Sekmadienis, 22 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Naujienos Lietuvoje

Dirbtinis protas žengia į interneto žiniasklaidą

www.alkas.lt
2021 09 02 07:00
1
„Mokslo sriuba“: dirbtinis intelektas tarp mūsų (video)

Dirbtinis protas tarp mūsų | LRT nuotr.

Lietuvos interneto žiniasklaida maksimaliai išnaudoja dirbtinio proto sprendimus, užtikrinančius savarankišką ir veiksmingą reklamos sklaidą.

Ruošiamasi ir naujam žingsniui – pritaikyti svetur pasiteisinusius dirbtinio proto algoritmus, kurie palengvintų redakcijų darbą ruošiant turinį, padėtų skaitytojams pasiūlyti tai, kas jiems įdomiausia.

Tai – naujovė, bet tendencijos rodo, kad ateityje tokių sprendimų tik daugės, nes jie patogūs, taupo laiką, leidžia daugiau jo skirti rimtam turiniui ruošti.

Tai žada interneto žiniasklaidos žinovai, analizuojantys naujausius dirbtinio proto ir specialių algoritmų sprendimus Lietuvoje ir užsienio šalyse.

Pasitelkiamos robotinės sistemos  

Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) pirmininko Arno Marcinkaus teigimu, dirbtinis protas žiniasklaidoje – kol kas dar naujiena, bet svetur vis dažniau pritaikomi sprendimai, kurie palengvina ne tik turinio paruošimą redakcijoms, įvertina skaitytojų poreikius ir pasiūlo skaityti tik jiems svarbų turinį.

„Skaitmeniniame pasaulyje yra išnaudojama viskas, kas palengvina darbą. Dirbtinis protas ir kartu su juo pasitelkiami įrankiai yra viena karščiausių rinkos tendencijų.

Kai kurios užsienio šalių redakcijos yra gerokai pažengusios, pavyzdžiui, yra pritaikiusios dirbtinio proto algoritmus, kurie leidžia robotinėms sistemos paruošti šablonines naujienas, tarkim, iš sporto rungtynių, įvairių varžybų, olimpiadų. Jų paruošti tekstai keliauja ir į naujienų portalus, yra matomi sraute“, – sako A. Marcinkus.

Tai sumažina krūvį žurnalistams ir redaktoriams, jie gali skirti daugiau laiko sudėtingesnių temų analizei, tiriamajai žurnalistikai.

Pavyzdžiui, „The New York Times“ investuoja didžiules pinigų sumas į dirbtinio proto sprendimus ir tikisi tolimesnės sėkmės.

Didžiausias tarptautinių naujienų kanalas Europoje „Euronews“ savo darbe apdorojant „Reuters“, „AP“ ir kitų pasaulinių naujienų agentūrų naujienas, pranešimus ar vaizdo medžiagą, vis dažniau pritaiko dirbtinio proto sprendimus ir nuima krūvį žurnalistams.

Žiniasklaida | sumin.lt nuotr.
Žiniasklaida | sumin.lt nuotr.

„Skaitytojas to nepajunta, bet naujienų portalui tai gali duoti didžiulės naudos. Pasaulyje jau naudojami įrankiai, kurie redaktoriams padeda valdyti pagrindinį puslapį ir sudėlioti naujienas taip, kad jos neštų didžiausią naudą pagal skaitomumą, įsitraukimą, praleidžiamą laiką“, – sako A. Marcinkus.

Kol kas, pasak jo, mūsų šalies žiniasklaida atlieka namų darbus ir ruošiasi tokių naujovių atėjimui, kurios padėtų redakcijoms ruošti turinį, atlikti suasmenintą tekstų atranką.

Tad artimiausiu metu tokius technologinius sprendimus žada diegti ir Lietuvos interneto žiniasklaidos rinkos dalyviai.

Skaitytojams – individualūs pasiūlymai

Taip pat Lietuvoje ruošiamasi pritaikyti ir dirbtinio proto sprendimus, kurie užsienyje sėkmingai naudojami siūlant skaitytojams mėgstamą – suasmenintą turinį.

Tokį turinį, nukreiptą į asmeninius žmogaus pomėgius ir poreikius, tikslingai parenka robotinės sistemos ir skaitomi straipsniai pabaigoje pasiūlo konkrečias nuorodas į straipsnius, kuriuos būtų galima paskaityti.

Kaip tai atpažinti skaitytojui? Jei skaitote straipsnį, tarkim, apie nekilnojamo turto tendencijas, vis dažniau po tuo pačiu tekstu galima pamatyti su ta pačia tema susijusius pasiūlymus, ką skaityti toliau.

Tai – maža suasmeninimo dalis. Ateityje vis daugiau veiks ir įvairių suasmenintų rubrikų, bus rodoma daugiau žinių, kuri iš tikro domina skaitytoją, mažiau – kuri retai arba nedomina.

Pavyzdžiui, jei skaitytojas nėra sporto naujienų mėgėjas, jis vis rečiau matys pasiūlymus skaityti apie sportą arba išvis nematys. Tai – ir palengvinimas skaitytojui, nes jis neapkraunamas jam nesvarbias žinias.

Lietuvoje – įrankiai reklamai valdyti

IŽA pirmininko A. Marcinkaus teigimu, skaitmeninė reklama yra ta sritis, kur dirbtinio proto sprendimai Lietuvoje išnaudojami maksimaliai, pasitelkus technologijų kompanijų sukurtus gaminius.

Pavyzdžiui, portalai sėkmingai naudoja Google algoritmus „programmatic“ reklamoms, Facebook – „Pixel“ ir kitus analitikos įrankius, kurie padeda užtikrinti intensyvią ir savarankišką skaitmeninės reklamos sklaidą.

„Tai – labai patogūs ir laiką taupantys technologiniai įrankiai, kurie leidžia apdoroti didesnius skaitmeninės reklamos kiekius, gali patys automatiškai parinkti reklamos pozicijas portaluose, socialiniuose tinkluose.

Dirbtinio proto indėlį gali pastebėti kiekvienas – pavyzdžiui, kartą pasidomėjus batais, telefonais ar nekilnojamu turtu, skaitytojas sulaukia vis daugiau tokios tematikos iššokančios reklamos“, – sako A. Marcinkus.

Žinoma, pasak jo, rankiniu būdu administruojama reklama išliks ir toliau, nes šiuolaikinės ir įprastos technologijos turi koreliuoti tarpusavyje.

„Nors šiuo metu esame tik kelio pradžioje pasitelkiant dirbtinį protą žiniasklaidoje, reikia pripažinti, kad jau žengiame į naują skaitmeninių technologijų erą.

Ir panašu, kad ateityje ne tik pasaulio, bet ir Lietuvos žiniasklaidos priemonės vis daugiau prisitaikys prie kintančios visuomenės, diegdamos daugiau technologinių sprendimų“, – sako A. Marcinkus.

Žmogus prižiūrės technologijas

Svarbu suprasti ir tai, pasak IŽA pirmininko, kad dirbtinio proto sprendimai patys savaime neveiks, juos turi prižiūrėti žmogus, koreguoti, nukreipti tinkama linkme, reaguojant į besikeičiančią padėtį.

Tad natūralu, kad nebus taip, jog dirbtinio proto algoritmai viską dėlios patys.

„Numatoma, kad pasaulyje daugės suasmenintų ir mažai suasmenintų žiniasklaidos portalų. Visgi rimčiausi ir solidžiausi skaitytojui pateikiamas žinias prižiūrės patys, pasitelkdami ir dirbtinio proto sprendimus.

Lietuvoje susiję tekstai parenkami rankomis arba pasinaudojant algoritmais. Pavyzdžiui, parenkant tekstus pagal raktažodžius, temą, naujumą, žinomumą“, – sako A. Marcinkus.

Ilgą laiką tai buvo tinkamas sprendimas, bet mažėjant vieno portalo lankytojo skaitymo trukmei, reikia ir kitų sprendimų.

Skubantys skaitytojai taupo laiką, todėl redakcijos turi pasiūlyti tik prasmingus straipsnius, kad skaitytojas nenueitų kitur.

Tad natūralu, anot A. Marcinkaus, kad žmogus negali likti nuošalyje – dirbtinio proto sprendimai ir žmogaus darbas vis dažniau bus susiję, norint išgyventi konkurencinėje aplinkoje.

Tarkim, filmų platformos „Netflix“ atstovai sako, kad būtent tikslūs patarimai, ką žiūrėti toliau buvo ir tebėra jų sėkmės priežastis.

Pasirinkęs konkretų filmą žmogus mato ir pasiūlymų sąrašą, kuris nėra išgalvotas – jis remiasi žinomumo, skonio, žiūrimumo ir kitais bruožais.

Žurnalistų nemažės

Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininko Dainiaus Radzevičiaus teigimu, tai, kad skaitmeninė žiniasklaida vis dažniau bando ir net pasitelkia dirbtinio proto sprendimus (algoritmus ar robotines sistemas) turiniui apdoroti, yra be galo svarbu, o ateityje tik suprantant šią sritį bus įmanoma konkuruoti sudėtingoje medijų verslo rinkoje.

„Į Lietuvos interneto žiniasklaidą jau atėjo ir vis ateina pažangūs technologiniai sprendimai skaitmeninės reklamos sklaidai koordinuoti ir veiksmingai pasiekti skirtingas auditorijas.

Bet tai jau yra vakar diena. Reikia ruoštis kitam žingsniui – dirbtinio proto naujovėms, kurios palengvins (o gal ir apsunkins) darbą su turiniu redakcijoms.

Tikiu, kad ateityje daugelis žurnalistų vis rečiau patys darys techninį darbą – už juos tai atliks protingi technologiniai pagalbininkai“, – sako D. Radzevičius.

Pasak jo, tenka girdėti, kad žurnalistai nerimauja, jog jų nebereikės, tačiau tai – ne tiesa. Nepaisant to, kokio aukšto lygio dirbtinio proto sprendimai bus pasitelkiami kasdieniniame redakcijų darbe, žmogaus indėlis bus neįkainojamas ir vertė tik augs. Tą jau dabar įrodo savo vardą užsiauginę ir išskirtinį turinį kuriantys žurnalistai.

„Dirbtinis protas be žmogaus gal ir gali veikti, tačiau žmonėms reikia ir žmogiško kontakto. Tai susiję su pasitikėjimu.

Juk technologiniai sprendimai turi būti koreguojami ir tobulinami, reaguojant į besikeičiančią padėtį ar atsirandančias klaidas, kurių negali išvengti niekas.

Tad baimintis žurnalistams nėra pagrindo. Priešingai – reikėtų džiaugtis, kad jiems liks daugiau kokybiško laiko rimtoms, sudėtingoms, analitinėms temoms ruošti, siekiant pritraukti kuo daugiau skaitytojų, žiūrovų ir klausytojų“, – sako D. Radzevičius.

Laida be vedėjų

Komunikacijos konsultacijų bendrovės „Adverum“ partneris Aistis Zabarauskas sako, kad šiandien vis sudėtingiau tiksliai pasakyti, ar vaizdas, garsas, tekstas yra tikri ir sukurti žmogaus, ar tai yra protingos mašinos darbas, atliktas pasitelkus dirbtinį protą.

Jis gali parašyti tekstus, reikšti nuomonę, sukurti nuotrauką pagal tekstą ir priešingai – parodžius nuotrauką pateikti jos aprašymą.

„Esame tokiame technologiniame tarpsnyje, kai dirbtinis, sintetinis turinys yra tokios pat kokybės kaip tikrovė. Egzistuoja nufilmuota apskritojo stalo diskusija, kurioje dalyvauja žinomi Holivudo aktoriai ir režisieriai, kuriuos kiekvienas atpažintume iš veidų ir balsų.

Tik tai – netikra. Vaizdas ir balsas susintetinti – aktoriams nereikia kalbėti, tekstas gali būti surinktas ir ištransliuotas kompiuteriu.

Taip galėtų vykti, tarkim, ir laidoje „Dviračio žinios“, kuomet nereikėtų grimuoti aktorių, kurie įkūnija žinomus žmones, vedėjų, nes dirbtinis protas susintetintų politikų kopijas, klonuotų jų balsus“, – sako A. Zabarauskas.

Pasak jo, svarbu įvertinti ir tai, kad vieni, pasitelkę dirbtinį protą, gali kurti gėrį, kiti – blogį, o treti, pasitelkę visas įmanomas dirbtinio proto priemones, siekia mus apsaugoti nuo blogio.

Pavyzdžiui, kompanijos „Microsoft“, „Adobe“ sukūrė įrankius, kurie atpažįsta klastotes ir žymi jas, o mokslas kuria dirbtinio proto programas, kurios kovotų su dirbtinio proto susintetintomis klastotėmis.

Jis pateikia ir kitą pavyzdį, kai 2019 m. vienos kompanijos vadovas paskambino dukterinės įmonės vadovui ir paprašė pervesti 220 tūkst. eurų į sąskaitą Vengrijoje.

Pastarasis taip ir padarė. Balsas, kuris skambino, buvo dirbtinai susintetintas. Technologijos jau leidžia pasiekti tai, kad paskambintų nebe išgalvotas bankininkas, kuris išviliotų pinigus.

Tas balsas gali būti ir susintetintas mamos balsas, kurio praktiškai nebeįmanoma atskirti nuo tikro.

„Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje per 2020 m. Kalėdas pasirodė vaizdo siužetas, kuriuo siekiama atkreipti dėmesį į giliąsias klastotes.

Jame karalienė Elžbieta II su šventiniu sveikinimu kreipėsi į tautą, kuriame sako, kad buvo priversta 70 metų per BBC skaityti kalbas, kurias jai parašydavo, o dabar per 4-ąjį kanalą ji pasakys viską, ką mano pati.

Vėliau paaiškėja, kad tai – klastotė. Ir tai tik vienas iš pavyzdžių, kaip dirbtinis protas gali susintetinti ir sukurti netikrą tikrovę“, – pasakoja A. Zabarauskas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kaip dirbtinis protas pakeis švietimą?
  2. Ateities ekonomikos DNR: nuo kultūros švietimo skatinimo iki investicijų į dirbtinį protą
  3. Su „NASA“ bendrą technologiją vystantis 17-metis žada revoliucingą CO2 perdirbimą
  4. Šiurpi riba jau peržengta? Mokslininkai ragina kuo greičiau stabdyti dronų-žudikų naudojimą, kol jie netapo masinio naikinimo ginklu (video)
  5. Jaunieji žurnalistai gliaudys aplinkosaugos temas
  6. Fotografijų varžytuvės – kvietimas pažvelgti į religijos ir įsitikinimų laisvę
  7. Lietuvos žurnalistų sąjungai ir toliau vadovaus D. Radzevičius (nuotraukos)
  8. Apdovanoti konkurso „Žmogus ir aplinka“ nugalėtojai
  9. Lietuvos žurnalistų sąjunga paminėjo įkūrimo 90-metį (nuotraukos)
  10. Seime – konferencija apie Lietuvos žiniasklaidos nepriklausomumą ir profesionalumą

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Pajūrietis says:
    9 mėn. ago

    Jei pasaulio „laisva ir nepriklausoma“ žiniasklaida yra tik smegenų plovimo verslas, ar reikia tam plovimui kokio nors proto išvis? Atsukti pagyrų ar purvo čiaupą, kai pavedimas už užsakytą straipsnį gautas, gali ir mažaraštis.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Technologijos, kurios pakeis pasaulį, – ateinantį dešimtmetį pranašauja milžiniškus pokyčius

Technologijos, kurios pakeis pasaulį, – ateinantį dešimtmetį pranašauja milžiniškus pokyčius

2022 05 22
Pasaulio švietimo lyderių forume MRU rektorė pabrėžė atviros prieigos prie mokslo žinių svarbą

Pasaulio švietimo lyderių forume MRU rektorė pabrėžė atviros prieigos prie mokslo žinių svarbą

2022 05 22
Pristatyta virtuali paroda, skirta tapytojos J. Čeičytės 100 metų sukakčiai

Pristatyta virtuali paroda, skirta tapytojos J. Čeičytės 100 metų sukakčiai

2022 05 22
Studentai | smm.lt nuotr.

Sukčiavimas aukštosiose mokyklose

2022 05 21
Vilniuje nemokamai važinės ir slaugos darbuotojai

Vilniuje nemokamai važinės ir slaugos darbuotojai

2022 05 21
Austrijoje vyks ministrų pasitarimas dėl sprendimo ES šalyse nebekeisti sezoninio laiko

Geram kepsniui svarbus ir laikas

2022 05 21
Siaurukas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Siaurukas kviečia keliauti po Anykščius

2022 05 21
Pavasario saule rėikėtų mėgautis atsargiai

Pavasario saule rėikėtų mėgautis atsargiai

2022 05 21
Kibernetinis saugumas | lrv.lt nuotr.

Lietuvai – aukštas kibernetinio saugumo įvertinimas

2022 05 21
Lietuvos kultūros ministras aptarė kultūrinio bendradarbiavimo planus su Baltijos šalių, Lenkijos ir Ukrainos atstovais

Ministerija laukia pasiūlymų Muziejų įstatymui

2022 05 20
Rodyti daugiau

Naujienos

Technologijos, kurios pakeis pasaulį, – ateinantį dešimtmetį pranašauja milžiniškus pokyčius
Lietuvoje

Technologijos, kurios pakeis pasaulį, – ateinantį dešimtmetį pranašauja milžiniškus pokyčius

2022 05 22
Pasaulio švietimo lyderių forume MRU rektorė pabrėžė atviros prieigos prie mokslo žinių svarbą
Naujienos

Pasaulio švietimo lyderių forume MRU rektorė pabrėžė atviros prieigos prie mokslo žinių svarbą

2022 05 22
Pristatyta virtuali paroda, skirta tapytojos J. Čeičytės 100 metų sukakčiai
Kultūra

Pristatyta virtuali paroda, skirta tapytojos J. Čeičytės 100 metų sukakčiai

2022 05 22
Vaclovas Mikalionis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Lietuvoje

Mirė literatas, rašytojas, poetas, vertėjas, Romuvos vaidila Vaclovas Mikailionis

2022 05 22
Orkų psichologinio karo šūkis netoli Chersono | rengėjų nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 21 13:35

2022 05 21
Studentai | smm.lt nuotr.
Lietuvoje

Sukčiavimas aukštosiose mokyklose

2022 05 21
Vilniuje nemokamai važinės ir slaugos darbuotojai
Lietuvoje

Vilniuje nemokamai važinės ir slaugos darbuotojai

2022 05 21
Austrijoje vyks ministrų pasitarimas dėl sprendimo ES šalyse nebekeisti sezoninio laiko
Įvairenybės

Geram kepsniui svarbus ir laikas

2022 05 21


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • BUS laikoma... apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  • Nauja mokykla, bet apie Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai
  • Pilietinis nepaklusnumas apie Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai
  • NUORODOS apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Technologijos, kurios pakeis pasaulį, – ateinantį dešimtmetį pranašauja milžiniškus pokyčius
  • Pasaulio švietimo lyderių forume MRU rektorė pabrėžė atviros prieigos prie mokslo žinių svarbą
  • Pristatyta virtuali paroda, skirta tapytojos J. Čeičytės 100 metų sukakčiai
  • Mirė literatas, rašytojas, poetas, vertėjas, Romuvos vaidila Vaclovas Mikailionis

Skaitomiausi straipsniai

  • Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI peržiūrėta: 608; komentarų: 26
  • „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina! peržiūrėta: 571; komentarų: 9
  • M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų? peržiūrėta: 490; komentarų: 15
  • A. Gelžinis, R. Kaminskas. Žygdarbis pažadinęs Lietuvą peržiūrėta: 477; komentarų: 4
  • Antrasis „Eurovizijos“ pusfinalis peržiūrėta: 435; komentarų: 2
  • „Eurovizijos“ finalas peržiūrėta: 403; komentarų: 3

Kiti Straipsniai

Technologijos, kurios pakeis pasaulį, – ateinantį dešimtmetį pranašauja milžiniškus pokyčius

by Kristina Aleknaitė
2022 05 22
0
Technologijos, kurios pakeis pasaulį, – ateinantį dešimtmetį pranašauja milžiniškus pokyčius

Lietuvoje veikianti pasaulinė IT bendrovė „Accenture“ pirmą kartą mūsų šalyje pristatė tyrimą „Technology Vision 2022“, kurį šiemet apibendrina posakiu „Susitikime...

Skaityti toliau

Pasaulio švietimo lyderių forume MRU rektorė pabrėžė atviros prieigos prie mokslo žinių svarbą

by Kristina Aleknaitė
2022 05 22
0
Pasaulio švietimo lyderių forume MRU rektorė pabrėžė atviros prieigos prie mokslo žinių svarbą

Gegužės 18–20 dienomis Barselonoje vykusios konferencijos tikslas – suformuoti naujus sumanymus ir praktikas, kurios leistų padidinti universitetų vaidmenį užtikrinant tvarų...

Skaityti toliau

Pristatyta virtuali paroda, skirta tapytojos J. Čeičytės 100 metų sukakčiai

by Kristina Aleknaitė
2022 05 22
0
Pristatyta virtuali paroda, skirta tapytojos J. Čeičytės 100 metų sukakčiai

Minint dailininkės Juzefos Pajautos (Jutos) Čeičytės (1922–2022) šimtąsias gimimo metines, pristatoma Lietuvos literatūros ir meno archyvo parengta virtuali paroda, vedanti...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • BUS laikoma... apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  • Nauja mokykla, bet apie Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai
  • Pilietinis nepaklusnumas apie Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai
  • NUORODOS apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  • Paskutinė diena „Azovstal“ apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 20 12:42

Kitas straipsnis
Daujėnų liepa | wikipedia.org nuotr.

Kviečia renginys prie Daujėnų liepos

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | Veido kremai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai