Socialinė žiniasklaida – įprastas, tačiau ne visuomet patikimas dalykas

Tyčinis ir iš anksto apgalvotas melagingos informacijos, vadinamos netikromis naujienomis (angl. fake news), skleidimas buvo siejamas su tokiais įvykiais, kaip „Brexit“ ir JAV prezidento rinkimai. Šiandien nebegalime sakyti, kad tokios naujienos yra kažkur „ten“ ir mūsų neliečia.

Netikrų naujienų mastai auga, joms palankių komunikacijos kanalų – tokių kaip socialiniai tinklai „Facebook“, „Twitter“ ar „Youtube“ – įtaka auga. Politinės komunikacijos žinovas, mokslų daktaras Jurijus Misnikovas teigia, jog sunku tikėtis aukštų informacijos sklaidos normų iš aplinkos, kurioje visi yra „leidėjai ir žurnalistai“.

„Viena iš pagrindinių socialinės žiniasklaidos paskirčių yra dalijimasis žiniomis, kuris taip pat apima naujienų kūrimą. Vis dėlto, ilgą laiką socialiniai tinklai nebuvo laikomi viešosios komunikacijos ekosistemos dalimi, nes dažnu atveju turi per mažai sąsajų su žurnalistika. Šiandien, kai yra ženkliai sumažėję spausdintinės žiniasklaidos vienetų skaičius ir apimtys, naujienų gavimas iš alternatyvių šaltinių tapo įprastu dalyku“, – sako J. Misnikovas.

Naujas įrankis propagandai

Koks skirtumas tarp netikrų naujienų ir propagandos? Galbūt nėra jokio skirtumo, svarsto pašnekovas, 15 metų praleidęs Jungtinių Tautų organizacijoje (JTO) ir daugiau kaip 5 metus dirbęs patarėju informacinių ir ryšių technologijų (IRT) bei e. valdymo klausimais, vykdant JTO plėtros sumanymą (angl. „United Nations Development Programme“, UNDP).

„Propaganda – tai tyčinis komunikacinis veiksmas, kuris priverčia patikėti tuo, kas paprastai nėra tiesa ar turi tik dalį tiesos. Iš istorijos gerai žinome, kad netikros naujienos ir melas puikiai tinka propagandai. Dabar, viešojoje erdvėje skleidžiant netikras naujienas, propaganda įgijo naują, galingą priemonę, leidžiančią patikėti kažkuo, kas nėra tikra arba niekada neįvyko“, – pabrėžia mokslininkas.

Jo teigimu, pasitelkus netikras naujienas, galima nesunkiai sugadinti žmonių ar įmonių įvaizdį. „Picageitu“ (angl. „Pizzagate“) pramintos peštynės JAV prezidento rinkimų metu, kai dėl netikrų naujienų paskleistos informacijos įvyko susišaudymas picerijoje, yra puikus to pavyzdys. Tyrėjas atkreipia dėmesį, kad būtent po šių Amerikos prezidento rinkimų, „Facebook“ pripažino, kad yra reikalingaa būdas, kuris padėtų apsisaugoti nuo nepatikrintos informacijos platinimo.

Socialiniai tinklai neužtikrina patikimumo

J. Misnikovas atkreipia dėmesį, kad socialinė žiniasklaida vis dar yra labai naujas reiškinys: „Ji netaiko griežtų pateiktos informacijos tikrinimo ir autentiškumo būdų, kas yra tikrosios žiniasklaidos užduotis.“

Pasak tyrėjo, šiandien pirminė naujienos sąvoka taip pat yra pasikeitusi. Socialiniai tinklai, kaip nauja informacijos platinimo priemonė, tapo derlinga žeme naujienų sklaidai, kuri, tačiau, negali užtikrinti aukšto patikimumo lygio.

„Netikrų naujienų srautas tiesiogiai atspindi tai, kad visuomenėje mažai pasitikėjimo. Jei socialinės medijos išliks vienintele vieta ryšių kūrimui ir keitimuisi informacija, kovoti su netikromis naujienomis tik technologinėmis priemonėmis bus sudėtinga“, – mano J. Misnikovas.

Didžiausia grėsme pašnekovas įvardija tai, jog netikros naujienos su laiku gali dar labiau pakenkti visuomenės pasitikėjimui, sukuriant aplinkybę, kuomet abejojama visais informacijos šaltiniais.

„Tai – ne tik didžiulė bėda bet kuriai visuomenei, bet ir ženkli grėsmė liaudies valdžiai, kuri jau yra susilpnėjusi“, – teigia jis.

Tikime tais, kuriais norime tikėti

Pasak J. Misnikovo, nėra paprasto atsakymo, kaip save atskirti ir apsisaugoti nuo netikrų naujienų, tačiau jo patarimas – atsigręžti į patikimus žiniasklaidos šaltinius ir nekreipti dėmesio į socialinę žiniasklaidą, kaip pagrindinį naujienų šaltinį (bent jau šiuo metu).

„Nors turime pripažinti, kad naujienos šiandien mus pasiekia ne tik iš pagrindinių žiniasklaidos priemonių, žmonės turi būti lavinami, kaip atskirti patikimus ir abejotinus šaltinius“, – pridėjo pašnekovas.

Galbūt šiandien reikalingas savanoriškas patikimų šaltinių tikrinimas, kuriuo naudojantis pavyktų išvengti netikrų naujienų ir tapimo jų aukomis? Gal taip pat vertėtų nustatyti aukštus informacijos sklaidos lygius socialinės žiniasklaidos svetainėms, kad prieš išleidžiant naujienas į „eterį“, būtų patikrinti visų naujienų tikrumas ir jų šaltiniai? Dar viena galimybė – atlikti apklausas, siekiant išsiaiškinti, kaip skaitytojai priima ir suvokia gautą informaciją, bei vykdyti žiniasklaidos ekosistemų veikimo tyrimus.

„Bet kokiu atveju, mes patys pasirenkame skaityti vienus, o ne kitus įrašus socialiniuose tinkluose bei sekame tam tikrų asmenų paskyras. Tai – politinis pasirinkimas, kuris priklauso nuo mūsų politinių pažiūrų. Mes tikime tuo, kas mums patinka, ir nepasitikime tuo, kas mums nepatinka. Atsitinka net ir taip, kad nepasitikime teisingomis naujienomis vien dėl to, kad jas viešina mūsų politiniai priešai“, – teigė J. Misnikovas.

Nekontroliuojami informacijos srautai

Kauno technologijos universiteto (KTU) Komunikacijos ir informacijos valdymo technologijų studijų programos vadovės, mokslų daktarės Aelitos Skaržauskienės teigimu, šiandien galima kalbėti apie naują sąvoką – kolektyvinį intelektą.

„Grupės žmonių, sujungtos interneto ryšiu, kartu kuria didelės apimties ir aukštos kokybės naujus intelektinius gaminius beveik be jokio tikrinimo“, – pažymi pašnekovė.

Nauji komunikacijos ir informacijos srautai ir sudėtingos milijonų vartotojų sąveikos suteikė naujų galimybių į bendradarbiavimo veiklas įsitraukti platesnėms žmonių grupėms per trumpesnį laiko tarpą, tokiu būdu sukurdami esmines prielaidas kolektyviniam intelektui atsirasti socialiniuose tinkluose ar internetinėse bendruomenėse.

A. Skaržauskienė paantrino J. Misnikovui teigdama, kad interneto amžiuje demokratijai grėsmę kelia ir piktnaudžiavimas tinklais bei svetainėmis, įgijusiomis piliečių pasitikėjimą.

Kolektyvinis intelektas leidžia daryti poveikį valstybės valdymui

Skaržauskienė pateikia kolektyvinio intelekto paaiškinimą: „Tai – bendras grupės gebėjimas atlikti įvairiausias užduotis. Pradedant nagrinėti kolektyvinį intelektą reikia prisiminti, kad toks intelektas yra nuo žmonijos atsiradimo. Šeimos, kariuomenės, valstybės bei įstaigos dažnai veikdavo bendrai, kolektyviškai priimdavo sprendimus, todėl jų veiksmuose galima įžvelgti kolektyviniam intelektui būdingus požymius.“

Kolektyvinio intelekto pavyzdžiais mokslų daktarė įvardija – „Wikipedia“, „InnoCentive“ ir net „Google“. „Pastaroji paieškos sistema atpažįsta tai, ką vartotojas turi galvoje, ir pateikia jam būtent tai, ko reikia, pakartotinai naudodama interneto kolektyvinį intelektą“, – atkreipia dėmesį A. Skaržauskienė.

Pašnekovės teigimu, informacinės technologijos sukuria terpę atsirasti naujiems sumanymams, naujiems ryšiams bei grupių kitimui, skatina sąmoningą savirengimą, todėl atsiranda galimybė daryti poveikį bendruomenių ir valstybės valdymo pokyčiams.

Melagingą turinį skelbia patys vartotojai

Tuo tarpu Lietuvos ryšių su visuomene specialistų sąjungos (LRSV) pirmininkė Lina Jakučionienė pažymi, kad netikrų naujienų sklaida per socialinius tinklus nėra naujas reiškinys.

„Dažnai socialinių tinklų vartotojai susigundo paspausti ir pasidalinti su draugais naujienomis, kurių antraštės skelbia apie šokiruojančius ar dominančius faktus. Žmonės, dalindamiesi socialiniuose tinkluose melagingomis naujienomis, užtikrina jų sparčią sklaidą“, – pažymi LRSV pirmininkė.

Jakučionienė pateikia netikrų naujienų sklaidos pavyzdį socialiniame tinkle „Facebook“, kuriame buvo pasirodžiusi žinutė, jog po rugsėjo pradžioje praūžusio lietaus nuo piliakalnio ėmė slinkti Gedimino pilis. „Ši „naujiena“ dar buvo lydima ir suklastotos nuotraukos. Tad ne veltui tiek „Facebook“, tiek „Google“ yra paskelbusios kovą melagingo turinio skleidėjams“, – kalbėjo pašnekovė.

Dažniausiai platinant melagingas naujienas socialiniais tinklais asmeniniais ar politiniais tikslais, siekiama, kad netikra informacija keistų žmonių nuostatas ar atneštų finansinės naudos.

Netikras naujienas atpažinti sunku, bet įmanoma

Didžiausiomis melagingo turinio grėsmėmis LRSV pirmininkė įvardija visuomenės klaidinimą ir išaugusį pavojų žinomų asmenų ar įstaigų geram vardui. „Susvyravus pasitikėjimu žinomu asmeniu ar įstaiga, gali tekti gerokai paplušėti, siekiant įtikinti visuomenę, kad paskleista informacija tebuvo išgalvota“, – įspėja pašnekovė, patardama nuosekliau vertinti socialiniuose tinkluose skleidžiamos informacijos turinį.

„Pora patarimų, kurie gali padėti atpažinti netikrą naujieną: žinutę paskelbia niekada negirdėta naujienų svetainė, o žinomuose ir kasdien lankomuose naujienų svetainėse tokia „naujiena“ nebuvo nušviesta. Antra, neįmanoma rasti daugiau informacijos internete apie melagingoje naujienoje paskelbtus įvykius“, – teigė L. Jakučionienė.

Jos teigimu, melagingos naujienos iššūkių atnešė ir žiniasklaidai, kuri siekia, kad skaitytojus pasiektų patikrinta ir teisinga informacija.

„Tai, jog kai kurios Lietuvos žiniasklaidos priemonės imasi kurti naujus įrankius, kurie padėtų užkirsti kelią netikrų naujienų plitimui, tik patvirtina, kad itin svarbu kovoti su melagingo turinio sklaida“, – apibendrino LRSV pirmininkė.

Save

Save