdavių kalbas, kad palengvinta užsieniečių iš trečiųjų šalių įdarbinimo tvarka privilios daug talentų iš užsienio, neigia paskutiniai Migracijos departamento pateikti duomenys, rodantys, kad iš 30 000 užsieniečių, gavusių leidimus šiemet dirbti Lietuvoje, tik  200 (!) buvo aukštos kvalifikacijos!

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovai po  2018 m. rugpjūčio 7 d. susitikimo su naujuoju Vidaus reikalų viceministru Arūnu Gražuliu atsiuntė savo pasiūlymus kaip pagerinti užsieniečių iš trečiųjų šalių įdarbinimo tvarką, kad būtų išvengta socialinio dempingo, užsieniečių apgaudinėjimo, mokesčių slėpimo ir nesąžiningos konkurencijos.

Pateikiame žemiau Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pasiūlymus, kaip išvengti socialinio dempingo, kurie buvo nusiųsti Vidaus reikalų viceministrui Arūnui Gražuliui ir Socialinių reikalų ir darbo ministrui Linui Kukuraičiui.

Autorius yra Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ generalinis sekretorius

***

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“pirmininkės Kristinos Krupavičienės raštas Vidaus reikalų viceministrui Arūnui Gražuliui ir Socialinių reikalų ir darbo ministrui Linui Kukuraičiui

Dėl darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo

Kaip tarėmės susitikimo rugpjūčio 7 d. metu, siunčiame savo pasiūlymus.

Lietuvos įmonės, norinčios įdarbinti darbuotojus iš trečiųjų šalių, turi būti nepriekaištingos reputacijos, veikti ne trumpiau nei penkerius metus ir per tą laiką neturėti jokių pažeidimų darbuotojų atžvilgiu, kuriuos nustatė Darbo inspekcija, Darbo ginčų komisija ar kitos valstybinės institucijos. Taip būtų išvengta blogų darbdavių, kurie nustačius pažeidimus, įmones uždaro ir veikia nauju pavadinimu, kol vėl nustatomi tie patys pažeidimai.

Jei Darbo inspekcija, Darbo ginčų komisija ar kitos Lietuvos valstybės kontrolės įstaigos nustato, kad Lietuvos įmonė pažeidė nors vieno darbuotojo iš trečiųjų šalių teises, nesumokėdama sutarto atlyginimo, privertė dirbti ar gyventi sąlygomis, kurias draudžia Lietuvos įstatymai, tokios įmonės iš karto penkeriems metams išbraukiamos iš „Baltojo sąrašo“. Iki šiol yra daug įmonių, kurius nuolatos pagaunamos pažeidžiant darbuotojų iš užsienio teises, bet nepaisant to toliau turi teisę juos įdarbinti.

Lietuvos įmonės tuoj pat turi būti braukiamas iš „Baltojo sąrašo“, jei nustatyta, kad atvykęs darbuotojas turėjo pasirašyti kitą darbo sutartį, pabloginusią jo darbo sąlygas, nei buvo pasirašyta prieš jiems atvykstant į Lietuvą.

Atlyginimai darbuotojams iš trečiųjų šalių turi būti mokami tik pavedimu, o ne „grynais“ pinigais, nes darbdaviai verčia užsieniečius pasirašyti, kad jie uždirbo daugiau nei iš tiesų, taip didinant „šešėlį“.

Dienpinigiai užsieniečiams turi būti mokami visu 100%, neleidžiant jų sumažinti, nes gyvendami svetimoje šalyje jie turi daugiau išlaidų.

Kad Lietuvos darbdaviai keltų atlyginimus Lietuvos darbuotojams, o nekeistų juos „pigesniais“ užsieniečiais, turi būti įvestos Estijoje jau egzistuojančios užsienio darbuotojų kvotos, kurios leidžia įdarbinti ne daugiau užsieniečių nei 0.01% visų šalies gyventojų.

Darbuotojams iš trečiųjų šalių kitų Vakarų šalių pavyzdžiu turi būti mokamas 50% didesnis atlyginimas už tą patį darbą nei vietiniams darbuotojams tam, kad darbdaviai didintų atlyginimą vietiniams, o ne ieškotų „pigesnių“ užsieniečių, kai kainos pakilo ir darbuotojai nebegali išgyventi už tą atlyginimą, kuris buvo mokamas iki kainų pakilimo.

Lietuvos statybos įmonėse gali dirbti tik tie užsieniečiai darbuotojai, kurie turi Lietuvos asociacijos sukurtą „statybininko kortelę“, kuri leidžia lengvai nustatyti statybos darbų reglamentavimo pažeidimus.

Darbo inspekcija ir kitos valstybinės priežiūros institucijos turi dažniau nei kitas įmones tikrinti įmones, kurios įdarbino užsieniečius iš trečiųjų šalių. Būtina sukurti veiksmingą įstatyminę bazę, kuri užtikrinantų, kad anksčiau išvardinti pasiūlymai būtų vykdomi.

Migracijos departamentas ir kitos valstybinės institucijos, išduodančios leidimus užsieniečiams dirbti lietuvoje, turi juos informuoti apie profesines sąjungas, kurios gali apginti jų teises, nurodant profesinių sąjungų kontaktus.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. R. Garuolis. Kas laukia imigrantų Lietuvoje
  2. R. Garuolis. Atsakymas S. Skverneliui ir D. Arlauskui dėl atlyginimų
  3. R. Garuolis. Sveikatos apsaugos ministerija leido sunaikinti milijoninės vertės turtą (nuotraukos, video)
  4. Vyks Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos suvažiavimas
  5. Lietuvos-Latvijos-Estijos tautininkai vienysis Bauskėje (video)
  6. D. Paukštė. Palikimas ir tęstinumas
  7. D. Paukštė. Lietuva pamokys Europą emigracijos klausimais?
  8. D. Paukštė. Didžioji Britanija ir Lietuva – kur prasideda ir baigiasi migracijos panašumai?
  9. D. Paukštė. Ketvirtį amžiaus trunkantis nesusipratimas
  10. D. Paukštė. Prarandanti trauką valstybė
  11. L. Soščekienė. Policijos metai, paženklinti slėpynių žaidimu
  12. Vasarą šiek tiek sumažėjo emigracija
  13. A. Černiauskas. Profesinės sąjungos – didesnės nei partijos
  14. K. Masiulis. Ką daryti, kad Lietuvoje gyventų 4 milijonai
  15. M. Kundrotas. Ar leisime Lietuvą paversti kumetynu?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. ŽEMAITIS says:
    7 metai ago

    Kad tos iš esmės menką saujelę dirbančiųjų atstovaujančios profsąjungos liausis kalbėjusios visų mūsų vardu???
    Kokią jos tam turi teisę!

    O dėl “bedarbių” tai “profsąjungų” veikėjams nereiktų nusišnekėte. Aš puikiai situaciją žinau. Taip jau gavosi, kad mano tėviškėje jų netrūksta.Bet ir dirbančiųjų nėra. Kodėl? Atsakymas labai paprastas ir visiems žinomas – tie visi bedarbiai – tai į alkoholio liūną įklimpę veikėjai, kurie nedirba ir nedirbs. Visiška priklausomybė – jau ir darbo uždarbis nebeįdomus.

    Kiti bedarbiai (čia jau miestuose) – bevertes studijų programas baigę jaunuoliai. Tiesiog daug jaunų žmonių šais laikais studeijuoja tik dėl diplomo ir nesvarbu ką. Aišku, yra ir tų, kuriems svarbu jų studijuojamas dalykas, jie nori tapti tos srities specialistais. Bet ne ką mažiau ir tų, kuriems svarbus tik diplomas ir specialybė visai nesvarbi. Tiesiog labai daug kas, turėdami tėvų išlaikymą, gyvena šia diena. O kas bus rytoj? jei ką – emigruosim. Bet tų darbų, kuriuose reikia dirbti tikrai nedirbsim. Štai taip mąstoma.

    Tad nekliedikit, profsąjungiečiai. Tik labai gaila, kad jūsų kliedesių yra klausoma ir jie pateikinėjami. Taip neturėtų būti, nes jūs esate tik labai menka dirbančiųjų dalis. Tad ir įtaka turėtų būti atitinkama.

    Atsakyti
    • rimant says:
      7 metai ago

      O tu ką atstovauji?

      Atsakyti
  2. Juozas P. says:
    7 metai ago

    Gyvenimas pilnas paradoksų. Seniau šį žodį kildino iš “šalia dievų”. Tai va koks paradoksas su profsąjungomis.

    “Profsąjungos – komunizmo mokykla” “Профсоюзы- школа комунизма” – taip buvo parašyta ant profsąjungos nario bilieto. Ant prof.Landsbergio, ant JEDG, ant AMB – ant visų dirbančių tais laikais bilietų.

    Dabar gi reikia tik dieduškos Lenino žodžius kiek pakeisti ir obalsis bus aktualus dar daug daug metų.

    “Profsąjungos – kapitalizmo mokykla”

    Ir kovoti, kad kapitalizmas būtų žmogiškų veidu, bent kad ne laukinis.

    P.S. Pridedu kaip įrodymą sovietmečio profsąjungos bilietą komentare sau- kol tikrins “cenzūra”…

    Atsakyti
    • Juozas P. says:
      7 metai ago

      priedas- žadėtas:

      https://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/b/bd/%D0%9F%D1%80%D0%BE%D1%84%D1%81%D0%BE%D1%8E%D0%B7%D0%BD%D1%8B%D0%B9_%D0%B1%D0%B8%D0%BB%D0%B5%D1%82_%D0%92%D0%A6%D0%A1%D0%9F%D0%A1_%D0%A1%D0%A1%D0%A1%D0%A0.jpeg

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Sveikata
Gamta ir žmogus

Mokinių sveikatos tikrinimas – galimybė aptarti „nepatogius“ klausimus

2025 07 04
Vagis
Gamta ir žmogus

Vasara – pats darbymetis ilgapirščiams

2025 07 03
NFIU vadovybės pasikeitimo iškilmės
Lietuvoje

NATO pajėgų integravimo vienetui Lietuvoje – 10 metų

2025 07 03
Kompiuteris
Gamta ir žmogus

3 iš 10 lietuvių tenka dirbti per atostogas

2025 07 03
Vandens duksna
Gamta ir žmogus

Panevėžyje nuo karščio gelbsti vandens dulksna

2025 07 03
Avarija
Lietuvoje

Pernai keliuose mažiau žuvusiųjų, bet iššūkių išlieka

2025 07 03
K. Budrys susitinka su Sviatlana ir Siarhejumi Cichanouskiais
Lietuvoje

K. Budrys: Lietuva dės visas pastangas išlaisvinti politinius kalinius Baltarusijoje

2025 07 03
Frankas Valteris Štainmajeris ir Gitanas Nausėda | R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

Lietuvoje lankysis Vokietijos Prezidentas

2025 07 03

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Renovacija apie Ministerija kviečia atnaujinti šildymo sistemas
  • ... (: apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Kažin apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 2-oji diena (III)
  • Kažin apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 1-oji diena (II)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Mokinių sveikatos tikrinimas – galimybė aptarti „nepatogius“ klausimus
  • J. Keršys. Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, nebereikalingi veterinarijos gydytojai
  • Vasara – pats darbymetis ilgapirščiams
  • NATO pajėgų integravimo vienetui Lietuvoje – 10 metų

Kiti Straipsniai

Šiaulių miesto meras Artūras Visockas Savivaldybėje susitiko su neseniai iš Didžiosios Britanijos sugrįžusia Gintauto ir Simonos šeima | siauliai.lt nuotr.

Šiauliai – grįžtančių šeimų miestas: kaip Lietuva tampa namais iš naujo

2025 06 16
Derybos

Prasidėjo ŠMSM derybos su profesinėmis sąjungomis

2025 06 04
Ričardas Garuolis

Seime svarstyta Sausio 13-ąją paskelbti nedarbo diena

2025 05 25
V. Apžvalgininkas. Valdantieji jau sugalvojo kur išvaistyti pinigus už pakeltus mokesčius

V. Apžvalgininkas. Valdantieji jau sugalvojo kur išvaistyti pinigus už pakeltus mokesčius

2025 05 18
Šeima | pixabay.com, s05prodpresidente nuotr.

A. Murauskas. Kai valstybė pasitiki šeima – laimi visa tauta

2025 05 08
Trišalė taryba | lps.lt nuotr.

Trišalės tarybos 30-mečiui – tarptautinė konferencija

2025 05 05
Ne mokesčiui už pirmą būstą! Profesinės sąjungos reikalauja paaiškinimų dėl NT mokesčio

Ne mokesčiui už pirmą būstą! Profesinės sąjungos reikalauja paaiškinimų dėl NT mokesčio

2025 04 08
Ričardas Garuolis | Alkas.lt nuotr.

Lietuvoje vėl ruošiamasi panaikinti gidų profesiją

2025 03 07
Zigmas Vaišvila ir Tauras Jakilaitis

Seimas raginamas imtis veiksmų dėl valstybinio valdymo krizės ir rinkimų pažeidimų

2025 02 20
„airBaltic“ lėktuvas

Socialdemoktarų tikslai – susigrąžinti išvykusius tautiečius

2025 01 17

Skaitytojų nuomonės:

  • Renovacija apie Ministerija kviečia atnaujinti šildymo sistemas
  • ... (: apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Kažin apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 2-oji diena (III)
  • Kažin apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 1-oji diena (II)
  • Kažin apie M. Purvinas. Prūsijos kunigaikštystės nuopelnai lietuvybei
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
J. Zvonkuvienė. Sąjūdžio metų kryžius – ant šono

J. Zvonkuvienė. Sąjūdžio metų kryžius – ant šono

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai