Eurostato duomenimis, 2021 metais Lietuvoje tik 11 proc. 16-74 metų amžiaus asmenų tikrino naujienų portaluose ar socialiniuose tinkluose perskaitytas žinias.
Pasak Lietuvoje veikiančios dirbtinio proto taikyme ir kibernetiniame saugume besispecializuojančios informacinių technologijų įmonės UAB „Acrux cyber service“ direktoriaus Jokūbo Drazdo, tokie prasti rezultatai yra įspėjimas, kad Lietuvos visuomenė yra pažeidžiamesnė, labiau linkusi tikėti netikromis naujienomis, kurios dažnai yra platinamos specialiai, siekiant supriešinti, suklaidinti ar sukelti abejones.
„Lietuviai abejotinas žinias tikrina dvigubai rečiau nei vidutinis europietis ir tai kelia susirūpinimą.
Dažnai žmonės, pamatę sudominusias žinias socialiniuose tinkluose, internetinėse svetainėse, patys to nesuprasdami ir nepatikrinę, ar ji yra patikima, ima dalintis melagingu turiniu, kuris yra suklastotas.
Tai gali būti įvairūs melagingi straipsniai, nuotraukos, suklastoti vaizdo įrašai, „memai“, – sako Jokūbas Drazdas.
Melagienoms skleisti pasitelkiami „troliai“ ir „botai“
Kibernetinio saugumo žinovas taip pat pastebi, kad, naudojantis žmonių patiklumu, netikrų naujienų sklaidai pasitelkiamos ir automatizuotos sistemos, vadinamieji „botai“ ar pusiau automatizuoti – „troliai“.
„Tokiomis ypač jautriomis temomis, kaip politiniai įvykiai, vakcinacija, melagingoms žinioms skleisti pasitelkiamos automatizuotos sistemos – „botai“, pusiau automatizuoti „troliai“, kai paslėpus tikrąjį veidą, imituojant tikrus žmones, veliamasi į diskusijas, dalinamasi melagienomis.
Dažnas žmogus iš pirmo žvilgsnio net neįtaria, kad socialiniuose tinkluose pasidalina neegzistuojančio asmens platinamomis žiniomis, diskutuoja su „botu“ ar „troliu“, – teigia Jokūbas Drazdas.
Dirbtinio proto sistemos, kuriamos lietuvių, jau geba aptikti melagienas skleidžiančius komentatorius
Pasak UAB „Acrux cyber service“ vadovo, „botų“ ir „trolių“ platinamą turinį iš pirmo žvilgsnio eiliniam interneto vartotojui pastabėti nėra lengva, tačiau automatizuotus ar pusiau automatizuotus melagienų skleidėjus lengvai atpažįsta specialiai tai daryti apmokytos dirbtinio proto sistemos.
„Neuroniniai tinklai, analizuojantys didelius žinučių, komentarų kiekius, leidžia apibrėžti išskirtines žmonių kalbos savybes.
„Botas“ ar „trolis“, kuris publikuoja tekstus įvairiose svetainėse anonimiškai arba po skirtingais vardais, tai daro pagal tą patį algoritmą.
Net jei „botas“ yra išmokytas imituoti natūralią žmogaus kalbą, gali reaguoti į komentarus, atsižvelgiant į kontekstą, jo stilius yra vienodas ir atpažįstamas dirbtinio intelekto sistemoms.
Šiek tiek sunkiau yra aptikti „trolių gamyklas“, kai daugybė paskyrų pagal vieną siužetą skelbia komentarus ar įrašus.
Jie nustatomi pagal tai, kad šios paskyros socialiniuose tinkluose sukuria paprastam žmogui neįprastai didelį skelbimų kiekį, taip pat dažnai „dirba“ komandose.
Mūsų specialiai apmokytos dirbtinio proto sistemos, naudojančios naujoviškus natūralios kalbos apdorojimo algoritmus, kurių pagrindas – gilieji neuroniniai tinklai, gebantys mokytis, jau dabar gali išanalizuoti skaitmeninę erdvę ir aptikti netikrus, melagienas skleidžiančius komentatorius“, – sako Jokūbas Drazdas.
Dirbtinis protas – ir kovai su skaitmeninėje erdvėje vykstančiais pažeidimais
Jokūbas Drazdas mano, kad plačios dirbtinio proto, gebančio analizuoti kalbą, galimybės, gali ne tik padėti kovoti su internetinėje erdvėje sklindančia propaganda, dezinformacija, bet ir neapykantos kurstymu.
„Dirbtinio proto sistemos, naudojančios specialius algoritmus, leidžia nustatyti piktybiškus tikrovės iškraipymus, kaip, pavyzdžiui, „botų“ ir „trolių“ skleidžiamos melagienos apie vakcinas, ir užkirsti kelią jų sklaidai.
Taip pat panašiu būdu veikiantys algoritmai gali atpažinti žmones, kurie socialiniuose tinkluose kursto nesantaiką, įvairaus pobūdžio neapykantą.
Tai gali būti darbo palengvinimas institucijoms, kurios prižiūri skaitmeninę erdvę ir joje vykstančius pažeidimus“, – teigia informacinių technologijų įmonės vadovas.
Kiekvienas gali lengvai patikrinti, ar skleidžiamos žinios nėra melagiena
Paklaustas apie tai, kaip žmonės patys gali suprasti, ar žinios internete yra patikimos, o ne melagiena, Jokūbas Drazdas siūlo ją įvertinti pagal keturis bruožus.
1. Šaltinio patikimumas. Ar duomenis pateikia oficialios, patikimos institucijos, kaip pavyzdžiui, Pasaulio sveikatos organizacija, ar minimos visai nežinomos ir abejotinos organizacijos.
2. Žinių sklaida. Ar šiomis žiniomis dalinasi patikimos, oficialios užsienio („Reuters“, BBC, CNN ir pan.) ir Lietuvos žiniasklaidos priemonės. Jei žinios platinamos neaiškiose svetainėse, tai gali būti vienas iš melagienos požymių.
3. Žinių patikrinamumas. Ar straipsnyje minimas žinias, statistinius duomenis, faktus galima patikrinti ir ar jie atsispindi oficialiuose šaltiniuose, patikimose mokslinėse duomenų bazėse, statistikos duomenų bazėse.
4. Žinias skleidžiančio asmens patikimumas. Ar žinias skleidžia ne „botas“ ar „trolis“? Juos galima atpažinti pagal socialinių tinklų paskyrą, kuri gali būti sukurta visai neseniai, profilyje naudojamą netikrą vardą ir nuotrauką, naujienų srautą, kurį sudaro straipsniai, video, nuotraukos iš nepatikimų šaltinių, dažniausiai skandalingomis, šokiruojančiomis antraštėmis ar turiniu.
„Acrux cyber service“ – iš pavadinimo matome, kad tai užsienio valstybės bendrovė. Nemanau, kad užsieniečiams esame suprantami.