Pirmadienis, 6 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

J. Jasaitis. DARBO IR DOROVĖS VALSTYBĖ „trijų raidžių“ kontekste

Jonas Jasaitis
2022-02-04 05:21:47
5
J. Jasaitis. DARBO IR DOROVĖS VALSTYBĖ „trijų raidžių“ kontekste

Šie du žodžiai, vis dažniau minimi viešojoje erdvėje, iš tikrųjų išreiškia visuomenės lūkesčius. Valdžios blaškymasis tarp išgalvotų problemų negali nukreipti visuomenės dėmesio nuo to, kas svarbiausia.

Jau net patys naiviausi asmenys, besididžiuojantys savo tariamu nesidomėjimu politika, nebepatikės, kad šių dienų Lietuvoje vienos tautinės bendrijos pretenzijos rašyti savo vardus ir pavardes taip, kaip rašė jų seneliai okupuotame ir nuo Lietuvos visą dvidešimtmetį atplėštame Vilniaus krašte arba kaip jas rašo gentainiai, gyvenantys kitose valstybėse, būtų svarbiausios.

Juo labiau nieko neįtikinsi, kad šių dienų šeima yra bet koks asmenų gyvenimas viename „namų ūkyje“, kad vaikai gali turėti dvi mamas ir nė vieno tėčio, o jei abu tėvai yra žinomi, tai vaikais vos ne nuo gimimo pasirūpins valdžios institucijos.

Bet tėvų ir vaikų ryšiai yra prigimtiniai, pačios gamtos užkoduoti. Jų giliosios prasmės neatstos jokios „partnerystės“ ar „bandomosios santuokos“, nepakeis jokia „šunomanija“, šeškų, jūros kiaulyčių ar akvariumo žuvyčių auginimas. To neatstos net patys įmantriausi kompiuteriniai žaidimai ar bet kokios kitos simuliacijos.

Jonas Jasaitis | Alkas.lt nuotr.
Jonas Jasaitis | Alkas.lt nuotr.

Dar absurdiškesnę painiavą sukūrė dabartinės Seimo daugumos apsisprendimas įgrūsti į lietuvių kalbos raidyną tris papildomas raides: x, q ir w, aiškinant, kad tai neva padės globalizmo draskomame pasaulyje tiksliau užrašyti dokumentuose nelietuviškos kilmės pavardes ir tuoj pat šį veiksmą sekusi Lenkijos Prezidento padėka. Tačiau nėra jokių – nei teisinių, nei lingvistinių argumentų tokiam sprendimui pateisinti.

Lieka tik viena taktika, panaši į šiuo metu ištransliuotą kuriozišką situaciją, kai mokykloje buvo prekiaujama …liemenėlėmis. Pagrindinė šios istorijos veikėja, įleidusi prekiautojas, atsakė labai paprastai: „Matyt, tuo metu man aptemo protas…“

O taip tikrai būna: žmogelis iškrečia kvailystę, kurios niekaip pateisinti neįmanoma, bet ką bepadarysi: kas buvo, tas buvo. Belieka tik skubiai ieškoti, kaip išvengti pasekmių. Ir šiuo atveju galima tvirtai teigti, kad balsavusieji apie pasekmes net nepagalvojo, lyg būtų stipriai apsvaigę nuo alkoholio ar narkotikų arba neatsipeikėję nuo hipnozės.

Akivaizdžiai pasikėsinta į Konstituciją: ne tik į valstybinės kalbos įstatymą, bet ir į valstybės teritorinį vientisumą. Įdomiausia tai, kad jokio sveiku protu suvokiamo adresato, kam šis sprendimas būtų naudingas, nėra.

Iš tų nelemtų trijų svetimų raidžių lenkų tautybės asmenims gali būti įdomi tik viena: w. Kitų dviejų kilmė nėra lenkiška. Visos tos trys raidės jau seniausiai naudojamos tiek matematikos, tiek fizikos, tiek ir kitų sričių tekstuose, ir niekam jokių problemų dėl to nekyla. Visos trys jau naudojamos (tik neaišku, teisėtai ar ne) Lietuvos registrų sistemoje.

Vienintelė sritis, kur jų naudoti nėra jokio reikalo, yra asmenvardžių ir vietovardžių užrašymas Lietuvos Respublikos dokumentuose. Visi Seimo nariai puikiai žino, kad pasaulyje asmenvardžiai ir vietovardžiai užrašomi tik valstybine kalba.

Ši praktika galioja tiek didžiosiose, tiek ir mažosiose valstybėse ir niekas nepuola dėl to kaltinti nei JAV, nei JK, nei Jungtinių Tautų institucijų. Nebuvo nė vieno atvejo, kad JAV pastovaus gyventojo arba piliečio statusą gaunantis lenkas būtų reiškęs pretenzijas ir reikalavęs užrašyti jo vardą ir pavardę originalo kalba, t. y. naudojant lenkiško raidyno abėcėlę. O šiuo atveju Seimas neva labiausiai stengėsi spręsti jau senokai suveltą ir absoliučiai neteisingai traktuojamą lenkų tautybės Lietuvos piliečių asmenvardžių rašymą. Tik taip galima suprasti Lenkijos Prezidento padėką.

Tačiau čia tenka pasakyti „STOP“ ir priminti, kad Lietuvos Seimas sprendė ne Lenkijos, o Lietuvos Respublikos piliečių teisių klausimą. Lietuvoje gyvenantys lenkai nėra Lenkijos piliečiai, nors kai kurie iš jų turi vadinamąją „lenko kortą“. Bet tai negali būti laikoma oficialiu asmens dokumentu ir jokių Lenkijos piliečio teisių Lietuvos piliečiui nesuteikia.

Vienintelė sritis, į kurį pretenduoja „lenko korta“, yra asmens tautybės, bet ne pilietybės klausimas, tačiau ir tai Lietuvoje nesuteikia šios kortos turėtojui jokių papildomų teisių ar privilegijų, nes tai yra kitos valstybės išduotas dokumentas, kuris nėra niekaip įteisintas Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentų sistemoje.

Absoliuti dauguma lenkais save laikančių asmenų niekada negyveno Lenkijoje, nėra atvažiavę iš šios valstybės ir neturi joje pastovios gyvenamosios vietos. Gana didelė jų dalis niekada nemokėjo taisyklingos literatūrinės lenkų kalbos. Jie save vadina „čionykščiais“ (tuteišiais) ir sako, kad kalba „paprastai“ („po prostu“). Daugelis savo tautybę apibūdina kaip mišrią.

Pavyzdžiui, vienas iš tėvų laiko save baltarusiu (gudu), kitas priskiria save nutautėjusiems lietuviams („mano senelė kalbėjo lietuviškai“), bet sulenkėjusiems tuo metu, kai šis kraštas buvo Lenkijos okupuotas, todėl buvimas ne lenku kėlė didelių asmens saugumo problemų. O šiandien toks asmuo kažkodėl skelbiasi esąs lenku. Bandymas užrašyti vardus ir pavardes taip, kaip buvo reikalaujama Vilniaus krašto okupacijos laikotarpiu, reikštų buvusios okupacijos įteisinimą.

Nėra nė vieno atvejo, kad Lietuva būtų reikalavusi, jog Lenkija pakeistų savo valstybinės kalbos raidyną. Lenkija taip pat negalėjo teikti tokio reikalavimo Lietuvai. Tačiau jau kuris laikas turime iki šiol neužprotestuotus, t. y. antikonstitucinius Administracinio teismo nutarimus, kuriais Lietuva buvo įpareigota savo piliečių pavardes dokumentuose užrašyti ne valstybine kalba.

Vis dažniau matomi ir neteisėti dvikalbiai gatvių, miestelių ir net miestų pavadinimai, užrašyti taip, kaip tai buvo daroma Vilniaus krašto okupacijos laikotarpiu. Ir štai neseniai Administracinis teismas nusprendė, kad asmenys, dirbantys vietovėse, kuriose dauguma gyventojų laiko save ne lietuviais, mokėtų vietinę regiono kalbą. Kurią? Lenkų, rusų, baltarusių? Kol kas esą šis reikalavimas taikomas tik savivaldybių ir švietimo darbuotojams, tačiau netrukus gali paliesti ir kitas sritis: sveikatos ir socialinę apsaugą, teisėsaugą, kultūros įstaigų veiklą ir t. t.

Tai reiškia ne ką kitą, kaip valstybės teritorijos vientisumo pažeidimą. Tai reiškia, kad nebeskatinama valstybinės kalbos nemokančių piliečių integracija į valstybės gyvenimą. Palaukite, bet juk net teikiant pilietybės dokumentus vienas iš pagrindinių reikalavimų yra mokėti valstybinę kalbą ir gebėti ja naudotis. Ar ir šių taisyklių jau atsisakoma? Jau dabar matome, kad šių regionų gyventojai nuolat naudojasi Lenkijos ir Rusijos televizija bei kitomis žiniasklaidos priemonėmis, t. y. pastoviai gyvena kitų valstybių informacinėje erdvėje.

Ir tokia antivalstybinė praktika tęsiasi jau ne pirmą dešimtmetį. Tai reiškia, kad sudaromos prielaidos masiniam lietuvių tautybės asmenų išvarymui iš Vilniaus krašto, nes kas gali likti vietovėse, kuriose negali susirasti darbo. O tai ne kas kita, kaip 1989-1991 metų „autonomininkų“ užmačių įgyvendinimas.

Kodėl tokie Administracinio teismo nutarimai iki šiol liko neapsvarstyti aukštesnėse institucijose? Prezidentas, pasirašydamas tokį Seimo nutarimą, matyt, vadovavosi ekonomistams įprasta metodika: jei tokia didelė Seimo narių masė pasirinko valstybinės kalbos išdavikų rolę, tai jiems nepritarusio Prezidento veto būtų šios Seimo daugumos atmestas.

Apie tai, kad šį kartą labai skaudžiai smogta ir pačiam Prezidentui, buvo akivaizdu. Tokio kompromiso kelias veda tik į aklavietę. Visi, kurie tikėjosi Prezidento principingumo, liko nuvilti. Kodėl atmesti kiti, jau seniai žinomi asmenvardžių užrašymo būdai. Baltiškieji broliai latviai šį asmens norą realizuoja kitame paso puslapyje. O šiandieninė kompiuterinė technologija leidžia asmenvardžius užrašyti bet kurios pasaulio valstybės raidynu: kirilica, arabiškais ar kinų rašmenimis.

Visa tai, kas per pastarąsias savaites įvyko Seime ir Prezidentūroje, apžvalgininkai vienbalsiai įvertino pagal šlykštaus rusiško keiksmažodžio modelį: valdžia pasiuntė Lietuvos valstybinę kalbą ir jos teritorijos vientisumą „ant trijų raidžių“. Viešojoje erdvėje vėl sumirgėjo ir kiti trijų raidžių junginiai: KGB ir LKP.

Atsinaujinusi ir išverstais kailiais pasidabinusi LKP vėl pakilo į kovą labai grėsmingoje tarptautinėje situacijoje, kai nuo imperinių ambicijų apsvaigusi V. Putino Rusija bando perrašyti Antrojo pasaulinio karo istoriją jau ne tik žemėlapiuose, bet ir tikrovėje – ginklu.

Didelė gyventojų dalis tokiu atveju bando pasirinkti tylėjimo ir apgaulingo „nesikišimo“ taktiką, tikėdamiesi, kad kruvinos agresijos cunamis jų nepalies.

Autorius yra socialinių mokslų daktaras, profesorius, „Mokslo Lietuva“ vyriausiasis redaktorius

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Ar Seimas pasiuntė visus „ant trijų raidžių“?
  2. D. Razauskas. Lietuvą „an trijų raidžių“
  3. L. Kontrimas. Polonizacija, rusifikacija, trijų raidžių kombinacija
  4. A. Liekis. Kai kurie paaiškinimai prof. A. Nikžentaičiui ir jo draugams, perskaičius straipsnį „…Trijų raidžių detektyvas…“
  5. Č. Iškauskas. Trijų raidžių sindromas ar lėtinė polonizacija?
  6. J. Jasaitis. Į Vingio parką – atsiimti valstybę (II)
  7. G. Grigas. Dėl Q, W, X (ir ne tik) raidžių Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžiuose
  8. G. Grigas, S. Maskeliūnas. Dėl nelietuviškų raidžių Lietuvos respublikos piliečių asmenvardžiuose
  9. A. Piročkinas. Papildomų raidžių nereikia!
  10. A. Rudys. Teritorinis vientisumas asmenvardžių rašymo kontekste
  11. J. S. Laučiūtė. Kokią valstybę kuriame?
  12. V. Rubavičius: Klausimas politikams: Kam jums reikalinga mūsų valstybė?
  13. E. Valiukaitė. Pažymint lietuvių kalbos metus, A. Kubilius TS-LKD vardu siekia sumenkinti valstybinį lietuvių kalbos statusą
  14. E. Jovaiša. Nė viena save gerbianti pasaulio valstybė neleidžia tapatybės dokumentuose rašyti kitaip nei valstybine kalba
  15. J. Vaiškūnas. Ar naujasis Seimas pamins Lietuvos Konstituciją ir 70 000 piliečių valią? (video)
  16. J. Jasaitis. Po „referendūūmo“ (skiriama, aišku, ne V.Landsbergiui)
  17. N. Balčiūnienė. Mitingas „Už mūsų žemę, kalbą ir valstybę“ arba ką nutyli valdantieji
  18. J. Vaiškūnas. Ar Kirkilo delegacija Lenkijoje užstatys mūsų žemę, kalbą ir valstybę? (video)
  19. G.Merkys. Lietuva ir Lenkija: nacionalizmas yra dorovės sifilis
  20. D.Grybauskaitė apie Lietuvos ir Lenkijos santykius: jokia tauta ir valstybė niekada netoleruos spaudimo ar kišimosi į savo vidaus reikalus (audio)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 5

  1. Pajūrietis says:
    1 metai ago

    Ne apie politiką.

    „Lieka tik viena taktika, panaši į šiuo metu ištransliuotą kuriozišką situaciją, kai mokykloje buvo prekiaujama …liemenėlėmis. Pagrindinė šios istorijos veikėja, įleidusi prekiautojas, atsakė labai paprastai: „Matyt, tuo metu man aptemo protas…“ O taip tikrai būna: žmogelis iškrečia kvailystę, kurios niekaip pateisinti neįmanoma, bet ką bepadarysi: kas buvo, tas buvo.“

    Nevykęs pavyzdys liudija atitrūkimą nuo tikrovės, atjautos ir įsijautimo stoką.

    Atsakyti
  2. jo says:
    1 metai ago

    „Ir štai neseniai Administracinis teismas nusprendė, kad asmenys, dirbantys vietovėse, kuriose dauguma gyventojų laiko save ne lietuviais, mokėtų vietinę regiono kalbą.“

    Įdomu, ar vyriausybės atstovas apskundė šį pirmosios instancijos teismo sprendimą aukštesnei teismo instancijai? Ar sąmoningai taip ir paliks, kad toliau kurtų naujas antivalstybines, antilietuviškas „teismų praktikas“, kuriomis vėliau argumentuos atitinkamus įstatymus Seime?

    Atsakyti
  3. Toks pat požiūris į visas valstybės pareigas says:
    1 metai ago

    Jau 30 m. jie taip veržiasi į Seimą, į vyriausybę, į savivaldybes, ir 30 m. paeiliui purtosi, valstybės ir savivaldybių pareigų, mažina jų:
    nuo pat pradžių pradėjo nuo kultūros namų ir bibliotekų, mokyklų (visų pirma – nuo lietuviškų), vaikų darželių, nesirūpino susisiekimu, tada ėmėsi ambulatorijų, slaugos namų, poliklinikų ir ligoninių – štai dar viena žinia:
    Oficialu: SAM nori mažinti ligoninių skaičių
    – respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/oficialu-sam-nori-mazinti-ligoniniu-skaiciu/
    Taigi, jie veržiasi į valdžią tam, kad, visų pareigų, veiklų atsisakę, vis didintų sau algas ir paslaugas biudžeto sąskaita – tam pasisavintų mokesčiais surinktas lėšas, kad valstybė liktų tik teoriškai, o praktiškai kad išnyktų?

    Atsakyti
  4. Kažin says:
    1 metai ago

    Tai į ką čia tokiais bendro pobūdžio rašiniais apeliuojama, juk ne sovietmetis (KP vadovaujančio vaidmens niekas neturi). Konkrečiai kokiam asmeniui čia moralai skaitomi, ar tik pabėdavojama! Ir apskritai, ar turi kokio veiksmingumo tokie rašiniai gyvenant demokratijoje. Sakyti reikalinga tik dalykiškai, tik konkrečiai, – juk taip vykdytinas dalyvavimas valstybės valdyme.
    Tai kodėl laisvėje gyvenant “Mokslo Lietuvos” redaktoriui neparašius atviro laiško pačiam Prezidentui ir nepasakius, kad Lietuvos mokslininkai mato, jog pasirašant “raidžių įstatymą” yra pažeista Konstitucija, o Prezidentas dėl to su visuomene kaip ir nekomunikuoja. Tad kur tokiu atveju mokslo žmonėms dingti iš gėdos, kad turi tokį nevalstybišką Valstybės vadovą… Juk valstybės vadovui derėjo savo manymą viešai reikšti dar to “raidžių įstatymo” idėjos stadijoje, bet kaip ir pratylėta, nebuvo nuodugniai analizuota nei Prezidento, nei LRT žurnalistikos, kurią, beje, “prižiūri” ir Prezidento į LRT tarybą deleguoti asmenys, bet, matyt, kad – tik formaliai…

    Atsakyti
  5. Arūnas says:
    1 metai ago

    Taip vadinamas “Nacionalinis transliuotojas” šiandien savo laidoje ” Kas geresnio, kaimyne?” pranešė, kad lietuvių kalbos abėcėlė papildyta trimis raidėmis WQX. O anksčiau buvo kalbėta, kad jomis tik “pani” savo “hunorą” tenkins. O dabar? Tai kiek raidžių dabar turės lietuviška abėcėlė ir kokiais paveikslėliais bus jų mokomi darželinukai. Kažkaip nesitiki, kad pagal “dvasią” , o ne pagal raidę konstituciją aiškinantis KT sugebės įžvelgti konstitucijos ignoravimą. Žmoga žmogai drauga…

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Prof. Alvydas Butkus | respublika.lt, I. Sidarevičiaus nuotr.

Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą

2023 02 04
Lietuvių kalbos dienos | lnb.lt nuotr.

Prasideda aštuntosios Lietuvių kalbos dienos – sostinė Gargžduose!

2023 02 03
S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios

2023 01 26
„Leopard-2“ | wikipedia.org nuotr.

Leopardai, kurie sudraskys Rusiją

2023 01 25
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Lenkijos prezidentas Andžejus Duda | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Varšuvoje susitiko Lietuvos ir Lenkijos vadovai

2023 01 23
Vytautas Kaziela | V. Braziūno nuotr.

V. Kaziela. Atsargumo kaina

2023 01 23
Ukrainos centro savanorių komanda | Ukrainos centro nuotr.

Ukrainos centras Vilniuje – erdvė bendrystei ir bendradarbiavimui

2023 01 17
Ukrainos gynėjas | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Kodėl rusai vėl pakeitė karo vadą?

2023 01 12
Lietuvos vėliavos dieną Gedimino pilies bokšte iškilmingai iškelta trispalvė | KAM, A. Pliadžio nuotr.

Z. Tamakauskas. Mūsų Trispalvės vėliavos Šviesa nugalėjo tamsą

2023 01 10
Lenkijos piliečiai gyvena vis trumpiau | punskas.pl nuotr.

Lenkijos piliečiai gyvena vis trumpiau

2023 01 06
Rodyti daugiau

Naujienos

Karas Ukrainoje | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Kremliuje – panika dėl didelio tikslumo JAV bombų

2023 02 05
Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje | Ecoserviso nuotr.
Gamta ir ekologija

Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje

2023 02 05
Benrasis pagalbos centras | bpc.lt nuotr.
Lietuvoje

2022-aisiais BPC – rekordinis pranešimų skaičius

2023 02 05
Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera? | mokslolietuva.lt nuotr.
Lietuvoje

Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera?

2023 02 05
Būdviečio bažnyčia | punskas,pl nuotr.
Istorija

S. Birgelis. „Aušros“ 140-osioms metinėms. Antroji „Aušra“ (III)

2023 02 05
Lietuvos laisvės gynėjų dienos iškilmės Seime 2021 m. sausio 13 d. | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.
Istorija

Laisvės kovų ir rezistencijos įamžinimas turi būti valstybės pirmenybė

2023 02 05
Daržovės, bulvės | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Vasario 5 minima Pasaulinė cepelinų diena

2023 02 05
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Lietuviai keliones planuoja apgalvotai

2023 02 04
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • A.a. N. Kvaraciejūtė apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
  • jo apie Kremliuje – panika dėl didelio tikslumo JAV bombų
  • jo apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
  • Petras apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Šylant orams turėtų sunerimti kavos mėgėjai
  • Ar jūsų namuose neeikvojama elektra?
  • Kremliuje – panika dėl didelio tikslumo JAV bombų
  • Kaip atšviežinti padžiūvusią duoną?
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą

by Jonas Vaiškūnas
2023 02 04
26
Prof. Alvydas Butkus | respublika.lt, I. Sidarevičiaus nuotr.

„Respublikos“ rubrikoje „Mini interviu" kalbamės su kalbininku, baltistu prof. Alvydu Butkumi. - Neseniai feisbuke retoriškai klausėte: „Ar spėsiu sulaukti, kada...

Skaityti toliau

Prasideda aštuntosios Lietuvių kalbos dienos – sostinė Gargžduose!

by Kristina Aleknaitė
2023 02 03
0
Lietuvių kalbos dienos | lnb.lt nuotr.

Vasario mėnesį prasideda aštuntosios Lietuvių kalbos dienos. Jos VLKK sumanymu kasmet vasario–kovo mėnesiais rengiamos nuo 2016 metų. Šiuo laikotarpiu vyks...

Skaityti toliau

S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios

by Kristina Aleknaitė
2023 01 26
21
S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios | punskas.pl nuotr.

Lenkija nuo seno buvo (ir galbūt dar yra) Europos katalikiškų šalių avangarde. Komunistiniais laikais lenkams Bažnyčia buvo didžiausias autoritetas, pagrindinis...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • A.a. N. Kvaraciejūtė apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
  • jo apie Kremliuje – panika dėl didelio tikslumo JAV bombų
  • jo apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
  • Petras apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
  • lrt šiandien apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
Kitas straipsnis
Istorikas: Universitetą įkurti spaudė studentija

Istorikas: Universitetą įkurti spaudė studentija

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai