Pirmadienis, 19 spalio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Europos Sąjungoje siūloma maisto gaminius privalomai ženklinti pagal Nutri-Score sistemą

www.alkas.lt
2020-05-24 08:46:41
363
PERŽIŪROS
0
Maisto ženklinimas | Įvaizdinė adverum.lt nuotr.

Maisto ženklinimas | Įvaizdinė adverum.lt nuotr.

Maisto ženklinimas | Įvaizdinė adverum.lt nuotr.
Maisto ženklinimas | Įvaizdinė adverum.lt nuotr.

Tinkama mityba prisideda prie geros savijautos ir sveikatos. Tačiau vienas iš dviejų suaugusių žmonių Europoje susiduria su antsvoriu ar nutukimu. Maisto gaminių ženklinimas naudojant Nutri-Score maistingumo ženklinimo sistemą gali padėti priimti sąmoningus sprendimus, renkantis sveikesnius maisto gaminius, ir padėti vartoti subalansuotą maistą.

Beveik 40 suinteresuotų grupių, įskaitant vartotojų organizacijas, pasaulyje gerai žinomas maisto pramonės, mažmeninės prekybos bendroves ir kitas organizacijas, neseniai kreipėsi į Europos Komisiją ragindamos Europos Sąjungoje (ES) įvesti privalomą maisto gaminių ženklinimą pagal Nutri-Score sistemą.

Šis siūlymas pateiktas prieš Europos Komisijai paskelbiant „nuo ūkio iki stalo“ strategiją, kurios tikslas – užtikrinti maisto sistemos tvarumą. Strategija pasisako už visiems įperkamą sveiką maistą, todėl į Europos Komisiją besikreipiančios suinteresuotos grupės tikisi, kad specialus maisto gaminių žymėjimas taps privalomas visoje ES.

Kas yra Nutri-Score?

Pagal Nutri-Score maisto gaminiai ir gėrimai suskirstomi pagal maistinę sudėtį. Ženklinimas paremtas spalvų ir raidžių sistema, pradedant nuo raidės A, kuri reiškia sveikatai palankesnius, ir baigiant raide E, žyminčia ne tokius sveikatai palankius gaminius. Tokiu būdu žinia apie gaminio maistingumą pateikiama lengviau suprantamu būdu. Nutri-Score ženklinimas pateikiamas gaminio pakuotės priekinėje dalyje.

Šis specialus ženklinimas leidžia lengviau palyginti skirtingus gaminius ir juos pritaikyti savo mitybos poreikiams. Tyrimai rodo, kad tai veiksmingas būdas, padedantis pirkėjams rinktis sveikatai palankesnius gaminius, nes pirkėjai sužino apie saugius, maistingus, aukštos kokybės gaminius. Be to, specialus ženklinimas gamintojus skatina tobulinti savo gaminių sudėtį.

Specialių ženklinimą palaiko pasaulyje žinomi prekių ženklai

Gaminių ženklinimą pagal Nutri-Score palaiko gerai žinomi maisto pramonės ir mažmeninės prekybos atstovai, tokie kaip „Danone“, „Nestlé“, „Lidl Stiftung & Co. KG“ ir kiti. Jie kartu su kitomis organizacijomis kreipėsi į Europos Komisiją siūlydami ES naudoti šį specialių ženklinimą. Nors ženklinimas kol kas nėra privalomas, dalis bendrovių jį naudoja ir mato teigiamą naudą.

„Prieš 20 metų priėmėme sprendimą gaminti sveikesnius maisto gaminius. Nutri-Score leidžia tai pasiekti dar greičiau. Pavyzdžiui, 2019 m. 16 proc. mūsų pusryčių dribsnių Prancūzijoje buvo įvertinti A arba B. Turime tikslą iki 2021 m. pabaigos viršyti 50 proc.“, – sako „Nestlé“ korporatyvinės komunikacijos Europai, Vidurio Rytams ir Šiaurės Afrikai vadovas Bartas Vandevetere (Bart Vandewaetere).

„Nė viena sistema nėra tobula, tačiau Nutri-Score – geriausias būdas, leidžiantis pirkėjams palyginti gaminių kokybę. Dėl to palaikome privalomo ženklinimo idėją“, – sako „Danone“ viešųjų ryšių vadovas Europai Tomas Gotje Lafai (Thomas Gauthier-Lafaye).

Šalys pripažįsta Nutri-Score naudą

Nuo 2016 m. visi ES parduodami maisto gaminiai ir nealkoholiniai gėrimai paruošti pardavimui privalo turėti etiketę, nurodančią sudėtį, tačiau maisto gaminių ženklinimas naudojant Nutri-Score sistemą Lietuvoje ar kitose ES šalyse šio metu nėra privalomas.

Prancūzija Nutri-Score sistemą naudoja nuo 2017 m. Belgija, Ispanija, Vokietija, Nyderlandai, Liuksemburgas, Šveicarija taip pat pripažįsta šios sistemos veiksmingumą ir skatina ją naudoti. Nuo 2020 m. pirmos pusės „Nestlé“ maisto gaminius pagal Nutri-Score ženklina Austrijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje. Penkiose šalyse maistingumo etiketėmis žymima daugiau nei 5 000 gaminių, o per dvejų metų laikotarpį tokiu būdu bus ženklinama dar daugiau maisto gaminių.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Siūloma ženklinti GMO turinčius maisto gaminius
  2. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį perkant maisto gaminius
  3. Vasarą maisto gaminius rinkitės itin atidžiai
  4. Maisto gaminius turgavietėje rinkitės labai atidžiai
  5. Kaip švenčių stalui išsirinkti saugius ir kokybiškus maisto gaminius
  6. Nuo šiol bus pateikta daugiau žinių apie nesupakuotus maisto gaminius
  7. Viešasis sektorius ir maisto pramonė bendradarbiaus gerinant maisto gaminių sudėtį
  8. Trečdalis lietuvių maisto papildus maišo su maisto priedais
  9. Pritarta siūlymui, kad reklamoje būtų perspėjima dėl maisto papildų, genetiškai modifikuoto maisto ir energinių gėrimų
  10. D. Kunčienė: Mityba pagal metų laikus – pagrindas sveikatai
  11. Maisto papildas – tik nevisavertei mitybai papildyti
  12. J.Tulčina: 90 proc. Lietuvos žmonių – maisto „narkomanai“
  13. Maisto ir gėrimų pramonė kerta sveiko gyvenimo metus
  14. Žalia rakto skylute paženklinti maisto gaminiai – sveikesni
  15. Žinovai perspėja: nepirkite maisto gaminių iš neteisėtai prekiaujančių prekeivių

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos iš interneto:

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kęstutis K.Urba apie K. K. Urba. Ar išsaugosime Lietuvą ir jos kultūrą? (III)
  • > Onuphrius Damihipecuniam apie Lietuvių kalba traukiasi iš mokslo: Seime pripažinta, kad ją stumia pati sistema
  • Anupras Duokpinigauskis apie Lietuvių kalba traukiasi iš mokslo: Seime pripažinta, kad ją stumia pati sistema
  • P.Skutas apie Baltijos jūros dugne – prieš 12 tūkstančių metų nuskendusios žemės pėdsakai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kaunas plečia priedangų tinklą: lėšos bus prieinamos ir nevalstybinėms švietimo įstaigoms
  • Lietuvių kalba traukiasi iš mokslo: Seime pripažinta, kad ją stumia pati sistema
  • EK pasienio oro erdvės stebėjimo pajėgumams stiprinti skiria apie 32 mln. eurų
  • Baltijos jūros dugne – prieš 12 tūkstančių metų nuskendusios žemės pėdsakai

Kiti Straipsniai

Persimonai, vaisiai

Persimonų metas įsibėgėja: kaip išsirinkti saldžiausius ir paruošti netikėtą patiekalą

2026 10 18
Rauginti kopūstai

Pats metas raugti kopūstus: keli būdai, kad pavyktų traškūs ir gardūs

2026 10 17
Sveikata

Prezidentas teikia įstatymą dėl sveikatos paslaugų regionuose

2026 10 15
Orinta Leiputė

Svarstoma griežtinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių atsakomybę

2026 10 13
Sveikata

Svarstomas siūlymas tobulinti biomedicininių tyrimų teisinį reglamentavimą

2026 10 13
Ant šventinio stalo pateiktas kepinys ir vaišės Kulinarinio paveldo centre

Šiauliuose atidarytas Kulinarinio paveldo centras – atgims senieji krašto valgiai

2026 10 13
Maisto banko akcija

„Maisto banko“ akcijoje – beveik 300 tūkstančių paaukotų maisto gaminių

2026 10 12
Natūralūs probiotikų šaltiniai - rauginti kopūstai | pexels.com, J. Ohajdovos nuotr.

Pats metas raugti kopūstus: kaip išsaugoti jų traškumą ir gardumą?

2026 10 12
Sveikata

Lietuviai jau nenori laukti eilėse: keičiasi požiūris į sveikatos priežiūrą

2026 10 11
Keptas viščiukas

9 patarimai, kad kepto viščiuko odelė būtų traški, o mėsa – itin sultinga

2026 10 11

Skaitytojų nuomonės:

  • Kęstutis K.Urba apie K. K. Urba. Ar išsaugosime Lietuvą ir jos kultūrą? (III)
  • > Onuphrius Damihipecuniam apie Lietuvių kalba traukiasi iš mokslo: Seime pripažinta, kad ją stumia pati sistema
  • Anupras Duokpinigauskis apie Lietuvių kalba traukiasi iš mokslo: Seime pripažinta, kad ją stumia pati sistema
  • P.Skutas apie Baltijos jūros dugne – prieš 12 tūkstančių metų nuskendusios žemės pėdsakai
  • Bėdavotojui apie K. K. Urba. Ar išsaugosime Lietuvą ir jos kultūrą? (III)
Kitas straipsnis
„Mokslo sriuba“: kam bus naudojamas 5G ryšys? (video)

„Mokslo sriuba“: kam bus naudojamas 5G ryšys? (video)

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI | termogaminiai.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai