Šeštadienis, 6 gegužės, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

R. Garuolis. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ siūlo kaip stabdyti socialinį dempingą

Ričardas Garuolis, www.alkas.lt
2018-09-10 17:00:23
4
R. Garuolis. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ siūlo kaip stabdyti socialinį dempingą

Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ siūlo kaip stabdyti socialinį dempingą | Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ nuotr.

Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ siūlo kaip stabdyti socialinį dempingą | Alkas.lt nuotr.
Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ siūlo kaip stabdyti socialinį dempingą | Alkas.lt nuotr.

Sausio 1 d., Lietuvos Vyriausybė palengvino darbuotojų iš taip vadinamų trečiųjų šalių, kurios nepriklauso Europos Sąjungai (ES), įdarbinimo tvarką Lietuvoje. Vyriausybė tai padarė ne tik nederinusi su profesinėmis sąjungomis, bet net joms apie nepranešusi, nors tai prieštarauja europinio socialinio dialogo principui, kad tokie sprendimai turi būti derinami su visais socialiniais partneriais, o ne vien tik su darbdavių organizacijomis!

Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ iš karto pasikvietė pasiaiškinti šio liberalizavimo autorių Lietuvos vidaus reikalų viceministrą Giedrių Surplį, kuris paaiškino, jog šie palengvinimai yra padaryti siekiant surinkti daugiau mokesčių, nes Lietuvoje jau dirbo daug užsieniečių, kurie Lenkijoje gavę leidimus dirbti ES mokėdavo mokesčius Lenkijos įmonėms, kurios juos siųsdavo dirbti į Lietuvą. Viceministras pažadėjo, kad po pusmečio šis įstatymas bus peržiūrimas ir profesinės sąjungos galės pateikti savo pastabas.

Stebina tai, kad Vyriausybė, nepaisant to, kad daugiau nei pusė milijono gyventojų emigravo iš Lietuvos, o emigracija yra viena didžiausių pasaulyje, patikėjo nesąžiningų darbdavių melu, kad Lietuvoje trūksta darbuotojų ir palengvino užsieniečių įdarbinimą, nors nedarbas Lietuvoje tebėra didelis ir apima net 7 % visų darbuotojų. Tokio lygio nedarbas paprastai laikomas krizės požymiu, nes šalies ūkis laikomas „sveiku“, jei nedarbas neviršija 4%.

Darbuotojai iš užsienio dažnai sukelia reiškinį, kuris vadinamas socialiniu dempingu, kuomet padaugėjus darbuotojų iš darbdaviai nebekelia vietiniams darbuotojams atlyginimų ir nustoja gerinti jų darbo sąlygas. Tačiau užsieniečių, dažniausiai iš buvusių sovietinių respublikų, antplūdis statybose, transporte, kai kuriose gamyklose Lietuvoje sukėlė pačią blogiausią socialinio dempingo formą: darbdaviai paprasčiausiai keičia vietinius darbuotojus užsieniečiais, nes šie sutinka dirbti už mažesnį atlyginimą nei vietiniai darbuotojai. Taip darbdaviai vietoj to, kad keltų atlyginimus, nes darbuotojai pakilus kainoms nebegali išgyventi už tą patį atlyginimą, su Vyriausybės leidimu atsiveža pigios „darbo jėgos“, o atleistiems Lietuvos darbuotojams belieka emigruoti.

Lietuvos darbdaviai labai dažnai apgaudinėja užsieniečius, kurie nemoka valstybinės kalbos, nežino Lietuvos įstatymų. Įprasta, kad užsienietis, atvykęs į Lietuvą, turi perrašyti darbo sutartį, kurią sudarė savo šalyje, nes atseit nebėra žadėto darbo, ir dirbti už mažesnį atlyginimą ir blogesnėmis sąlygomis.

Dar daugiau, užsieniečiams dažnai nesumokama ir to sumažinto atlyginimo, jį mažinant už padarytą menamą ar tikrą broką, teisėtų ar neteisėtų darbo taisyklių pažeidimus ir panašiai, arba net suklastojant jų parašus ant algalapių.

Užsieniečių antplūdis padidino „šešėlį“, nes užsieniečiai dažnai yra verčiami pasirašyti, kad gavo didesnius atlyginimus nei jiems išmokėjo. Tai ypač paplitę Lietuvos krovininio autotransporto įmonėse, mokant vairuotojams dienpinigius.

Toks nekontroliuojamas užsieniečių antplūdis didina emigraciją, nes verčia Lietuvos darbuotojus emigruoti, yra nenaudingas valstybei, nes užsieniečiai ne tik mažiau moka mokesčių, kadangi skirtingai nuo vietinių darbuotojų uždirbtus pinigus išleidžia ne Lietuvoje, o siunčia į savo šalis, bet ir stabdo atlyginimų augimą, kuris yra vidaus vartojimo ir viso šalies ūkio augimo variklis, todėl nenaudingas ir verslui.

Lengva galimybė atsivežti pigios „darbo jėgos“, nenaudinga ir pačiam verslui, kuris įdarbina „pigius“ užsieniečius, nes neskatina jo geriau rengti darbo ir investuoti.

Tai vyksta tuo metu, kai pasaulyje pagreitį įgauna „skaitmeninė revoliucija“, kuri išlaisvins daug darbo vietų, o įmonės, besiremiančios pigia darbo jėga, paprasčiausiai išnyks. Lietuvos valdžia, lengvindama „pigių“ užsieniečių įdarbinimą, tuo pačiu skatina technologinį Lietuvos atsilikimą ir stabdo jos pažangą.

Tai, kad Lietuvos įmonės, nepaisant palankių ekonominių sąlygų, investuoja daug mažiau nei ES vidurkis, nurodo ir Europos komisija, Tarptautinis valiutos fondos, Ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo organizacija, kurios nare šiemet tapo Lietuva, bei kitos tarptautinės organizacijos.

Profesinės sąjungos neprieštarauja, kad būtų leista įdarbinti specialistus iš užsienio, kurių dabar iš tiesų nėra, nes jie Lietuvoje neruošiami arba dar neparuošti, o jų darbas sukuria darbo vietas vietiniams darbuotojams. Pavyzdžiui, atidarius „Rayanair“ lėktuvų remonto bazę Kaune trūksta aukštos kvalifikacijos lėktuvų remontininkų, kurie privalo turėti atitinkamus tarptautinius kvalifikacijos sertifikatus ir reikalaujamą darbo stažą.

Tačiau kol kas dabartinė užsieniečių iš trečiųjų šalių įdarbinimo tvarka Lietuvoje yra naudinga tik nesąžiningiems ir nesugebantiems gerai organizuoti darbo darbdaviams, kurie daro pelną, apgaudinėdami darbuotojus ir nemokėdami mokesčių valstybei.

Visas darbdavių kalbas, kad palengvinta užsieniečių iš trečiųjų šalių įdarbinimo tvarka privilios daug talentų iš užsienio, neigia paskutiniai Migracijos departamento pateikti duomenys, rodantys, kad iš 30 000 užsieniečių, gavusių leidimus šiemet dirbti Lietuvoje, tik  200 (!) buvo aukštos kvalifikacijos!

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovai po  2018 m. rugpjūčio 7 d. susitikimo su naujuoju Vidaus reikalų viceministru Arūnu Gražuliu atsiuntė savo pasiūlymus kaip pagerinti užsieniečių iš trečiųjų šalių įdarbinimo tvarką, kad būtų išvengta socialinio dempingo, užsieniečių apgaudinėjimo, mokesčių slėpimo ir nesąžiningos konkurencijos.

Pateikiame žemiau Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pasiūlymus, kaip išvengti socialinio dempingo, kurie buvo nusiųsti Vidaus reikalų viceministrui Arūnui Gražuliui ir Socialinių reikalų ir darbo ministrui Linui Kukuraičiui.

Autorius yra Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ generalinis sekretorius

***

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“pirmininkės Kristinos Krupavičienės raštas Vidaus reikalų viceministrui Arūnui Gražuliui ir Socialinių reikalų ir darbo ministrui Linui Kukuraičiui

Dėl darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo

Kaip tarėmės susitikimo rugpjūčio 7 d. metu, siunčiame savo pasiūlymus.

Lietuvos įmonės, norinčios įdarbinti darbuotojus iš trečiųjų šalių, turi būti nepriekaištingos reputacijos, veikti ne trumpiau nei penkerius metus ir per tą laiką neturėti jokių pažeidimų darbuotojų atžvilgiu, kuriuos nustatė Darbo inspekcija, Darbo ginčų komisija ar kitos valstybinės institucijos. Taip būtų išvengta blogų darbdavių, kurie nustačius pažeidimus, įmones uždaro ir veikia nauju pavadinimu, kol vėl nustatomi tie patys pažeidimai.

Jei Darbo inspekcija, Darbo ginčų komisija ar kitos Lietuvos valstybės kontrolės įstaigos nustato, kad Lietuvos įmonė pažeidė nors vieno darbuotojo iš trečiųjų šalių teises, nesumokėdama sutarto atlyginimo, privertė dirbti ar gyventi sąlygomis, kurias draudžia Lietuvos įstatymai, tokios įmonės iš karto penkeriems metams išbraukiamos iš „Baltojo sąrašo“. Iki šiol yra daug įmonių, kurius nuolatos pagaunamos pažeidžiant darbuotojų iš užsienio teises, bet nepaisant to toliau turi teisę juos įdarbinti.

Lietuvos įmonės tuoj pat turi būti braukiamas iš „Baltojo sąrašo“, jei nustatyta, kad atvykęs darbuotojas turėjo pasirašyti kitą darbo sutartį, pabloginusią jo darbo sąlygas, nei buvo pasirašyta prieš jiems atvykstant į Lietuvą.

Atlyginimai darbuotojams iš trečiųjų šalių turi būti mokami tik pavedimu, o ne „grynais“ pinigais, nes darbdaviai verčia užsieniečius pasirašyti, kad jie uždirbo daugiau nei iš tiesų, taip didinant „šešėlį“.

Dienpinigiai užsieniečiams turi būti mokami visu 100%, neleidžiant jų sumažinti, nes gyvendami svetimoje šalyje jie turi daugiau išlaidų.

Kad Lietuvos darbdaviai keltų atlyginimus Lietuvos darbuotojams, o nekeistų juos „pigesniais“ užsieniečiais, turi būti įvestos Estijoje jau egzistuojančios užsienio darbuotojų kvotos, kurios leidžia įdarbinti ne daugiau užsieniečių nei 0.01% visų šalies gyventojų.

Darbuotojams iš trečiųjų šalių kitų Vakarų šalių pavyzdžiu turi būti mokamas 50% didesnis atlyginimas už tą patį darbą nei vietiniams darbuotojams tam, kad darbdaviai didintų atlyginimą vietiniams, o ne ieškotų „pigesnių“ užsieniečių, kai kainos pakilo ir darbuotojai nebegali išgyventi už tą atlyginimą, kuris buvo mokamas iki kainų pakilimo.

Lietuvos statybos įmonėse gali dirbti tik tie užsieniečiai darbuotojai, kurie turi Lietuvos asociacijos sukurtą „statybininko kortelę“, kuri leidžia lengvai nustatyti statybos darbų reglamentavimo pažeidimus.

Darbo inspekcija ir kitos valstybinės priežiūros institucijos turi dažniau nei kitas įmones tikrinti įmones, kurios įdarbino užsieniečius iš trečiųjų šalių. Būtina sukurti veiksmingą įstatyminę bazę, kuri užtikrinantų, kad anksčiau išvardinti pasiūlymai būtų vykdomi.

Migracijos departamentas ir kitos valstybinės institucijos, išduodančios leidimus užsieniečiams dirbti lietuvoje, turi juos informuoti apie profesines sąjungas, kurios gali apginti jų teises, nurodant profesinių sąjungų kontaktus.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. R. Garuolis. Kas laukia imigrantų Lietuvoje
  2. R. Garuolis. Atsakymas S. Skverneliui ir D. Arlauskui dėl atlyginimų
  3. R. Garuolis. Sveikatos apsaugos ministerija leido sunaikinti milijoninės vertės turtą (nuotraukos, video)
  4. Vyks Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos suvažiavimas
  5. Lietuvos-Latvijos-Estijos tautininkai vienysis Bauskėje (video)
  6. D. Paukštė. Palikimas ir tęstinumas
  7. A.Simanonytė. Kiekvienam „globalizatoriui“ – privalomą komandiruotę į Niujorką
  8. Iki 3 mln. gyventojų Lietuvai trūksta 21 tūkstančio
  9. D. Paukštė. Ketvirtį amžiaus trunkantis nesusipratimas
  10. D. Paukštė. Prarandanti trauką valstybė
  11. L. Soščekienė. Policijos metai, paženklinti slėpynių žaidimu
  12. Vasarą šiek tiek sumažėjo emigracija
  13. A. Černiauskas. Profesinės sąjungos – didesnės nei partijos
  14. K. Masiulis. Ką daryti, kad Lietuvoje gyventų 4 milijonai
  15. M. Kundrotas. Ar leisime Lietuvą paversti kumetynu?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. ŽEMAITIS says:
    5 metai ago

    Kad tos iš esmės menką saujelę dirbančiųjų atstovaujančios profsąjungos liausis kalbėjusios visų mūsų vardu???
    Kokią jos tam turi teisę!

    O dėl “bedarbių” tai “profsąjungų” veikėjams nereiktų nusišnekėte. Aš puikiai situaciją žinau. Taip jau gavosi, kad mano tėviškėje jų netrūksta.Bet ir dirbančiųjų nėra. Kodėl? Atsakymas labai paprastas ir visiems žinomas – tie visi bedarbiai – tai į alkoholio liūną įklimpę veikėjai, kurie nedirba ir nedirbs. Visiška priklausomybė – jau ir darbo uždarbis nebeįdomus.

    Kiti bedarbiai (čia jau miestuose) – bevertes studijų programas baigę jaunuoliai. Tiesiog daug jaunų žmonių šais laikais studeijuoja tik dėl diplomo ir nesvarbu ką. Aišku, yra ir tų, kuriems svarbu jų studijuojamas dalykas, jie nori tapti tos srities specialistais. Bet ne ką mažiau ir tų, kuriems svarbus tik diplomas ir specialybė visai nesvarbi. Tiesiog labai daug kas, turėdami tėvų išlaikymą, gyvena šia diena. O kas bus rytoj? jei ką – emigruosim. Bet tų darbų, kuriuose reikia dirbti tikrai nedirbsim. Štai taip mąstoma.

    Tad nekliedikit, profsąjungiečiai. Tik labai gaila, kad jūsų kliedesių yra klausoma ir jie pateikinėjami. Taip neturėtų būti, nes jūs esate tik labai menka dirbančiųjų dalis. Tad ir įtaka turėtų būti atitinkama.

    Atsakyti
    • rimant says:
      5 metai ago

      O tu ką atstovauji?

      Atsakyti
  2. Juozas P. says:
    5 metai ago

    Gyvenimas pilnas paradoksų. Seniau šį žodį kildino iš “šalia dievų”. Tai va koks paradoksas su profsąjungomis.

    “Profsąjungos – komunizmo mokykla” “Профсоюзы- школа комунизма” – taip buvo parašyta ant profsąjungos nario bilieto. Ant prof.Landsbergio, ant JEDG, ant AMB – ant visų dirbančių tais laikais bilietų.

    Dabar gi reikia tik dieduškos Lenino žodžius kiek pakeisti ir obalsis bus aktualus dar daug daug metų.

    “Profsąjungos – kapitalizmo mokykla”

    Ir kovoti, kad kapitalizmas būtų žmogiškų veidu, bent kad ne laukinis.

    P.S. Pridedu kaip įrodymą sovietmečio profsąjungos bilietą komentare sau- kol tikrins “cenzūra”…

    Atsakyti
    • Juozas P. says:
      5 metai ago

      priedas- žadėtas:

      https://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/b/bd/%D0%9F%D1%80%D0%BE%D1%84%D1%81%D0%BE%D1%8E%D0%B7%D0%BD%D1%8B%D0%B9_%D0%B1%D0%B8%D0%BB%D0%B5%D1%82_%D0%92%D0%A6%D0%A1%D0%9F%D0%A1_%D0%A1%D0%A1%D0%A1%D0%A0.jpeg

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Nubausti pirmieji šiais metais nelegalūs gidai | lps.lt nuotr.

Nubausti pirmieji šiais metais neteisėti gidai

2023 05 04
„Solidarumas“: ar už mažesnę algą privalome dirbti daugiau valandų? | lps.lt nuotr.

„Solidarumas“: ar už mažesnę algą privalome dirbti daugiau valandų?

2023 05 02
Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas”: šalies valdžią raginame gerbti priešpensinio amžiaus darbuotojus | LPS nuotr.

Privalome tausoti dirbančiųjų psichinę sveikatą

2023 04 28
Darbas | unsplasch.com nuotr.

Rytojaus talentai: ar prasmė darbe jiems svarbesnė nei didesni atlyginimai?

2023 04 22
Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas”: šalies valdžią raginame gerbti priešpensinio amžiaus darbuotojus | LPS nuotr.

Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas”: šalies valdžią raginame gerbti priešpensinio amžiaus darbuotojus

2023 04 04
L. Vaineikio į Vidurinę Aziją išsiųstas atvirukas | T. Kuzijevo nuotr.

R. Beniušis. Rašytoja S. Vaineikienė prabilo uzbekiškai

2023 03 22
Ar Garbačiauskaitei pavyks VU palenkti bolševikinei Kapsuko dvasiai? | Archyvinė nuotr.

D. Kuolys. Ar pavyks VU palenkti bolševikinei Kapsuko dvasiai?

2023 03 18
Linas Kukuraitis | Alkas.lt, A. Sartanaviciaus nuotr.

Demokratai aiškinasi tilto griūties aplinkybes

2023 01 31
Vytautas Bakas | Penki.lt nuotr.

Rengiamas posėdis dėl nepilnamečių apsaugos

2023 01 26
Seimo nario L. Kukuraičio susisteminti skaičiavimai, remiantis Statistikos departamento pateiktais duomenimis | L. Kukuraičio asmeninė nuotr.

Žmonių pajamos mažėja, nors valdžia šneka apie išmokų didinimą

2023 01 01
Rodyti daugiau

Naujienos

LEKD nuotr.
Etninė kultūra

Salų dvare – Aukštaitijos metams skirta XX tarptautinė tradicinių šokių stovykla

2023 05 05
Susitikimas | vrm.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Pusė konkursų į valstybės tarnybą neįvyksta

2023 05 05
Ukrainos gynėjai | www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Ukrainos atstatymui – 400 milijardų dolerių

2023 05 05
Saugios – ir lietuviškos, ir lenkiškos braškės
Gamta ir žmogus

Mamas pradžiuginkite pavasarišku braškių tortu

2023 05 05
Šienavimas | vilnius.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Sostinėje keičiama šienavimo tarka

2023 05 05
firestock.ru nuotr.
Lietuvoje

Gelbėjami piratų pagrobti lietuviai

2023 05 05
Minima Šv. Florijono diena | pagd.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Ugiagesiai mini Šv. Florijono dieną

2023 05 05
NATO vėliava | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

„Galingi, nes vieningi“ atyksta į Prienus

2023 05 05

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • teisingai apie D. Razauskas. Lietuvos Apvaizda: Gegužės 3-osios konstituciją prisimenant
  • rašyk nerašęs apie D. Razauskas. Lietuvos Apvaizda: Gegužės 3-osios konstituciją prisimenant
  • stuoka apie D. Razauskas. Lietuvos Apvaizda: Gegužės 3-osios konstituciją prisimenant
  • Jei tai ne apgaulė apie Ukrainos atstatymui – 400 milijardų dolerių

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Salų dvare – Aukštaitijos metams skirta XX tarptautinė tradicinių šokių stovykla
  • Pusė konkursų į valstybės tarnybą neįvyksta
  • Ukrainos atstatymui – 400 milijardų dolerių
  • Mamas pradžiuginkite pavasarišku braškių tortu
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Nubausti pirmieji šiais metais neteisėti gidai

by daiva
2023 05 04
4
Nubausti pirmieji šiais metais nelegalūs gidai | lps.lt nuotr.

2023 m. balandžio pabaigoje ir gegužės pradžioje Gidų ir kelionės vadovų profesinė sąjunga „Solidarumas“ su Valstybine darbo inspekcija, Trakų istorijos...

Skaityti toliau

„Solidarumas“: ar už mažesnę algą privalome dirbti daugiau valandų?

by daiva
2023 05 02
3
„Solidarumas“: ar už mažesnę algą privalome dirbti daugiau valandų? | lps.lt nuotr.

1886 m. Čikagoje gegužės 1 d. prasidėjo streikas, kuris virto daugiatūkstantine demonstracija, reikalaujančią 8 valandų darbo dienos, kurią išvaikant žuvo...

Skaityti toliau

Privalome tausoti dirbančiųjų psichinę sveikatą

by Kristina Aleknaitė
2023 04 28
0
Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas”: šalies valdžią raginame gerbti priešpensinio amžiaus darbuotojus | LPS nuotr.

Balandžio 28 dieną minima Pasaulinė darbuotojų saugos ir sveikatos diena. Pirmiausia kalbama apie darbdavių pareigą pasirūpinti nekenksminga darbo aplinka fizinei...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • teisingai apie D. Razauskas. Lietuvos Apvaizda: Gegužės 3-osios konstituciją prisimenant
  • rašyk nerašęs apie D. Razauskas. Lietuvos Apvaizda: Gegužės 3-osios konstituciją prisimenant
  • stuoka apie D. Razauskas. Lietuvos Apvaizda: Gegužės 3-osios konstituciją prisimenant
  • Jei tai ne apgaulė apie Ukrainos atstatymui – 400 milijardų dolerių
  • tai ar apie Vilniaus oro uostas pasikeis neatpažįstamai
Kitas straipsnis
J. Zvonkuvienė. Sąjūdžio metų kryžius – ant šono

J. Zvonkuvienė. Sąjūdžio metų kryžius – ant šono

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai