Šeštadienis, 4 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Kalba

E. Jovaiša. Nė viena save gerbianti pasaulio valstybė neleidžia tapatybės dokumentuose rašyti kitaip nei valstybine kalba

[autorius]

[papildyta]

18
dr. Eugenijus Jovaiša | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

dr. Eugenijus Jovaiša | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kalba pasakyta sausio 11-osios Seimo posėdyje svarstant asmenvardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projektus Nr. XIIIP-471 ir Nr. XIIIP-535(2). 

Gerbiamieji Lietuvos žmonės, garbusis Seime,

šiandien mes vėl svarstome tai, kas jau buvo nagrinėjama Lietuvos Konstituciniame Teisme, kuris labai aiškiai ir daug kartų pasisakė, kad asmenvardžių užrašymas tapatybės dokumentuose nelietuvių kalba reikštų, pirma, valstybinės kalbos statuso, nustatyto Konstitucijos keturioliktame straipsnyje, paneigimą, antra, piliečių lygybės įstatymui principo, nustatyto Konstitucijos dvidešimt devintame straipsnyje, paneigimą.

Du tūkstančiai keturioliktais metais Konstitucinis Teismas numatė, kad gali būti išimčių dėl piliečių asmenvardžių rašybos lietuviškais rašmenimis, jeigu joms pritaria Valstybinė lietuvių kalbos komisija, – tai yra, jeigu yra filologinių priežasčių, kurias savo išvadomis patvirtina profesionalią kompetenciją turinti institucija ir jeigu tai nekenkia lietuvių kalbai, lietuvių kalbos tradicijoms ir jos sistemai.

Prieš dvidešimt metų Serbijoje gyvenanti Latvijos pilietė, ištekėjusi už Vokietijos piliečio Ferdinand Carl Friedrich Mentzen, kreipėsi į Europos Žmogaus teisių teismą.

Ji užginčijo patį latviško įrašo principą – esą tai neproporcingas kišimasis į jos asmeninį gyvenimą, esą tai jos laisvės judėti per sienas apribojimas ir panašiai. Teismas ieškinį atmetė, sakydamas, kad kiekviena valstybė gali nusistatyti savo tvarką, pritaręs, kad valstybinė kalba yra tautos tapatybės, jos vienybės ir valstybės teritorinio vientisumo pagrindas.

Lietuvos Respublikos Seimo nario priesaikoje yra tokie žodžiai: (..) prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą (…). Kur mus veda Teisės ir teisėtvarkos komitetas šios priesaikos akivaizdoje? Pridursiu – žinodamas ir kitą precedentą – tas pats Europos Teismas perdavė Lietuvai panašią Jolantos Wittib peticiją (Nr. 6874/14) prieš Lietuvą. Aukščiausias Teismas šį prašymą taip pat atmetė.

Ingridos Šimonytės vadovaujama Lietuvos Vyriausybė visus šiuos teisinius reikalus žinojo, žinojo ir Komitetas, kuris Valstybinės lietuvių kalbos komisijos paprašė, kaip tai nurodė Konstitucinis Teismas, pateikti išvadą dėl vardų ir pavardžių rašymo. 2021 metų lapkričio 8 dieną VLKK atsakė.

Kaip ir anksčiau, ji leidžia daryti dvi išimtis: 1) vardus ir pavardes asmens tapatybės dokumentuose nelietuviška forma leisti rašyti asmenims priėmusiems Lietuvos Respublikos pilietybę; 2) už užsienio piliečio ištekėjusioms moterims/vedusiems vyrams.

Ir štai aš, prieš Jus esantis Valstiečių ir žaliųjų frakcijos narys Eugenijus Jovaiša, užregistravau pataisas, kurios ir numato tų išimčių įteisinimą. Tai sudarytų galimybę Lietuvos piliečiams dėl vienokių ar kitokių priežasčių įgijusiems ne lietuviškas pavardes, jas įteisinti asmens tapatybės dokumentuose be atskiro kreipimosi į teismą. Kartu tai būtų teisinis pagrindas Konstitucijai neprieštaraujančiai praktikai. Komitetas visas šias mano pataisas atmetė!

Nusprendė turįs teisę ignoruoti Konstitucinio Teismo išaiškinimą dėl klausimo sprendimo kompetencijos. Siūlau komitetui pasidomėti: Konstitucinio Teismo sprendimai yra privalomi visiems Lietuvos piliečiams ir visoms Lietuvoje veikiančioms institucijoms.

Anot Teisės ir teisėtvarkos komiteto, Seimas neprivalo atsižvelgti į kalbinius argumentus, nes esą gali būti teisinių argumentų, pirmiausia susijusių su žmogaus teisėmis, kurie esą ne mažiau svarbūs, nei valstybinis lietuvių kalbos statusas.

Minėti Teismai kaip tik ir išnagrinėjo šią bylą žmogaus teisių aspektu. Ir padarė aiškią išvadą – pozityvioji diskriminacija šiuo atveju yra visais atžvilgiais pateisinama, nes tai yra valstybės piliečių teisė, galimybė ir būtinybė susikalbėti, taip užtikrinamas teritorinis vientisumas, – tai pilietinės valstybės pagrindas.

O kur mus visus veda Komitetas? Naikinti Lietuvos pilietinę bendriją, naikinti Lietuvos valstybingumo pamatus?

Priminsiu – jokios laisvės veikti savo nuožiūra (diskrecijos) šiuo klausimu pats Seimas neturi, ir atėjo laikas pasakyti, ką mano tie, kuriems Konstitucinis Teismas ir patikėjo šio klausimo dalykinį reguliavimą.

Lietuvių kalbos instituto narių nuomonę išsakė habilituota filologijos mokslų daktarė Ona Aleknavičienė.

„(…) Nelietuviškų raidžių vartojimas rašant vardus ir pavardes asmens dokumentuose būtų abėcėlės pakeitimas. (…) Jokių kalbinių priežasčių keisti lietuvių kalbos abėcėlę ar pripažinti kaip lygiavertes kitų valstybių valstybinių kalbų abėcėles nėra. (…) Jei (…) ateitų svetimų rašmenų net jeigu jie būtų ir be diakritinių ženklų, tai ateitų ir visuomenei nežinomų rašybos principų, todėl kiltų sunkumų viešai vartojant asmenvardžius.

(…) Sudarius galimybę tą patį garsą užrašyti ne viena, o dviem ar net daugiau raidžių ir jų junginių, pradėtų lygiagrečiai funkcionuoti kelios ar net keliolika tarimo ir rašybos sistemų. (…) Svetimi rašmenys ir nuolat susiduriantys įvairių kalbų rašybos principai pažeistų lietuvių kalbos rašybos tradiciją, keltų grėsmę lietuvių kalbos savitumui.“

Šiuo projektu siūloma išplėsti išimtis, pirma, daryti išimtis tautiniu pagrindu, nors Konstitucinis Teismas aiškiai pasisakė, kad išimčių darymas tautinių pagrindu šiurkščiai pažeistų Konstituciją, diskriminuotų piliečius; antra, rašyti asmenvardžius pagal kažkurios savo protėvių kartos dokumente rastą savo asmenvardį užrašytą nelietuvių kalba.

Taip mes įteisinsime visų okupacinių režimų primestą rašybą – ir kartu caro, vokiečių, lenkų, sovietinės okupacijos tvarką – atkurtai Lietuvos valstybei.

Nė viena save gerbianti pasaulio valstybė – Jungtinė Karalystė, Jungtinės Amerikos Valstijos, Vokietija, Prancūzija, Italija ir kitos – neleidžia tapatybės dokumentuose rašyti kitaip nei valstybine kalba. Girdžiu tariant – Lenkija gi leidžia.

Tai atskiro aptarimo reikalaujantis fenomenas, kai įrašas, pavyzdžiui „Jovaiša“, ir lieka tik pase. Lenkijos pasas su tokiu įrašu nieko nereiškia, Tokio žmogaus „Jovaiša“ Lenkijoje nebus, nes į registrus įsileidžiamos tik lenkų abėcėlės raidės. Ir belieka Lenkijos lietuviams pasidėti pasą kaip gražų, širdžiai mielą popieriuką, o realiam gyvenimui išsiimti asmens tapatybės kortelę, kur Jovaiša pavirs „Jovaisza“ arba „Jovaisa“.

Gerbiamas Seime, Lietuvos piliečiai, pabaigoje norėčiau atkreipti dėmesį ne į lingvistinius, o į teisnius ir moralinius argumentus. Lietuvos Respublikos konstitucinė doktrina byloja, kad piliečių asmenvardžių rašymas jų tapatybės dokumentuose atspindi piliečio santykį su valstybe.

Nuo mūsų, Seimo narių, apsisprendimo šiandien priklausys šios santykio ateitis ir Lietuvos valstybinės kalbos likimas.

Eugenijus Jovaiša

Autorius yra Lietuvos Respublikos Seimo narys, LVŽS šešėlinės Vyriausybės Švietimo, mokslo ir sporto ministras, humanitarinių mokslų daktaras, profesorius, LMA tikrasis narys 

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. O. Aleknavičienė. Rašyti pavardes valstybine kalba nėra nusižengimas
  2. LVAT dar karta patvirtino, kad asmenvardžius dokumentuose galima rašyti ir nelietuviškais rašmenimis, tačiau ne vietoje užrašo valstybine kalba
  3. Vilniaus miesto apylinkės teisėjas leido oficialiuose dokumentuose įrašus ne valstybine kalba! (nutartis)
  4. G. Songaila. Valstybinė kalba:  Kieno tai reikalas, jei R. Valatka jos nebenori
  5. L. Kalėdienė. Nuspręsta nesiskaityti su valstybine kalba
  6. V. Sinica. G. Kirkilo buldozeris per valstybinę kalbą
  7. O. Strikulienė. Stop! Valstybinė kalba važiuoja į mėsinę
  8. E. Jovaiša. Lietuvių kalba yra tai, pagal ką mus atpažįsta pasaulis (audio)
  9. K. Garšva. Sąmokslas prieš abėcėlę ir valstybinę kalbą
  10. J. Vaiškūnas. Ar Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga apgins valstybinę kalbą? (video)
  11. E. Jovaiša. A. Kubiliaus pasiūlytas nelietuviškų asmenvardžių rašybos projektas sukurtų diskriminaciją kalbiniu pagrindu
  12. Spaudos konferencija „Baltų vienybė išsaugant valstybinę kalbą“ (tiesioginė transliacija, video)
  13. „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“: Piliečių diskriminacijos išvengsime tik priėmę latvišką asmenvardžių rašybos variantą
  14. M. Kundrotas. Ar lietuvių kalba vis dar valstybinė?
  15. V. Astas. Projektas atšaukti valstybinę lietuvių kalbą
  16. Už Lietuvos valstybinę kalbą jau galima pasirašyti ir Internete!
  17. „TALKA: už Lietuvos valstybinę kalbą“ jau renka parašus! (video)
  18. A. Antanaitis: Valstybinė kalba negali klestėti be ją saugančios politikos
  19. „Pro Patria“ pakvietė jaunimo organizacijas palaikyti Talką už Lietuvos valstybinę kalbą
  20. V. Venckevičius. Ginti Lietuvos valstybinę kalbą ir teritorijos vientisumą – mūsų pareiga (video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 18

  1. Žodžio laisvė... says:
    1 metai ago

    Lietuvos priešai,šalin rankas nuo lietuviškos abėcėlės ir nuo lietuvių kalbos ! ! !

    Atsakyti
  2. Bartas says:
    1 metai ago

    Tikra tiesa. Save gerbianti valstybė . O jei toje valstybėje ; 10 iš 8 yra debilai . Gal žinote, pažįstate “buhalterį” , kuris sugebėjo taip tiksliai suskaičiuoti.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      1 metai ago

      Gerbianti save valstybė….
      O ,,gerbiantis save” išdavikas.
      Šiuo posėdžiu dar karta patvirtinta, jog nesame valstybė, juolab – save gerbianti. Nežinome, kas yra valstybė. Mokame tik zadanijas vykdyti.
      Šiuo klausimu jau 2ą kartą išdavėme broliukus. Mažosios Latvijos stuburas nelyginamai tvirtesnis.

      Atsakyti
      • Pajūrietis says:
        1 metai ago

        Ne mes, o jie…

        Atsakyti
  3. Romas says:
    1 metai ago

    Geriau išdėstyti argumentus už E. Jovaišą buvo neįmanoma. O paskutiniojo akivaizdoje, (kad lenkai patys svetimų raidžių neprisileidžia) – visi stumiantys tas QWX, atsiduria tikrų diversantų rolėje.

    Atsakyti
  4. Pajūrietis says:
    1 metai ago

    Valdžia nėra valstybė. Nors visi mini Lenkiją, pati didžiausia nauda būtų Rusijai. Ne veltui kgbistus ir kgbistes įslaptino, oi, ne veltui.

    Atsakyti
    • Viltis negesta says:
      1 metai ago

      Bet PL tikisi, kad šį kartą jai pavyks, nes ji ir ES ir NATO narė, tad Kremlius iš jos neatims ,,teisėtų jos” žemių.

      Atsakyti
  5. jo says:
    1 metai ago

    Jau nekalbu, kad jie ignoravo Lietuvos esminius interesus, lietuvių kalbos interesus… Bet jie ignoravo visus Konstitucinio Teismo išaiškinimus, ignoravo VLKK išaiškinimus, ignoravo Lietuvių kalbos instituto mokslininkų išaiškinimus, ignoravo Strasbūro EŽTT sprendimus, ignoravo Liuksemburgo ESTT sprendimą. Lyg tanku pervažiavo per paminėtų kompetentingų įstaigų specialistų išmanymą ir paskelbė priimantys tas dilentantiškas nesąmones…

    Dar naiviai galvoju, gal Seimo nariai nėra tokie parsidavę ir jie lengvai prabalsavo už tokius įžūlius prieštaravimus KT išaiškinimams tik įtikdami „Laisvės frakcijai“ dėl koalicijos ir žinodami, kad toks įstatymas vis tiek neįsigalios, nes ir Prezidentas turėtų vetuoti, ir KT turėtų paskelbti prieštaraujančiu Konstitucijai? Ar jau valstybė degradavo iki tiek, kad ir šitaip įžūliai galima, ir toks įstatymas bus laikomas galiojančiu ir tai jau suderinta su KT?

    Atsakyti
    • Pajūrietis says:
      1 metai ago

      Prezidentas? KT?

      Atsakyti
  6. Sigis says:
    1 metai ago

    Leidžia. Leidžia. Pats turėjau rankose belgišką asmens dokumentą su raidėmis Š ir Č.

    Atsakyti
    • Lietuvis says:
      1 metai ago

      Ponas nemaišykite tautinės valstybės Lietuvos su pilietine iš trijų tautų ir daugiau valstybę belgija. Ji net savo kalbos neturi.

      Atsakyti
    • Pajūrietis says:
      1 metai ago

      Belgija? Kokia jos istorija, iš ko sudaryta ta Belgija ir kada dirbtinai atsirado?

      Atsakyti
  7. Jolė says:
    1 metai ago

    Ačiū akademikui E. Jovaišai už labai teisingą, daugelio žmonių nuomonę nusakančią kalbą, svarstant antikonstitucinį konservatorių pirmininko G. Landsbergio įstatymo projektą. Apmaudu, kad tiek daug valdančiųjų ir dalis opozicijos neišgirdo, neįsiklausė ar piktybiškai negirdėjo Konstitucijos, Konstitucinio teismo, Valstybinės kalbos komisijos išvadų.

    Atsakyti
  8. P.Skutas says:
    1 metai ago

    Raidės, kuriomis užrašyta pavardė yra ne asmens, o tos valstybės, kurios piliečiu asmuo esąs, nuosavybė. Tos šalies, kurios piliečiu asmuo tampa, kalbos raidėmis jo pavardė tapatybės dokumentuose ir rašoma. Asmeniui keičiant pilietybę atitinkamai keičiasi ir raidės, kuriomis užrašoma jo pavardė. VLKK komisijos nurodytos išimtys prasilenkia su valstybiškumo konstitucinių reikalavimų laikymusi valstybės kalbos raidžių atžvilgiu, taigi VLKK savo išvadas kaip prieštaraujančias konstitucijai privalo atsiimti. Akivaizdu, kad išimčių dėl raidžių rašymo VLKK nurodytais atvejais negali būti. Tai ne privatus, o pilietinės tvarkos, pilietinės pareigos laikymosi klausimas. Juk keičiant pilietybę asmuo šalies, kurios pilietybės atsisako, tapatybės dokumente pavardėje turėtų raidžių privalo atsisakyti kaip jam nepriklausančių ir privalo priimti tos šalies, kurios piliečiu siekia tapti, raides. Priešingu atveju būtų negarbingas elgesys šalių valstybingumų reikalavimų atžvilgiu. Tas pats yra ir skirtingų šalių asmenų santuokų atvejų atžvilgiu. Taigi jokių ne valstybės raidžių rašymų atvejų piliečių tapatybės dokumentų išdavimo atvejais negali būti, priešingu atveju būtų prieštaravimas Konstitucijai.

    Atsakyti
  9. Kad nedingtų says:
    1 metai ago

    Gal kas norės išsaugoti?.
    Gintaras Songaila. Laisvės gynėjų dienos proga – šokis ant Lietuvos Konstitucijos kapo?
    – voruta.lt/gintaras-songaila-laisves-gyneju-dienos-proga-sokis-ant-lietuvos-konstitucijos-kapo/
    arba
    – delfi.lt/news/ringas/lit/gintaras-songaila-laisves-gyneju-dienos-proga-sokis-ant-lietuvos-konstitucijos-kapo.d?id=89154889
    Vakar Delfis kažkur apačioje straipsnį laikė, o šiandien jau išvis paslėpė, taip kad Delfio skaitytojai jau nesužinos, kad toks buvo.
    „Elitas” jau įvykdė savo užmačias, straipsnis „nebeaktualus”.

    Atsakyti
  10. Ar gali Seimas nepaisyti Konstitucijos? says:
    1 metai ago

    Kodėl nepaisoma Konstitucinio Teismo nutarimų? Jo 2014 m. vasario 27 d. nutarime pasakyta:

    „Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos piliečio pasas yra oficialus dokumentas, patvirtinantis asmens ir valstybės nuolatinį teisinį ryšį, t. y. asmens pilietybę, kad pilietybės santykiai yra viešojo valstybės gyvenimo sritis, asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Kitaip būtų paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos statusas.“

    Ar Lietuvoje Konstitucija jau negalioja?

    Atsakyti
    • Bartas says:
      1 metai ago

      Pagalvokim. Jei “valdžiukės” turėtojai Pagrindinį Įstatymą (konstitusiją) laikytų ant stalų, kažko gal bijotų . O kada “knugutė” ant vinies kabo išvietėje – baimės dingsta. Ar atsakiau?

      Atsakyti
  11. Pajūrietis says:
    1 metai ago

    Perskaičius kai kurias skausmingas pastabas susidaro vaizdas, kad kai kas beviltiškai skęsta niekuo nepagrįstose viltyse ir vaikiškame naivume. Gyvenate, matyt, ne tikrovėje, o lygiagrečiame pasaulyje.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Prof. Alvydas Butkus | respublika.lt, I. Sidarevičiaus nuotr.

Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą

2023 02 04
Santuoka, pavardės | tm.lt nuotr.

A. Baniulaitienė, A, Pangonytė. Apie moterų pavardes. Kodėl pritarta -ė, bet nepritarta -a

2023 02 01
Pradeda veikti Galimybių pasas

Konstituciniam Teismui mokslininkai pateikė išvadą: galimybių pasas moksliškai nepagrįstas

2023 01 16
Lietuvos vėliavos dieną Gedimino pilies bokšte iškilmingai iškelta trispalvė | KAM, A. Pliadžio nuotr.

Z. Tamakauskas. Mūsų Trispalvės vėliavos Šviesa nugalėjo tamsą

2023 01 10
Spaudos konferencija | Alkas.lt ekrano nuotr.

Mokslininkai duomenis apie galimybių paso žalingumą perduos KT

2023 01 09
Lietuvių kalbos naudojimas | vki.lrv.lt nuotr.

A. Barzdenienė. Įmonės pavadinimas – verslo veidas

2023 01 04

Kalėdinių sveikinimų ir palinkėjimų eglė 2022

2022 12 22
Agnė Širinskienė | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Opozicija kreipėsi į KT dėl LRT veiklos modelio

2022 12 21
Vydūnas apie 1905 m. | wikipedija.org nuotr.

Vydūnas. Senovė ir mes

2022 12 20
Kviečiama teikti siūlymus VLKK apdovanojimams už lietuvių kalbos puoselėjimą | vlkk.lt nuotr.

Kviečiama teikti siūlymus VLKK apdovanojimams už lietuvių kalbos puoselėjimą

2022 12 19
Rodyti daugiau

Naujienos

Ukraina nepasiduoda | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Europa traukia Ukrainą iš rusiškos meškos nasrų

2023 02 04
Knygos meno varžytuvėse dalyvauja 113 leidinių | M. Plepio nuotr.
Kultūra

Knygos meno varžytuvėse dalyvauja 113 leidinių

2023 02 04
Siaurukas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

2022-ieji – geriausi Siauruko gyvavimo metai

2023 02 04
Senieji ąžuolai – labiausiai gerbiami Lietuvos medžiai | lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Senieji ąžuolai – labiausiai gerbiami Lietuvos medžiai

2023 02 04
Šlovė Ukrainai! | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Pakartotiniai smūgiai raketomis – teroristinės Rusijos atsakas į diplomatiją

2023 02 03
Dariaus ir Girėno stadionas | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Dariaus ir Girėno stadionui – UEFA 4 kategorija

2023 02 03
Trimatis Vilniaus žemėlapis | vilnius.lt nuotr.
Lietuvoje

Atnaujintas trimatis sostinės žemėlapis

2023 02 03
Susitikimas Prezidentūroje | R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

Aptarti paralimpinio sporto iššūkiai

2023 02 03
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Europa traukia Ukrainą iš rusiškos meškos nasrų
  • Rima apie VDI domėjosi vyrų ir moterų algų atotrūkiu
  • >Šiaip apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Jonas Kadžionis – Bėda atšventė 95-erių metų sukaktį

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Europa traukia Ukrainą iš rusiškos meškos nasrų
  • Netinkamai sportuojant galite pakenkti sveikatai
  • Naujakurių klaidos gali brangiai kainuoti
  • Pirmoji pagalba sulėtėjusiam telefonui
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą

by Jonas Vaiškūnas
2023 02 04
7
Prof. Alvydas Butkus | respublika.lt, I. Sidarevičiaus nuotr.

„Respublikos“ rubrikoje „Mini interviu" kalbamės su kalbininku, baltistu prof. Alvydu Butkumi. - Neseniai feisbuke retoriškai klausėte: „Ar spėsiu sulaukti, kada...

Skaityti toliau

A. Baniulaitienė, A, Pangonytė. Apie moterų pavardes. Kodėl pritarta -ė, bet nepritarta -a

by Kristina Aleknaitė
2023 02 01
10
Santuoka, pavardės | tm.lt nuotr.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) siekia, kad kalba ne skaldytų, bet jungtų visuomenę. Todėl stengiasi išklausyti visas visuomenės grupes ir...

Skaityti toliau

Konstituciniam Teismui mokslininkai pateikė išvadą: galimybių pasas moksliškai nepagrįstas

by daiva
2023 01 16
3
Pradeda veikti Galimybių pasas

Sveikatos teisės institutas (STI) Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui pateikė rašytinę nuomonę, pagrįstą mokslinio tyrimo, kuriame vertino galimybių paso mokslinį pagrįstumą...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Europa traukia Ukrainą iš rusiškos meškos nasrų
  • Rima apie VDI domėjosi vyrų ir moterų algų atotrūkiu
  • >Šiaip apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Jonas Kadžionis – Bėda atšventė 95-erių metų sukaktį
  • Šiaip apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą

Kitas straipsnis
Aplinkos tarša | am.lrv.lt nuotr.

Griežtės atsakomybė už aplinkos teršimą

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai