Penktadienis, 27 sausio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Naujienos Lietuvoje

Socialinė žiniasklaida – įprastas, tačiau ne visuomet patikimas dalykas

www.alkas.lt
2017 10 08 07:30
2
Socialinė žiniasklaida – įprastas, tačiau ne visuomet patikimas dalykas

Komunikacijos žinovai: „Naujienų gavimas iš alternatyvių šaltinių – norma“ | Pixabay.com nuotr.

Komunikacijos žinovai: „Naujienų gavimas iš alternatyvių šaltinių – norma“ | Pixabay.com nuotr.
Komunikacijos žinovai: „Naujienų gavimas iš alternatyvių šaltinių – norma“ | Pixabay.com nuotr.

Tyčinis ir iš anksto apgalvotas melagingos informacijos, vadinamos netikromis naujienomis (angl. fake news), skleidimas buvo siejamas su tokiais įvykiais, kaip „Brexit“ ir JAV prezidento rinkimai. Šiandien nebegalime sakyti, kad tokios naujienos yra kažkur „ten“ ir mūsų neliečia.

Netikrų naujienų mastai auga, joms palankių komunikacijos kanalų – tokių kaip socialiniai tinklai „Facebook“, „Twitter“ ar „Youtube“ – įtaka auga. Politinės komunikacijos žinovas, mokslų daktaras Jurijus Misnikovas teigia, jog sunku tikėtis aukštų informacijos sklaidos normų iš aplinkos, kurioje visi yra „leidėjai ir žurnalistai“.

„Viena iš pagrindinių socialinės žiniasklaidos paskirčių yra dalijimasis žiniomis, kuris taip pat apima naujienų kūrimą. Vis dėlto, ilgą laiką socialiniai tinklai nebuvo laikomi viešosios komunikacijos ekosistemos dalimi, nes dažnu atveju turi per mažai sąsajų su žurnalistika. Šiandien, kai yra ženkliai sumažėję spausdintinės žiniasklaidos vienetų skaičius ir apimtys, naujienų gavimas iš alternatyvių šaltinių tapo įprastu dalyku“, – sako J. Misnikovas.

Naujas įrankis propagandai

Koks skirtumas tarp netikrų naujienų ir propagandos? Galbūt nėra jokio skirtumo, svarsto pašnekovas, 15 metų praleidęs Jungtinių Tautų organizacijoje (JTO) ir daugiau kaip 5 metus dirbęs patarėju informacinių ir ryšių technologijų (IRT) bei e. valdymo klausimais, vykdant JTO plėtros sumanymą (angl. „United Nations Development Programme“, UNDP).

„Propaganda – tai tyčinis komunikacinis veiksmas, kuris priverčia patikėti tuo, kas paprastai nėra tiesa ar turi tik dalį tiesos. Iš istorijos gerai žinome, kad netikros naujienos ir melas puikiai tinka propagandai. Dabar, viešojoje erdvėje skleidžiant netikras naujienas, propaganda įgijo naują, galingą priemonę, leidžiančią patikėti kažkuo, kas nėra tikra arba niekada neįvyko“, – pabrėžia mokslininkas.

Jo teigimu, pasitelkus netikras naujienas, galima nesunkiai sugadinti žmonių ar įmonių įvaizdį. „Picageitu“ (angl. „Pizzagate“) pramintos peštynės JAV prezidento rinkimų metu, kai dėl netikrų naujienų paskleistos informacijos įvyko susišaudymas picerijoje, yra puikus to pavyzdys. Tyrėjas atkreipia dėmesį, kad būtent po šių Amerikos prezidento rinkimų, „Facebook“ pripažino, kad yra reikalingaa būdas, kuris padėtų apsisaugoti nuo nepatikrintos informacijos platinimo.

Socialiniai tinklai neužtikrina patikimumo

J. Misnikovas atkreipia dėmesį, kad socialinė žiniasklaida vis dar yra labai naujas reiškinys: „Ji netaiko griežtų pateiktos informacijos tikrinimo ir autentiškumo būdų, kas yra tikrosios žiniasklaidos užduotis.“

Pasak tyrėjo, šiandien pirminė naujienos sąvoka taip pat yra pasikeitusi. Socialiniai tinklai, kaip nauja informacijos platinimo priemonė, tapo derlinga žeme naujienų sklaidai, kuri, tačiau, negali užtikrinti aukšto patikimumo lygio.

„Netikrų naujienų srautas tiesiogiai atspindi tai, kad visuomenėje mažai pasitikėjimo. Jei socialinės medijos išliks vienintele vieta ryšių kūrimui ir keitimuisi informacija, kovoti su netikromis naujienomis tik technologinėmis priemonėmis bus sudėtinga“, – mano J. Misnikovas.

Didžiausia grėsme pašnekovas įvardija tai, jog netikros naujienos su laiku gali dar labiau pakenkti visuomenės pasitikėjimui, sukuriant aplinkybę, kuomet abejojama visais informacijos šaltiniais.

„Tai – ne tik didžiulė bėda bet kuriai visuomenei, bet ir ženkli grėsmė liaudies valdžiai, kuri jau yra susilpnėjusi“, – teigia jis.

Tikime tais, kuriais norime tikėti

Pasak J. Misnikovo, nėra paprasto atsakymo, kaip save atskirti ir apsisaugoti nuo netikrų naujienų, tačiau jo patarimas – atsigręžti į patikimus žiniasklaidos šaltinius ir nekreipti dėmesio į socialinę žiniasklaidą, kaip pagrindinį naujienų šaltinį (bent jau šiuo metu).

„Nors turime pripažinti, kad naujienos šiandien mus pasiekia ne tik iš pagrindinių žiniasklaidos priemonių, žmonės turi būti lavinami, kaip atskirti patikimus ir abejotinus šaltinius“, – pridėjo pašnekovas.

Galbūt šiandien reikalingas savanoriškas patikimų šaltinių tikrinimas, kuriuo naudojantis pavyktų išvengti netikrų naujienų ir tapimo jų aukomis? Gal taip pat vertėtų nustatyti aukštus informacijos sklaidos lygius socialinės žiniasklaidos svetainėms, kad prieš išleidžiant naujienas į „eterį“, būtų patikrinti visų naujienų tikrumas ir jų šaltiniai? Dar viena galimybė – atlikti apklausas, siekiant išsiaiškinti, kaip skaitytojai priima ir suvokia gautą informaciją, bei vykdyti žiniasklaidos ekosistemų veikimo tyrimus.

„Bet kokiu atveju, mes patys pasirenkame skaityti vienus, o ne kitus įrašus socialiniuose tinkluose bei sekame tam tikrų asmenų paskyras. Tai – politinis pasirinkimas, kuris priklauso nuo mūsų politinių pažiūrų. Mes tikime tuo, kas mums patinka, ir nepasitikime tuo, kas mums nepatinka. Atsitinka net ir taip, kad nepasitikime teisingomis naujienomis vien dėl to, kad jas viešina mūsų politiniai priešai“, – teigė J. Misnikovas.

Nekontroliuojami informacijos srautai

Kauno technologijos universiteto (KTU) Komunikacijos ir informacijos valdymo technologijų studijų programos vadovės, mokslų daktarės Aelitos Skaržauskienės teigimu, šiandien galima kalbėti apie naują sąvoką – kolektyvinį intelektą.

„Grupės žmonių, sujungtos interneto ryšiu, kartu kuria didelės apimties ir aukštos kokybės naujus intelektinius gaminius beveik be jokio tikrinimo“, – pažymi pašnekovė.

Nauji komunikacijos ir informacijos srautai ir sudėtingos milijonų vartotojų sąveikos suteikė naujų galimybių į bendradarbiavimo veiklas įsitraukti platesnėms žmonių grupėms per trumpesnį laiko tarpą, tokiu būdu sukurdami esmines prielaidas kolektyviniam intelektui atsirasti socialiniuose tinkluose ar internetinėse bendruomenėse.

A. Skaržauskienė paantrino J. Misnikovui teigdama, kad interneto amžiuje demokratijai grėsmę kelia ir piktnaudžiavimas tinklais bei svetainėmis, įgijusiomis piliečių pasitikėjimą.

Kolektyvinis intelektas leidžia daryti poveikį valstybės valdymui

Skaržauskienė pateikia kolektyvinio intelekto paaiškinimą: „Tai – bendras grupės gebėjimas atlikti įvairiausias užduotis. Pradedant nagrinėti kolektyvinį intelektą reikia prisiminti, kad toks intelektas yra nuo žmonijos atsiradimo. Šeimos, kariuomenės, valstybės bei įstaigos dažnai veikdavo bendrai, kolektyviškai priimdavo sprendimus, todėl jų veiksmuose galima įžvelgti kolektyviniam intelektui būdingus požymius.“

Kolektyvinio intelekto pavyzdžiais mokslų daktarė įvardija – „Wikipedia“, „InnoCentive“ ir net „Google“. „Pastaroji paieškos sistema atpažįsta tai, ką vartotojas turi galvoje, ir pateikia jam būtent tai, ko reikia, pakartotinai naudodama interneto kolektyvinį intelektą“, – atkreipia dėmesį A. Skaržauskienė.

Pašnekovės teigimu, informacinės technologijos sukuria terpę atsirasti naujiems sumanymams, naujiems ryšiams bei grupių kitimui, skatina sąmoningą savirengimą, todėl atsiranda galimybė daryti poveikį bendruomenių ir valstybės valdymo pokyčiams.

Melagingą turinį skelbia patys vartotojai

Tuo tarpu Lietuvos ryšių su visuomene specialistų sąjungos (LRSV) pirmininkė Lina Jakučionienė pažymi, kad netikrų naujienų sklaida per socialinius tinklus nėra naujas reiškinys.

„Dažnai socialinių tinklų vartotojai susigundo paspausti ir pasidalinti su draugais naujienomis, kurių antraštės skelbia apie šokiruojančius ar dominančius faktus. Žmonės, dalindamiesi socialiniuose tinkluose melagingomis naujienomis, užtikrina jų sparčią sklaidą“, – pažymi LRSV pirmininkė.

Jakučionienė pateikia netikrų naujienų sklaidos pavyzdį socialiniame tinkle „Facebook“, kuriame buvo pasirodžiusi žinutė, jog po rugsėjo pradžioje praūžusio lietaus nuo piliakalnio ėmė slinkti Gedimino pilis. „Ši „naujiena“ dar buvo lydima ir suklastotos nuotraukos. Tad ne veltui tiek „Facebook“, tiek „Google“ yra paskelbusios kovą melagingo turinio skleidėjams“, – kalbėjo pašnekovė.

Dažniausiai platinant melagingas naujienas socialiniais tinklais asmeniniais ar politiniais tikslais, siekiama, kad netikra informacija keistų žmonių nuostatas ar atneštų finansinės naudos.

Netikras naujienas atpažinti sunku, bet įmanoma

Didžiausiomis melagingo turinio grėsmėmis LRSV pirmininkė įvardija visuomenės klaidinimą ir išaugusį pavojų žinomų asmenų ar įstaigų geram vardui. „Susvyravus pasitikėjimu žinomu asmeniu ar įstaiga, gali tekti gerokai paplušėti, siekiant įtikinti visuomenę, kad paskleista informacija tebuvo išgalvota“, – įspėja pašnekovė, patardama nuosekliau vertinti socialiniuose tinkluose skleidžiamos informacijos turinį.

„Pora patarimų, kurie gali padėti atpažinti netikrą naujieną: žinutę paskelbia niekada negirdėta naujienų svetainė, o žinomuose ir kasdien lankomuose naujienų svetainėse tokia „naujiena“ nebuvo nušviesta. Antra, neįmanoma rasti daugiau informacijos internete apie melagingoje naujienoje paskelbtus įvykius“, – teigė L. Jakučionienė.

Jos teigimu, melagingos naujienos iššūkių atnešė ir žiniasklaidai, kuri siekia, kad skaitytojus pasiektų patikrinta ir teisinga informacija.

„Tai, jog kai kurios Lietuvos žiniasklaidos priemonės imasi kurti naujus įrankius, kurie padėtų užkirsti kelią netikrų naujienų plitimui, tik patvirtina, kad itin svarbu kovoti su melagingo turinio sklaida“, – apibendrino LRSV pirmininkė.

Save

Save

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. P. Žumbakis: Amerika pavargusi nuo politkorektiškumo, žiniasklaida aptarnauja Klinton, o Trampas pirmiau visko kelia JAV interesus
  2. LRT stiprina informacinį saugumą – tinklapyje atsirado žinios ir rusų kalba
  3. Kelias į skaidrų valstybės valdymą – daugiau jaunų profesionalų
  4. Trys Kauno aukštosios mokyklos pritarė susijungimui į vieną universitetą
  5. Laisvės alėją nuklojo 2 tūkst. pakabų su plakatais, raginančiais „padžiauti uniformą“ (video)
  6. KTU doktorantas sako, kad gyvename pasaulyje, kurį sukūrė statybos inžinieriai
  7. Papildomas priėmimas į universitetus: verslo atstovai pataria Kauną
  8. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje – dešimtokė tapo KTU studente
  9. Kauno technologijos universitetas kviečia į „SocHuMenų dienas“
  10. Bendradarbiaus kosminius tyrimus vykdantys Kauno ir Ispanijos universitetai
  11. Ką Lietuvos kariuomenės pratybose Kaune veikė KTU studentai?
  12. 40 % gabių vaikų mokyklose yra netinkamai skatinami ir ugdomi
  13. Bus paminėtos KTU saulės laikrodžio 10-ies metų sukaktuvės
  14. JTO pripažinimo sulaukęs KTU mokslininkas sieks užbėgti pasaulinėms ekologinėms nelaimėms už akių
  15. Etikos sargai P. Baršausko monografijoje plagiato neįžvelgė?
  16. Vaizdžiai parodyti KTU rektoriaus P. Baršausko plagijavimo metodai (video)
  17. KTU taryba raginama spręsti rektoriaus atstatydinimo klausimą
  18. Kaune pradėjo veikti unikali sistema
  19. KTU vyksiančioje „Tyrėjų naktyje“ – per 100 užsiėmimų, paskaitų ir ekspozicijų
  20. KTU bendruomenė atsodins gaisro nuniokotą Kuršių nerijos didįjį kopagūbrį

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Diedas says:
    5 metai ago

    “Pasak J. Misnikovo, nėra paprasto atsakymo, kaip save atskirti ir apsisaugoti nuo netikrų naujienų, tačiau jo patarimas – atsigręžti į patikimus žiniasklaidos šaltinius ir nekreipti dėmesio į socialinę žiniasklaidą, kaip pagrindinį naujienų šaltinį (bent jau šiuo metu).”
    Kas tie patikimi žininiasklaidos šaltiniai?
    Televizija?
    “Pagrindiniai” informaciniai portalai?
    Laikraščiai?
    Visi jie iklimpę į melo mėšlą.
    Tikėti galima tik tuo ką matai savomis akimis.

    Atsakyti
  2. S says:
    5 metai ago

    …”grėsmė liaudies valdžiai”!… – pasakė Mižnikovas mirksėdamas po Brežnevo antakiais.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Lietuvos Karalius Gediminas | A.Liupšio paveikslas 2007 m.

Lietuvos valdovas Gediminas – karalius? Ar atkursime tikruosius istorinius Lietuvos valdovų titulus?

2023 01 27
Dirbtinis protas tarp mūsų | LRT nuotr.

Dirbtinis protas – jau sąmoningas?

2023 01 24
Matematika | pixabay.com nuotr.

KTU docentė B. Narkevičienė: gebėjimai mokytis ir logiškai mąstyti yra pranašesni už gebėjimą ieškoti atsakymų internete

2023 01 24
Ukrainos gynėjas | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Šventas politikų naivumas ar naujų protokolų tvaikas?

2023 01 22
Ukraina Didvyrių kraštas | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Nesutarimai, džiuginantys karo nusikaltėlius Kremliuje

2023 01 21
Karas Ukrainoje | facebook.com/MinistryofDefence.UA nuotr.

Pasitikėjimo ir tikėjimo kredito linijos Rusijai uždarytos

2023 01 08
SEO | Pixabay.com nuotr.

Išorinis arba „Off site“ SEO – kas tai ir kaip jis veikia?

2023 01 07
Ukraina ginasi | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Kremliuje ryškėja akivaizdūs kracho požymiai

2023 01 07
Ukrainos kariai | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Fiureris Putinas ir dučė Musolinis

2023 01 05
Kokios naujovės laukia verslininkų ir vartotojų dėl skaitmeninių paslaugų | lrv.lt nuotr.

Kokios naujovės laukia dėl skaitmeninių paslaugų

2022 12 31
Rodyti daugiau

Naujienos

Verslas | plcc.lt nuotr.
Lietuvoje

Tarptautinės verslo parodos: kaip padidinti dalyvavimo naudą

2023 01 27
Bus užtikrinta efektyvi laukinių gyvūnų priežiūra ir globa | lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Veiksminga laukinių gyvūnų priežiūra ir globa

2023 01 27
Valstybės stipendijas gauna daugiau sportininkų | smsm.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Valstybės stipendijas gauna daugiau sportininkų

2023 01 27
Ruošiamasi remontuoti krašto apsaugai svarbų valstybinės reikšmės kelią Švenčionių rajone | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Bus atnaujintas krašto apsaugai svarbus kelias

2023 01 27
Pūčkorių atodanga | lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Vilniuje – daug gamtos, kurią būtina saugoti

2023 01 27
Lauko mokyklos | Kastyčio Mačiūno nuotr.
Lietuvoje

Vilniuje ruošiamasi įrengti daugiau lauko klasių

2023 01 26
Ukraino sgynėjai | https://www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Naujienos

JAV Ukrainai siųs tankus. Kada NATO šalys ten siųs karius?

2023 01 26
Šuo, labradoras | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Vilniuje duris atvers didžiausia gyvūnų ligoninė

2023 01 26
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • gintautas apie Lietuvos valdovas Gediminas – karalius? Ar atkursime tikruosius istorinius Lietuvos valdovų titulus?
  • gintautas apie Leopardai, kurie sudraskys Rusiją
  • Romas apie Dirbtinis protas – jau sąmoningas?
  • Žmogaus savybė ir visata apie JAV Ukrainai siųs tankus. Kada NATO šalys ten siųs karius?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Tarptautinės verslo parodos: kaip padidinti dalyvavimo naudą
  • Lietuvos valdovas Gediminas – karalius? Ar atkursime tikruosius istorinius Lietuvos valdovų titulus?
  • Veiksminga laukinių gyvūnų priežiūra ir globa
  • Valstybės stipendijas gauna daugiau sportininkų
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Lietuvos valdovas Gediminas – karalius? Ar atkursime tikruosius istorinius Lietuvos valdovų titulus?

by daiva
2023 01 27
2
Lietuvos Karalius Gediminas | A.Liupšio paveikslas 2007 m.

Lietuva švenčia Vilniaus 700 metų jubiliejų – 1323-aisiais miestas buvo pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose. Tai puiki proga prisiminti mūsų...

Skaityti toliau

Dirbtinis protas – jau sąmoningas?

by Kristina Aleknaitė
2023 01 24
12
Dirbtinis protas tarp mūsų | LRT nuotr.

Dirbtinio proto tyrimų bendrovės „OpenAI“ tyrėjas Ilja Sutskeveris tviteryje pateikė stulbinamą klausimą: ar dirbtinis protas jau gali įgyti sąmonę? Jis...

Skaityti toliau

KTU docentė B. Narkevičienė: gebėjimai mokytis ir logiškai mąstyti yra pranašesni už gebėjimą ieškoti atsakymų internete

by Kristina Aleknaitė
2023 01 24
4
Matematika | pixabay.com nuotr.

Sausio 28 d., į KTU, jau 34-tus metus iš eilės atkeliaus 9 – 12 klasių moksleiviai iš visos Lietuvos pasitikrinti...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • gintautas apie Lietuvos valdovas Gediminas – karalius? Ar atkursime tikruosius istorinius Lietuvos valdovų titulus?
  • gintautas apie Leopardai, kurie sudraskys Rusiją
  • Romas apie Dirbtinis protas – jau sąmoningas?
  • Žmogaus savybė ir visata apie JAV Ukrainai siųs tankus. Kada NATO šalys ten siųs karius?
  • Bartas apie Leopardai, kurie sudraskys Rusiją

Kitas straipsnis
Kai apsisaugoti nuo rudeninio graužikų antplūdžio (video)

Kai apsisaugoti nuo rudeninio graužikų antplūdžio (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai