Pirmadienis, 7 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Dirbtinio proto dėmesys krypsta į „pakraščio“ kompiuteriją

www.alkas.lt
2022-01-08 09:00:50
10
„Mokslo sriuba“: dirbtinis intelektas tarp mūsų (video)

„Mokslo sriuba“: dirbtinis intelektas tarp mūsų | LRT nuotr.

Savaeigiai mąstantys automobiliai, implantai, pranešantys apie žmogaus kūno būseną ir įspėjantys, kada jau laikas kreiptis į gydytoją, protingi ir patys save tobulinantys mechanizmai ir t.t.

Jeigu tai dar ne tikrovė, tuomet – labai netolima ateitis, neišvengiamai susijusi su dirbtiniu protu (DI) ir vadinamuoju mašininiu mokymusi (MM): dirbtinio proto kryptimi, kuri leidžia tikėtis, kad netolimoje ateityje kompiuteriai, naudodami milžinišką kiekį sukauptų duomenų, patys juos analizuos, darys išvadas ir patars.

„Jau esame išradę, tik klausimas – kaip panaudoti. Prisiminkime, su garo varikliu taip pat buvo sprendžiami fundamentalūs klausimai.

Laivuose svarbiausia buvo, kad variklis būtų galingas. Traukinių lokomotyvuose, o vėliau – automobiliuose, kad būtų ne tik galingas bet ir, palyginti, kompaktiškas, pramonėje – kad būtų ne tik galingas bet ir atitiktų individualizuotus gamybos poreikius“, – kalba prof. A Čenys.

Antanas Čenys | S. Bernoto nuotr.

Dabar, anot jo, sprendžiami panašūs uždaviniai – priklausomai nuo to, kur ketiname taikyti DI ir MM – turime priimti adekvačius sprendimus. Tačiau akivaizdu – MM padarys pramonės procesus greitesnius ir tikslesnius.

„Pakraščio“ duomenų protas

Tačiau būtina sutvarkyti teisinį reguliavimą, kuris gali tapti viena iš svarbiausių kliūčių dar spartesniam DI taikymui.

Europos Komisija (EK) 2021 m. pabaigoje pristatė labai svarbų dokumentą, susijusį su DI plėtra – Europos duomenų strategiją.

„Tenka pripažinti, kad Europos Sąjunga (ES) pralaimėjo „laukinio kapitalizmo“ kovą dėl internetinių paslaugų vyravimo tokioms pasaulinėms Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) kompanijoms, kaip „Microsoft“, „Amazon“, „Google“, „Facebook“.

Ir iš esmės nebeturi artimiausiu metu galimybių sukurti konkurencingų analogų nei joms, nei į šią konkurencinę kovą įsikibusioms Kinijos valstybinėms kompanijoms.

Tačiau Europa turi milžinišką mokių vartotojų rinką ir, pasitelkusi duomenų apdorojimo bei teisinio reguliavimo strategiją, turi visas galimybes susigrąžinti Europai deramą vietą, kai kalbama apie duomenų naudojimą, dirbtinį protą ir mašininį mokymąsi“, – svarsto VILNIUS TECH žinovas.

Jis pasakoja, kad ES kreipia dėmesį į nelabai naują, bet naujai atrastą DI sritį „edge computing“ arba „pakraščio“ kompiuterijos sritį.

Visuotinai priimta vertinti, kad šiuo metu apie 80 proc. asmens duomenų yra laikomi kažkur „debesų“ kompiuterijoje.

Apie 20 proc. duomenų žmonės vis dar išsaugo savo asmeninėse talpyklose – telefonuose, kompiuteriuose ir kituose įrenginiuose, jais nesidalija. Tai ir yra vadinamieji „pakraščio duomenys“.

„Imkime savavaldį (angl. self driving, SD) automobilį. Jis privalės naudotis savo turimais duomenims, nes neturės laiko ir prabangos laukti, kol dėl ryšio ar per lėtai kraunamų duomenų jam reikės pasirinkti maršrutą, neatsitrenkti į medį ar sustoti toje vietoje, kur kas rytą kelią pereina močiutė nešanti pamelžtą pieną.

Jeigu automobilis lauks, kol bus išanalizuoti visi debesų kompiuterijoje esantys SD automobilių duomenys – jis numuš močiutę su visu pienu“, – pastebi prof. habil. dr. A. Čenys.

SD automobiliui didžiąja dalimi nebūtini visi pasaulyje esantys SD automobilių „debesyse“ kaupiami duomenys – pakanka duomenų, kuriuos jis pats kaupia, atsižvelgdamas į nuolat pasikartojantį maršrutą ir mokydamasis apie jo kelyje pasitaikančias kliūtis.

Paprasčiau tariant, jeigu Vilniuje 90 proc. jūsų kasdienės kelionės automobiliu sudaro maršrutas iš Žvėryno į Antakalnį – kodėl jūsų SD automobilis turėtų analizuoti savo pusbrolio duomenis, kuris kasdien važinėja, tarkime, Niujorke, iš Kvinso ar Bruklino į Manhateną?

„Duomenų generavimas visuomet buvo „pakraštyje“, o kuo toliau – tuo didesnis duomenų kiekis ir liks „pakraštyje“, nebus nusiųstas į „debesis“.

Kompiuterių resursai vis tobulėja ir vis daugiau mašininio mokymosi algoritmų gali būti taikomi tame pačiame SD automobilyje“, – kalba žinovas.

Žinovų nuomone, netolimoje ateityje, galbūt per artimiausius penkerius metus, duomenų kaupimo „debesyse“ ir „pakraštyje“ proporcija smarkiai pasikeis: dabartinė 80 proc. ir 20 proc. pakis ir taps 20 proc. ir 80 proc. Nors šiandien tuo sunku patikėti.

Prof. habil. dr. A. Čenys atkreipia dėmesį, kad tai ypač svarbu medicinos srityje, kur susiduriama su keliomis duomenų apsaugos problemomis.

Pirmiausia, vis daugiau naudojama įvairiausių daviklių, sekančių kūno veiklą ir įspėjančių apie pavojų sveikatai.

Esant tam tikroms aplinkybėms – ne visuomet DI turės laiko analizuoti „debesyse“ esančius duomenis, kad galėtų įspėti apie žmogaus kūnui gresiantį pavojų. Todėl davikliai naudos asmeninius „pakraščio“ duomenis.

eimin.lt nuotr.
Dirbtinis intelektas | eimin.lt nuotr.
Duomenų apsaugos problema

„Duomenys yra vertybė ir dažnoje šiuolaikinėje kompanijoje kliento duomenys yra didesnė vertybė už jos gaminamus gaminius.

Nes panašų gaminį gali pagaminti daug kas, o štai parduoti jį konkrečiam klientui – jau yra gebėjimai, kurie priklauso nuo rinkos poreikio ir, žinoma – nuo turimų to kliento duomenų“, – pabrėžia A. Čenys ir spėja, kad netolimoje ateityje žmonės (vartotojai) supras, asmeninių duomenų vertę ir, kad juos galima „parduoti“.

Tuomet susidursime su klausimu, kas yra tikrasis „pakraščio“ duomenų savininkas.

Jeigu pavyzdžiu imtume „Tesla“ automobilį, kaupiantį vairavimo ir maršruto duomenis – kas tampa tų duomenų savininku: kompanija „Tesla“, automobilio savininkas ar duomenis kaupianti bendrovė? Kartais tai yra valstybė, ypač, kai kalbama apie tokias šalis kaip Kinija.

„Tikriausiai Kinijos valdžia labai nenorės, kad „Tesla“ kauptų duomenis, kokiais maršrutais pačioje Kinijoje važinėja „Tesla“ automobiliai“, – svarsto prof. habil. dr. A. Čenys.

Kita vertus, žmogus, Lietuvoje, būdamas „Tesla“ savininku, tikriausiai nenorėtų, kad kompanija ar Lietuvos valdžia, ar dar koks nors ryšį užtikrinantis operatorius kauptų duomenis apie jo maršrutus, vairavimo įpročius ar – galų gale, nedidelius nusižengimus, kurių pasitaiko kelyje.

„Duomenų nuosavybės klausimas tampa labai svarbus. Kaip bus reguliuojami duomenų keitimosi santykiai, kaip bus generuojami duomenys, kaip bus prekiaujama duomenimis – kol kas atsakymų į šiuos klausimus nėra“, – pastebi prof. A. Čenys.

Anot jo, ES Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR), kuriame aprašomi duomenų privatumo reikalavimai, yra geras pavyzdys, nors šiuo metu į jį žiūrima kaip į eilinį biurokratinį dokumentą.

Pandemija skatina keistis duomenimis

„BDAR užkerta kelią asmeninių duomenų sklaidai, tačiau asmeniui sutinkant dalintis duomenimis, jais būtų galima laisvai naudotis dėl bendro gėrio“, – atkreipia dėmesį žinovas.

VILNIUS TECH žinovo teigimu, toks modelis galėtų veikti pasaulyje siaučiant COVID-19 pandemijai.

Medicinos duomenys – viena iš jautriausių sričių. Daugelyje gydymo įstaigų esantys ligonių asmeniniai įrašai, dėl puikiai suprantamų priežasčių, yra saugomi ir neteikiami be asmens sutikimo.

Medicinos įstaigos negali jais keistis, nors kai kurie duomenys tikrai galėtų tarnauti bendram gėriui – atpažįstant ligas, nustatant gydymo ir vaistų veiksmingumui ir t.t.

DI sprendimas, kurį šiuo metu galima aptikti „federated mashine learning“ (FML) sąvoka, padeda išspręsti šią problemą, nes MM algoritmai geba naudoti decentralizuotus duomenis, kurie sukaupti atskiruose duomenų kaupikliuose (serveriuose) ir daryti išvadas.

Paprasčiau sakant, klinika yra sukaupusi ligonių duomenis, tačiau negali jais dalintis dėl privatumo reikalavimų. Tačiau gali pasidalinti apibendrintomis savo tyrimų išvadomis.

Tokio algoritmo pagalba galima kaupti daugybės skirtingų klinikų duomenis, DI juos analizuos ir galiausiai – pasaulis galės naudotis apibendrintais rezultatais.

Tačiau, pastebi prof. A. Čenys, dar pernelyg anksti būtų manyti, kad tokiu būdu net ir COVID-19, kuriam šiuo metu skiriamas didžiausias medicinos mokslo dėmesys, vien pasitelkus duomenų analizę galima įveikti.

Tiesiog, kol kas duomenų kaupimas vis dar yra labai skirtingas.

Tarkime, net ir pasiskiepijusių asmenų proporciją vienos šalys skaičiuoja nuo gyventojų skaičiaus, kitos – skelbia duomenis nuo skaičiaus žmonių, kuriuos privaloma paskiepyti.

Dar labiau metodologija skiriasi, kai pradedami analizuoti sergantieji ar jų užsikrėtimo aplinkybės.

Kompiuteris gali daryti išvadas, tačiau jam vis dar reikia gausybės duomenų, kuriuos jis gali palyginti. Nors jis ir geba juos apskaičiuoti ir analizuoti labai greitai, nustatyti kai kurias tendencijas, kurių žmogaus protas nesuvokia, jis vis dar atsilieka nuo žmogaus gebėjimų.

„Skirtingai nei kompiuteris, žmogus sugeba spręsti tas užduotis, kai nelabai žino, ko jis nori. Kai ieško to, kam aiškaus apibrėžimo nėra“, – kalba prof. A. Čenys.

Todėl kompiuteris žmogaus gebėjimų pilnai negali pakeisti, tačiau ateityje labai smarkiai paveiks verslą ir žmonių gyvenimą, kai mašininis mokymasis bus pradėtas plačiai taikyti praktikoje.

„Tie, kurie atsiliks – tiesiog pralaimės konkurencinę kovą“, –  teigia profesorius.

Mašininiam mokymuisi skirtą pranešimą VILNIUS TECH profesorius A. Čenys skaitė AI BOOST konferencijoje, pernai vykusioje Vilniuje, kuri buvo skirta dirbtinio proto ekosistemai stiprinti.

AI BOOST yra didžiausia dirbtinio proto konferencija Šiaurės Rytų Europoje, suburianti pasaulinę dirbtinio proto sričių bendruomenę.

Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH) – naujoviška aukštoji mokykla, ugdanti kūrybiškus ir kvalifikuotus žinovus.

VILNIUS TECH užtikrina šiuolaikines, į darbo rinką nukreiptas studijas ir atlieka daugybę įvairių mokslinių tyrimų ir bandomosios plėtros darbų – jie vykdomi 13 institutų, 3 mokslo centruose, 22 laboratorijose.

Universitete veikia naujoviškiausias Rytų Europoje Civilinės inžinerijos mokslo centras. Turėdamas daugiau kaip 500 partnerių tarp užsienio aukštųjų mokyklų, VILNIUS TECH suteikia plačias tarptautinių studijų bei praktikų galimybes.

 

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Jaunoji karta keičiasi, kartu keičiasi jų mokymosi stilius
  2. Su „NASA“ bendrą technologiją vystantis 17-metis žada revoliucingą CO2 perdirbimą
  3. Šiurpi riba jau peržengta? Mokslininkai ragina kuo greičiau stabdyti dronų-žudikų naudojimą, kol jie netapo masinio naikinimo ginklu (video)
  4. Dirbtinis protas žengia į interneto žiniasklaidą
  5. Kaip dirbtinis protas pakeis švietimą?
  6. M. Rondamanskienė: Biomechanikoje negalima atsilikti nuo naujovių
  7. Namų valymas: kaip išsirinkti robotus padėjėjus
  8. Lietuvoje pirmą kartą matuojama tikra automobilių tarša
  9. ES miškų strategijoje iki 2030 m. siūloma ypač griežtai saugoti senus miškus
  10. Šešėlinė Vyriausybė kreipėsi į Europos Komisiją
  11. Su eurokomisare aptarta padėtis Baltarusijos pasienyje
  12. I. Juhanson žada pagalbą Lietuvai
  13. Dėl žvejybos Baltijos jūroje galimybių vyksta derybos

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 10

  1. Pajūrietis says:
    3 metai ago

    „edge computing“ arba „pakraščio“ kompiuterijos sritį – ačiū už anglų kalbos pamokėlę
    aptikti „federated mashine learning“ (FML) sąvoka – ačiū už anglų kalbos pamokėlę, o kaip lietuviškai?
    Imkime savavaldį (angl. self driving, SD) automobilį – ačiū už anglų kalbos pamokėlę
    Europos Sąjunga (ES) pralaimėjo – ačiū, pagaliau sužinojau, ką reiškia ES
    Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) – ačiū, žinosiu, ką reiškia JAV
    dirbtiniu protu (DI) – kodėl tada ne DP?

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      3 metai ago

      Norit pralinksmėti – paskaitykite komentarus čia:
      – propatria.lt/2022/01/sveicarai-nuo-siol-gali-pasikeisti-lyti.html?showComment=1641639869550#c2782575369443580810

      Atsakyti
      • Pajūrietis says:
        3 metai ago

        Vestuvės. Po savaitės ji pareiškia, kad yra vyras, pasikeičia dokumentus. Jaunikis atsiduria lovoje šalia vyro. Dabar jai, pervirtusiai į jį, noris tik taip ir ne kitaip. Kaip tie. Tik ten. Pasekmės kūnui baisios? Nesvarbu. PSD apmokės gydymą.
        Štai jums ir garsioji Šveicarija, kuri laikas nuo laiko Alke pagarbinama straipsneliais su saldžiais spalvotais paveikslėlias. Tiesa, o Lietuvoje kaip? Kaip tas TM įsakymas anų metų pabaigoje? Buvo jis tikrai? Išvada? Liberalizmas yra pati didžiausia vertybė. Ne veltui Lietuvoje yra net 3 liberalų partijos. O kiek dar prijaučiančių?

        Atsakyti
        • Žemyna says:
          3 metai ago

          Užmiršau, nors nusišauk, kur vakar buvo skaitytojo iš Švedijos komentaras apie mūsų Seimą. Pasak jo, jei Švedijos parlamentaras štai taip viešai pasiskėryčiotų apie savąją kvaišalų vartojimo patirtį, jo jau kitą dieną Švedijos parlamente neliktų.
          Gaila, kad neprisimenu, kur tai buvo, nes jis ir daugiau paminėjo mūsų seimūnų ,,pažangos” faktų, pasipiktinęs, kad LT demokratijos nei lašo, jei tokie Seime gali dirbti.

          Atsakyti
          • Pajūrietis says:
            3 metai ago

            Viskas einas taip, kaip buvo numatyta dar praėjusio amžiaus pabaigoje. Kiek tada į valdžią atėjo kgbistų, kiek kpSSininkų? Nejaugi nei vieno? Jei tokie buvo, dabar jų ardomąją veiklą tęsia palikuonys. Rusija trina rankas iš džiaugsmo ir dėl Gudijos, ir dėl Kinijos.

          • > Pajūriečiui says:
            3 metai ago

            Ir dėl Kazachstano.
            Medalinskas štai ką mano: Kremlius su savo ,,pagalba” įgijo galingą šantažo įrankį Vakarams valdyti. Kazachstanas kupinas iškasenų, ir dabar Vakarai ne su Kazachstanu, o su RU turės tartis.
            Taigi, riaušės ne netyčia prasidėjo. Prasidėjo ir laiku ir Kremliui naudingoje vietoje.

  2. >Pajūriečiui (desertas) says:
    3 metai ago

    Apie tobulai parengtą operaciją
    „Сатановский рассказал, откуда в Казахстане появились боевики.”
    Интервью на “России 24” –
    – youtu.be/Cr0jLsNJ8o8
    Na, smulkiai paaiškinti

    Atsakyti
    • Pajūrietis says:
      3 metai ago

      Tikėti Rusijos „žiniomis“ – propaganda? Oi, ne.

      Atsakyti
  3. Grįžtam į gimtuosius laukus says:
    3 metai ago

    O dronai arba geležiniai ,,riteriai” negalėtų dirbti piemenimis, ganyti bandas?
    Dronas pamato artėjantį vilką, paveikia jį migdančiai, o bandos savininkas gauna ženklą, jog jo augintiniams pavojus, ir gali bandą nuvaryti į saugesnę vietą. Keletą kartų tai pakartojus, ponas vilkas įsimins, jog ta banda jį blogai veikia, ir daugiau nesiartins.
    Jei tokie ,,riteriai” turėtų žmogaus kvapą, vilkai įsimintų, jog ir žmogus kelia pavojų. Juolab, kad pabandęs pulti dantis į geležinį ,,piemenį” nusilaužtų. Arba jį truputį papurtytų el. srovė, kurią piemuo sau įjungtų.
    Persistengiau?

    Atsakyti
    • Pajūrietis says:
      3 metai ago

      Pasakysiu Jums kitaip: tie žmonės, kurie kuria dirbtinį protą, patys kokį protą turi, koks jų IQ? Žmogaus protas, jo mąstymo galimybės riboti – tie, kas kuria, yra riboti… Todėl ir krenta pernelyg automatizuoti lėktuvai, krenta raketos, genda buitiniai įtaisai. Bet blogiausia yra tai, kad ypatingai riboto mąstymo žmonės su žemiausiais IQ valdo valstybes, sukelia krizes ir karus, dėsto universitetuose ir mokyklose.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Maskirovka
Ukrainos balsas

Maskvos maskirovka

2025 07 06
Frankas-Valteris Šteinmejeris ir Gitanas Nausėda
Lietuvoje

G. Nausėda susitiko su Vokietijos Prezidentu

2025 07 06
Apdovanojimų įteikimas Prezidentūroje
Lietuvoje

Valstybės dienos proga Prezidentas įteikė valstybės apdovanojimus

2025 07 06
Globojančių šeimų festivalis | SADM nuotr.
Gamta ir žmogus

Vaikų globos savaitę užbaigė naujas Lietuvos rekordas

2025 07 06
Valdovų rūmų muziejus | M. Kaminsko nuotr.
Istorija

Valstybės dieną Valdovų rūmuose – šventinių renginių programa

2025 07 06
Šiauliai
Kultūra

Šiauliai kvies jungtis į šventinę bendrystę

2025 07 05
A. Stulginskiui skirta paroda
Istorija

Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda

2025 07 05
Baltijos esperantininkų dienos Kaune | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.
Kalba

Baltijos esperantininkų dienos Kaune

2025 07 05

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Nerimsta darbštuoliai apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Tamsta optimistas... apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Soriukas, klaida! apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • +++ apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Maskvos maskirovka
  • Gyventojai vis drąsiau kalba apie panikos priepuolius
  • G. Nausėda susitiko su Vokietijos Prezidentu
  • Švedijos vietos, kurias verta atrasti anksčiau už kitus

Kiti Straipsniai

Frankas-Valteris Šteinmejeris ir Gitanas Nausėda

G. Nausėda susitiko su Vokietijos Prezidentu

2025 07 06
I. Giniotis. Karaliaus Vilhelmo kanalas

I. Giniotis. Karaliaus Vilhelmo kanalas

2025 07 06
A. Stulginskiui skirta paroda

Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda

2025 07 05
Baltijos esperantininkų dienos Kaune | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.

Baltijos esperantininkų dienos Kaune

2025 07 05
„Tautiška giesmė aplink pasaulį“ | Facebook nuotr.

„Tautiška giesmė“ sekmadienį skambės visoje Lietuvoje: skelbia giedojimo vietų sąrašą

2025 07 05
Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę | Rengėjų nuotr.

Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę

2025 07 05
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai | Paveldo komisijos nuotr.

Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo

2025 07 05
Apytalaukio dvaro rūmai | Wikipedia.org nuotr.

Paveldo komisija nepritarė Apytalaukio dvaro išbraukimui iš Neprivatizuotinų buvusių dvarų sodybų sąrašo

2025 07 05
Sveikata

Mokinių sveikatos tikrinimas – galimybė aptarti „nepatogius“ klausimus

2025 07 04
Rimantas Vanagas

R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę

2025 07 03

Skaitytojų nuomonės:

  • Nerimsta darbštuoliai apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Tamsta optimistas... apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Soriukas, klaida! apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • +++ apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • jo apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Fotografijų paroda „Kuriantys Lietuvai: pabėgėlių portretai ir istorijos“

Fotografijų paroda „Kuriantys Lietuvai: pabėgėlių portretai ir istorijos“

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai