Penktadienis, 1 liepos, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Istorija

Istorikas: Universitetą įkurti spaudė studentija

www.alkas.lt
2022 02 04 06:03
2
Istorikas: Universitetą įkurti spaudė studentija

K. Raškausko leidinys Lietuvos universiteto tapsmas (1916–1922 m.) | J. Petronio nuotr.

Vasario 16 d. 21 val. tiesiogiai per LRT televiziją ir portalą lrt.lt, praėjus lygiai šimtui metų po 1922 m. vasario 16-ąją Kaune įvykusių Lietuvos universiteto įsteigimo iškilmių, Kauno universitetai kviečia prisiminti šią svarbią ne tik Kaunui, bet ir visai Lietuvai datą, ir stebėti šventinį 100-mečio minėjimo koncertą.

700 puslapių apie šešis tarpukario metus. Tiek po archyvus išsibarsčiusių istorinių dokumentų surinko Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) istorikas Kęstutis Raškauskas į leidinį „Lietuvos universiteto tapsmas (1916–1922 m.)“, liudijantį nelengvą Lietuvos universiteto kūrimo kelią, pirmuosius jo žingsnius ir tarpukario studentų mokslo bei gyvenimo Kaune akimirkas.

Prakalbino asmenybes

Prieš šimtą metų, 1922 m. vasario 16-ąją, Kaune iškilmingai atidarytas Lietuvos universitetas buvo pirmoji lietuviška aukštoji mokykla nepriklausomoje Lietuvoje, užauginusi šiuolaikinius Vilniaus, Kauno technologijos, Lietuvos sveikatos mokslų ir Vytauto Didžiojo universitetus.

Universiteto ištakos ir veiklos pradžia buvo iki šiol tyrinėtos, bet trūko plačiai išbarstytų šaltinių apie šį procesą sąvado, tad istorikas K. Raškauskas užsibrėžė surinkti dokumentus, parodančius nenutrūkstamą lietuviškojo Universiteto tapsmo procesą.

„Mano tikslas buvo kuo plačiau aprašyti universiteto tapsmą ir užkabinti įvairius įvykių kontekstus. Norėjosi parodyti, koks tas procesas buvo sudėtingas, kiek daug veikėjų buvo įtraukta: įvairios valdžios institucijos, visuomenės grupės, atskiri žmonės, lietuvių išeivija, Katalikų bažnyčia, ir kaip visi tie dalykai persipynė.

Universiteto kūrimas nebuvo taikus – jis buvo konkurencinis, kartais netgi konfliktinis. Būta susidūrimų, labai daug jausmų, kurie ryškiausiai išsiliejo Seime“, – norėdamas tai perteikti, istorikas į rinkinį sudėjo ne tik istorinius archyvus, bet ir ištraukas iš tarpukario spaudos, Seimo posėdžių protokolų bei Universitetą kūrusių asmenybių autobiografijas.

Knygoje „prakalbinti“ veikėjai apie Universiteto kūrimą pasakoja savo žodžiais ir tuo metu dar tik besiformuojančia lietuvių kalba.

„Man buvo svarbu, kaip žmogus pats pasako: jo paties žodis, jo minčių eiga. Kai kurie iš jų, būdami lietuviais, dar tik mokėsi lietuviškai, todėl rašė mums dabar keista kalba.

Pavyzdžiui, tokios sąvokos, kurios mums jau yra įprastos, kaip „universitetas“ ar „fakultetas“, tuo metu buvo vadinami „universitas“ ir „fakultas“.

Tai buvo visuotinai vartojami žodžiai, kurie tik 1922 m. buvo Jono Jablonskio siūlymu pakeisti“, – teigė K. Raškauskas.

Balio Sruogos paskaita Lietuvos universitete. Apie 1925–1926 m. Fotografas nenurodytas. | Maironio lietuvių literatūros muziejaus archyvo nuotr.
Žinių ieškojo ir spaudoje

Istorinių dokumentų rinkinys pradedamas fragmentiškomis žinutėmis apie lietuvių politinio elito pasiryžimą steigti lietuvišką universitetą Vilniuje 1916 metais ir baigiamas 1922 m. vasaros pasiruošimais sutikti pirmuosius pilnus mokslo metus įkurtame Lietuvos universitete Kaune.

Pasak VDU istoriko, darbas surankioti šio laikotarpio dokumentus nebuvo itin paprastas ir užtruko daugiau nei trejus metus.

„Problema, kad tarpukario biurokratai nebuvo tinkamai sutvarkę tų dokumentų. Įsteigę Universitetą jie neskyrė daug dėmesio aiškinimuisi, kaip jie iki to atėjo, todėl dokumentai buvo pasklidę plačiai arba tuo metu jau pražuvę.

Vėliau, kai jau buvo suteptas biurokratinis mechanizmas, jie saugojo iš esmės viską. Dėl to tyrinėti vėlesnį laikotarpį yra žymiai paprasčiau, ten jau viskas yra palyginti aišku“, – K. Raškauskas trūkstamas žinias atkūrė iš spaudos, kurioje būdavo skelbiami įvairūs nutarimai.

Svarbus šaltinis buvo išeivijos spauda, nes parama besisteigiančiam universitetui keliavo ir iš užsienio.

„Jei kalbame apie universiteto pirmtaką – Aukštuosius kursus – tai Visuomenės pritarimas buvo lemiamas jų įsteigimui. Valdžia į tai investavo labai mažai.

1919–1920 m. Lietuva buvo karo padėtyje, didžiulės pinigų sumos judėjo kariuomenei. Todėl nebuvo nė kalbos apie tai, kad galima kurti tokias brangias struktūras kaip universitetas“, – pasakojo istorikas.

Valdžią spaudė studentai

Pasak jo, valdžia buvo natūraliai linkusi sumanymus apie universitetą stumti šalin, tačiau buvo labai didelis spaudimas iš apačios – mokslų ragavusių, bet jų nepabaigusių studentų: „Pirmiausia, tai buvo rengta studentija, kurie per Pirmąjį pasaulinį karą nespėjo baigti studijų, daugiausia Rusijos universitetuose, ir jiems reikėjo jas kažkaip užbaigti.

Galimybės to padaryti Rusijoje nebebuvo, nes ten buvo chaosas, o išvažiuoti studijuoti į Vakarus irgi negalėjo, nes finansinės galimybės buvo labai menkos.“

Anot K. Raškausko, iš pradžių svarstyta finansuoti studijas užsienyje, tačiau iš karto tapo aišku, kad stipendijų mokėjimas yra ne tas kelias.

„Absoliuti dauguma važiuodavo į Vokietiją, kuri pati buvo krizinėje padėtyje, ir vokiečių universitetuose požiūris į tuos studentus, kurie atvažiuoja, buvo nekoks.

Ypač į gydytojus – jiems, pavyzdžiui, buvo atsakoma medicininės praktikos, nes ir taip buvo užkrauta vokiečių studentų srautais“.

Tad didžioji dalis studentų, kurie įžengė į Lietuvos universitetą, buvo vyresni, studijų ragavę žmonės. „Studentijos spaudimas užbaigti mokslus Lietuvoje buvo labai stiprus.

Ir jų argumentai buvo, kad šios valstybės statyba be išsilavinusių žmonių yra kreiva“, – teigė istorikas.

K. Raškausko leidinys Lietuvos universiteto tapsmas (1916–1922 m.) | J. Petronio nuotr.
Studijos truko ir dešimt metų

Pirmieji studentai nuo šiuolaikinių skyrėsi ne tik amžiumi. Dauguma jų dirbdavo, todėl paskaitos trukdavo po pietų, kai baigdavosi darbas valstybinėse įstaigose.

„Vyravo vyresnė studentija, kurie jau dirbo kažkokiose valdžios struktūrose, bet tam, kad galėtų daryti karjerą, jiems reikėjo diplomo. Ir kai kurie stengėsi greičiau baigti, kad greičiau tą diplomą turėtų ir padėtų ant stalo darbdaviui.

Tačiau kitai daliai, ypač jei jie būdavo iš provincijos, tos studijos užsitęsdavo ganėtinai ilgai. Kartais studijos trukdavo net dešimtmetį.

Priklausomai nuo to, ar gali susimokėti tą mokestį ir ar yra galimybė gyventi Kaune“, – pasak K. Raškausko, mokslas Lietuvos universitete buvo mokamas, tačiau buvo sukurtas ir stipendijų sistema.

Iš mokyklų atėjusių studentų mokslo lygis buvo labai žemas – knygoje galima rasti ir dėstytojų skundų. „Studentų išsilavinimas buvo skurdus, nes jie atėjo iš tos karo metų mokyklos, kuri tik teoriškai veikė ir išrašinėjo baigimo popierius.

Atsidūrusiems universiteto auditorijose, ypač tiksliųjų mokslų, buvo labai sunku. Aišku, dalis dėstytojų irgi buvo kirviai ir per daug nesivargino ar tiesiog nemokėjo nusileisti iki studentų lygio ir pradėti mokyti iš pagrindų. Čia buvo tam tikra kolizija“, – pasakojo istorikas.

Dėstė Kauno ir užsienio inteligentija

Knygoje „Lietuvos universiteto tapsmas (1916–1922 m.)“ pateikiamas ir išsamus Lietuvos universitetą kūrusių ir čia dėsčiusių asmenybių sąrašas.

Tarp lietuviškų vardų galima rasti daugumą tarpukario Kauno intelektualinio elito – tuos, kuriuos galima išskaityti miesto gatvių pavadinimuose.

Pasak VDU istoriko, tai natūralu – universitetas buvo garbė ir stabilūs pinigai. Tačiau Universiteto akademinėje bendruomenėje galima rasti ir ne vieną profesorių, kuris buvo atvykęs iš užsienio.

„Buvo kviečiami profesionalai iš užsienio. Dalis buvo rusų profesūra, kuri be kūrybinių prošvaisčių gyveno sovietinėje Rusijoje ar emigracijoje Berlyne arba Prahoje ir ten stengėsi sudurti galą su galu.

Kiti dėstytojai – universitetus neseniai baigę vokiečiai, šveicarai ar anglai, turintys gebėjimus, kurių universitetui trūko.

Juozas Eretas, Alfredas Erichas Senas (Senn), Martinas Lingas (Martin Lings) – tai buvo pirmieji jų karjeros žingsniai ir jiems čia buvo gerai, nes savo tėvynėse buvo sunku įsitvirtinti“, – pasak K. Raškausko, išskirti kurias nors konkrečias asmenybes jis nesiryžtų, nes kiekvienas, prisidėjęs prie Universiteto kūrimo, vertas paminėjimo.

Anot jo, knygoje pateikti dokumentai leidžia į tą pačią – Lietuvos universiteto – istoriją pažvelgti įvairiais bruožais ir kiekvienas gali iš rinkinio rinktis jam svarbias žinias.

„Tikiuosi, kad tam, kuris yra žingeidus: ar studentui, ar šiaip mokslą ir Kauną mylinčiam žmogui, tai bus net ir kažkokio skaitymo malonumas.

Nes dar tikiu, kad yra tokių trenktų žmonių, kurie skaito tokias knygas. Nedaug jų yra, galima turbūt būtų surinkti į vieną nedidelę patalpą, bet manau yra“, – juokėsi istorikas.

K. Raškausko leidinys Lietuvos universiteto tapsmas (1916–1922 m.) | J. Petronio nuotr.

____

Vytauto Didžiojo universitetas šimtmetį pasitiks su bene šimtu renginių ir visus 2022-uosius kvies į koncertus, parodas, konferencijas, kultūrinius renginius bei įvairius sumanymus.

Renginiai nemokami ir atviri tiek universiteto bendruomenei, tiek plačiajai visuomenei. Daugiau žinių ieškokite VDU svetainėje vdu.lt ir socialiniuose tinkluose.

Glaustą Lietuvos universiteto istoriją, svarbiausius šių metų įvykius, o taip pat prieigą prie elektroninės Kęstučio Raškausko knygos „Lietuvos universiteto tapsmas (1916–1922 m.)“ rasite čia.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Operos „Mažvydas“ kūrėjai prisidės prie Mažvydo tyrėjų veiklos
  2. Birželio 26–27 minime masinių lietuvių žudynių Baltarusijoje 80-etį
  3. Išleistas elektroninis leidinys „Lietuvos universitetai“ – apie šalies universitetų ištakas ir raidą
  4. Kauno kultūrinį gyvenimą praturtins nauja teatrinė erdvė
  5. Prof. Antanas Tyla apie Tartu universiteto istorinę reikšmę Lietuvai
  6. Įvyks studentų mokslinė konferencija, skirta profesorei N.Lukšionytei atminti (dienotvarkė)
  7. Lietuvoje pradės veikti jungtinis universitetų klasteris
  8. Japonijos ambasadorius Lietuvoje: Japonija Lietuvą vertina, kaip vieną geriausių partnerių Europoje
  9. „Terra Jatwezenorum“ 2017 Punske
  10. Leidinio, skirto Birželio sukilimo 80-mečiui, pristatymas (video)
  11. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas švenčia 380 metų sukaktuves
  12. Iškeliavo amžinybėn Jonas Vitkūnas
  13. Kaune pristatomas albumas, kviečiantis pasivaikščioti po pradingusį miestą
  14. Vienoje knygoje – Martyno Jankaus gyvenimo ir Mažosios Lietuvos likimo poetiška istorija
  15. Užsienio studentai Lietuvoje semsis profesinės patirties, mokysis Lietuvių kalbos
  16. Naujasis VDU rektorius: daugelio tradicinių specialybių nebeliks
  17. Padidinus stojamąjį balą iki 4, kai kurie universitetai sulauktų perpus mažiau studentų
  18. VDU prof. L. Mažyliui įteikė Garbės profesoriaus regalijas (nuotraukos)
  19. J. Survilaitė. Atminties dienoraščiai
  20. MRU išreikš palaikymą demokratijos siekiantiems baltarusiams

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Pajūrietis says:
    5 mėnesiai ago

    Nuotrauka. Veidai tada buvo kitokie – dvasingi, gražūs… Žvilgsniai – mąslūs…

    Atsakyti
    • Žvilgsniai says:
      5 mėnesiai ago

      O kokie buvo eilinių Sąjūdžio žmonių žvilgsniai! Eini gatve ir iš žvilgsnio, veido išraiškos atpažįsti: šis – savas. Kadangi naujausią informaciją galėjo tik tie turėti, kas jų centre kasdien sukosi, arba tie, kas turėjo nešiojamą radijuką ( difsit! ), tai, eidamas gatve pagal žvilgsnį atsirenki, katro klausti, ar neturi naujausių žinių. Ir nebuvo, kad nepataikyčiau. Tas žvilgsnis ypatingas.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Miokardo infarktas: pirmieji požymiai

Lietuviai nelinkę tikrintis sveikatos

2022 07 01
Per 2021 m. VšĮ „Plačiajuostis internetas“ pradėjo teikti paslaugas 86 gyvenvietėse

Dezinormacijai tautybė nepavaldi

2022 07 01
Audra | Pixabay.com nuotr.

Kelias dienos ir…12 tūkst. žaibo išlydžių

2022 07 01
Europos aplinkos ministrai patvirtino kertinius susitarimus dėl klimato krizės ir miškų naikinimo stabdymo | lrv.lt nuotr.

Klimato krizės ir miškų naikinimo stabdymas

2022 07 01
Gamtosauginei misijai įdarbintos karvės | lrv.lt nuotr.

Gamtosauginei misijai įdarbintos karvės

2022 07 01
Aplankykite 22 apžvalgos bokštus ir saugomas teritorijas | lrv.lt nuotr.

22 apžvalgos bokštai ir saugomos teritorijos

2022 07 01
Technologijų pamokos ne vien apie vinies kalimą | VDU nuotr.

Technologijų pamokos ne vien apie vinies kalimą

2022 07 01
„Tautiška giesmė aplink pasaulį“ parodys lietuvių bendrumą | lrv.lt nuotr.

„Tautiška giesmė aplink pasaulį“ parodys lietuvių bendrumą

2022 07 01
Valstybės archyvai tampa atviresni visuomenei | lrv.lt nuotr.

Valstybės archyvai tampa atviresni visuomenei

2022 07 01
„Maximos“ darbuotoja | „Maximos“ nuotr.

Sėkmę kuria ilgamečiai darbuotojai

2022 07 01
Rodyti daugiau

Naujienos

Išrinkti geriausi jaunimo darniojo turizmo pasiūlymai
Įvairenybės

Vis dar karšta?.. Imkite baidarę

2022 07 01
Miokardo infarktas: pirmieji požymiai
Lietuvoje

Lietuviai nelinkę tikrintis sveikatos

2022 07 01
Audra | Pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Kelias dienos ir…12 tūkst. žaibo išlydžių

2022 07 01
Žemės ūkis | zum.lt nuotr.
Lietuvoje

Baigiasi žemės ūkio naudmenų deklaravimas

2022 07 01
I. Tarvydienė. Ar atėjo neįgaliųjų eilė būti pažemintiems?
Lietuvoje

Nuo liepos daugės slaugos paslaugų

2022 07 01
Europos aplinkos ministrai patvirtino kertinius susitarimus dėl klimato krizės ir miškų naikinimo stabdymo | lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Klimato krizės ir miškų naikinimo stabdymas

2022 07 01
Gamtosauginei misijai įdarbintos karvės | lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Gamtosauginei misijai įdarbintos karvės

2022 07 01
Aplankykite 22 apžvalgos bokštus ir saugomas teritorijas | lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

22 apžvalgos bokštai ir saugomos teritorijos

2022 07 01


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Gallinago gallinago apie O. Voverienė. Kas primins Rusijai, kad Karaliaučius jai nepriklauso?
  • Gallinago gallinago apie Lietuviai nelinkę tikrintis sveikatos
  • Povilas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 30 12:02
  • Povilas apie Seimas: V. Landsbergis buvo valstybės vadovu

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vis dar karšta?.. Imkite baidarę
  • Lietuviai nelinkę tikrintis sveikatos
  • Dezinormacijai tautybė nepavaldi
  • Kelias dienos ir…12 tūkst. žaibo išlydžių

Skaitomiausi straipsniai

  • T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą? peržiūrėta: 2005; komentarų: 51
  • Klaipėdoje lauks išskirtinės Lauksnos ir Joninės peržiūrėta: 1057; komentarų: 0
  • M. Kundrotas. A. Rudomanskis įrodinėja Z. Šličytės teisumą? peržiūrėta: 823; komentarų: 7
  • D. Gaižauskas: Rusija grasina karu Lietuvai, valdantieji tyli… peržiūrėta: 625; komentarų: 30
  • Mirė žymus Lietuvos istorikas Algis Povilas Kasperavičius peržiūrėta: 575; komentarų: 0
  • D. Rastenienė. Apie tautiškus Simonos Rainienės aksesuarus kasdienai ir šventėms peržiūrėta: 569; komentarų: 1

Artimiausi renginiai

  1. Tradicinių šokių stovykla ŠAKIŲ r.

    2022-08-03 08:00 - 2022-08-07 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Lietuviai nelinkę tikrintis sveikatos

by Ditė Česėkaitė
2022 07 01
2
Miokardo infarktas: pirmieji požymiai

Profilaktiškai tikrinasi ir seka savo sveikatos rodiklius mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų, atskleidė reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. 44 proc. Lietuvos...

Skaityti toliau

Dezinormacijai tautybė nepavaldi

by Ditė Česėkaitė
2022 07 01
0
Per 2021 m. VšĮ „Plačiajuostis internetas“ pradėjo teikti paslaugas 86 gyvenvietėse

Atsparumą propagandai lemia buvimas tam tikroje informacinėje erdvėje, o ne priklausymas tautinei bendruomenei – tokią išvadą įvardijo žiniasklaidos ir tautinių...

Skaityti toliau

Kelias dienos ir…12 tūkst. žaibo išlydžių

by Ditė Česėkaitė
2022 07 01
0
Audra | Pixabay.com nuotr.

Klimatas Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, keičiasi, karščio bangos dažnėja ir stiprėja, o jas dažniausiai lydi ir galingos liūtys, kurios...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Gallinago gallinago apie O. Voverienė. Kas primins Rusijai, kad Karaliaučius jai nepriklauso?
  • Gallinago gallinago apie Lietuviai nelinkę tikrintis sveikatos
  • Povilas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 30 12:02
  • Povilas apie Seimas: V. Landsbergis buvo valstybės vadovu
  • Povilas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 30 12:02

Kitas straipsnis
Nuotraukų parodoje „Augintojai“ – gamtiškai ūkininkaujančių paveikslai

Nuotraukų parodoje „Augintojai“ – gamtiškai ūkininkaujančių paveikslai

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai