Lietuviai – geidžiami bendradarbiai kuriant aukštąsias technologijas kosmosui ir gynybai

Kosmoso ir gynybos industrijoje Lietuvos vardą pastaraisiais metai garsina Baltijos pažangių technologijų institutas (BPTI). Aukšto dažnio elektroniką kurianti ir mašininio mokymo, dirbtinio proto bei virtualios papildytos tikrovės taikymu užsiimanti privati mokslo įstaiga šiuo metu su partneriais dalyvauja keliuose itin reikšminguose kosmoso ir gynybos srities projektuose. Jų dėka ateities ekonomikoje Lietuva gali būti svarbus žaidėjas. „Džiaugiamės, kad Lietuvos verslo ir mokslo atstovai aktyviai įsitraukia į tarptautinius projektus, kurie leidžia iš esmės keisti Lietuvos ekonomiką, pakreipti ją naujovių kūrimo linkme ir suteikia galimybę Lietuvai tapti svarbia žaidėja ateities pasaulio ekonomikoje“, – teigia Mokslo, inovacijos ir technologijų agentūros (MITA) vadovas Gintas Kimtys.

Postūmį davė Ukrainos įvykiai 

„Jau nuo Ukrainos įvykių domėjomės, kaip, būdami mokslininkai, inžinieriai, galime prisidėti ir stebėjome, kokie darbai vyksta Europoje, kokios technologijos kuriamos“, – sako mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros paslaugas teikiančio instituto vadovas dr. Tomas Žalandauskas.

Jis pasakoja, kad iš pradžių dalyvavo gynybinės tematikos renginiuose: „Važiuodavome ir patys proaktyviai siūlėmės. Atėjo pirmi kontaktai, įsijungėme į bendras veiklas. Kadangi gynybinio sektoriaus korporacijos, su kuriomis užsimezgė bendradarbiavimas, dirba ir saugumo srityje, matydami mūsų technologines galimybes jie pradėjo kviesti dirbti kartu“.

Aktyviai partnerių tinklą kurti BPTI pradėjo prieš 3-4 metus. Šiuo metu saugumo srityje institutas bendradarbiauja su Švedija, Italija, Vokietija, Ispanija, Prancūzija, Olandija, Jungtine Karalyste, Graikija, Rumunija, Estija, Lenkija, Latvija bei kitomis ES šalimis. Iš saugumo į kosmoso sritį, kurioje šiuo metu taip pat vykdo tarptautinį bendradarbiavimą, institutas atėjo turėdami tikslą tapti vienu iš nedaugelio Europos spartaus ryšio sistemų tiekėjų. Tai ypač sutampa su BPTI vykdoma veikla – aukštadažne elektronika bei dirbtiniu protu (AI). Dar neseniai kosmoso rinkoje buvęs naujoku, 2019 m. vykusiame Europos kosmoso agentūros (EKA) Europos bendradarbiaujančios valstybės (European Cooperating State – ECS) plano (Plan of European Cooperating State – PECS) varžytuvėse institutas sėkmingai dalyvavo jau trečią kartą.

Kuria palydovinėms ryšio sistemoms skirtus komponentus

Dėl nuolatinio naujų technologijų vystymosi bei vis didėjančių duomenų kiekių, ryšio sistemų tobulinimas yra nesibaigiantis procesas. Pagal šiuo metu vykdomus „UW Rx Front-End“ ir „UW Tx Front-End“ projektus BPTI kuria itin sparčiam duomenų perdavimui skirtas mikroschemas – elektroniką ryšio sistemoms su palydovais.

Šiuo metu pagal PECS varžytuves vykdomiems projektams įgyvendinti BPTI yra skirtas virš 400 tūkst. Eur finansavimas. Viename šių projektų BPTI konsultuoja partneris UAB „Nanoavionika“, didžiausias Baltijos šalyse nano palydovų gamintojas.

Puikūs rezultatai džiugina dar projektams nesibaigus, kai kurie iš jų jau yra pristatyti konferencijose bei artimiausiu metu bus skelbiami moksliniuose žurnaluose. BPTI aukštadažnės elektronikos grupės vadovo Manto Sakalo teigimu, integriniai grandynai yra naudojami labai plačiai, tad nenuostabu, kad kosmoso rinkai kuriami komponentai yra svarbūs visiems įrenginiams, kur reikalinga itin didelė duomenų perdavimo sparta. BPTI sukurti elektroniniai komponentai susilaukia didelio tarptautinių organizacijų dėmesio.

„Domisi Europa, NATO šalys. Iš amerikiečių gavome pasiūlymų dėl taikymo sričių. Jau sulaukėme užklausų įsigyti tam tikrų komponentų, pavyzdžiui žematriukšmių plačiajuosčių stiprintuvų“, – naudinga instituto veikla džiaugiasi M. Sakalas. Per instituto atžalinę (angl. spin-off) įmonę į rinką juos žadama pateikti jau kitąmet.

Beje, šį rudenį vykusiam dar vienam – EKA PECS 6-ajam kvietimui BPTI su dviem noriai prisijungusiais užsienio partneriais pateikė dar vieną paraišką, skirtą palydovinio ryšio 5G sistemai išvystyti.

Dalyvaus vystant ateities bevielio 6G ryšio, aukšto veiksmingumo sistemą

Kitas itin svarbus instituto pasiekimas – programoje „Horizontas 2020“ ką tik laimėtas Europos inovacijų tarybos (EIC) projektas „HERMES“. Jo metu bus kuriama 6G viešiesiems ryšiams skirta, ateities bevielio ryšio reikalavimus atitinkanti aukšto veiksmingumo sistema. Viena iš galimų kuriamos technologijos taikymo sričių – gynyba.

„Turime sukūrę sprendimą, kaip konstruojant duomenų apdorojimo technologijas galima išgauti žymiai geresnius duomenis. Projektas mums labai įdomus, nes prisijungėme ankstyvoje stadijoje ir šiame konsorciume esame vieni svarbiausių žaidėjų“, – sako M. Sakalas.

4 metus truksiantį projektą BPTI įgyvendins kartu su partneriais iš Prancūzijos – Bordo universitetu bei Atominės ir alternatyvios energijos komisijos laboratorija „CEA-LETI“, Belgijos Leveno katalikiškuoju universitetu, Austrijos Silicio laboratorija „SAL“ bei Graikijos gynybos srities kompanija „Intracom Defence“. Konsorciumo patarėjų taryboje dalyvauja ir viena pažangiausių Europos puslaidininkių gamintojų Vokietijos IHP SOLUTIONS GmbH, galima mūsų sukurtų mikroschemų gamintoja bei robotikos įmonė iš Lietuvos UAB „Factobotics“.

Manoma, kad tai vienas iš projektų, kurių metu vystomos technologijos sudarys pagrindą Europos konkurencingumui vystant 6G technologijas ir Lietuvai padės ateities ekonomikoje tapti svarbiu žaidėju.

Projekto finansavimo sutartis pasirašyta 2020 metų gruodžio 21-ą dieną. Prototipo teks palaukti apie 4 metus, o komerciškai svarbių rezultatų galima tikėtis po 6-10 metų

Didžiausias lūkestis valstybei – geopolitinio balanso išlaikymas

„Ir kosmoso, ir gynybos srityje iššūkiai panašūs“, – įsitikinęs BPTI vadovas dr. Tomas Žalandauskas. Lietuvai svarbu tiek karinis bendradarbiavimas su JAV, tiek dalyvavimas Europinėse struktūrose, tad Lietuvos užsienio politikos pirmenybėse svarbus stabilumas ir tęstinumas – kol kas geopolitinį balansą išlaikyti pavyksta.

Antras svarbus momentas – žmogiškieji resursai. Vykstant industrinei integracijai, valstybei tenka priežiūros ir bendrų poreikių su kitomis šalimis formulavimo funkcijos. BPTI vadovas pabrėžia pastebintis konstruktyvų Krašto apsaugos ministerijos požiūrį, tačiau dar reikia stiprinti administracinius pajėgumus, kurie, beje, šioje srityje atsiperka itin greitai.

Trečiuoju lūkesčiu dr. T. Žalandauskas įvardina valstybės indėlio mechanizmo sukūrimą. „Vidiniais resursais Lietuva savarankiškai kurti šiuolaikinių gynybinių sistemų, be abejo, tikrai nesiims, bet piniginis ko-finansavimas technologijų kūrimo procese gali būti labai svarbus“. 

Siekis – būti vakarietiškos civilizacijos gynybos industrinio komplekso dalimi

Paklaustas apie siekius gynybos ir kosmoso srityse, dr. Tomas Žalandauskas sako, kad instituto tikslas – visiškas Lietuvos integravimas į tarptautines organizacijas. „Dalyvaujame Europos Sąjungos, NATO struktūrose, vyksta bendros pratybos, užduotys su sąjungininkais – tad ir politinė, ir karinė integracija vyksta. Tačiau gynybos industrinė dalis dar mažai išvystyta, Lietuvos mokslas ir verslas turi būti geriau integravęsis į naujų ginkluotės sistemų kūrimą, taip pat turime aktyviai dalyvauti planavime, palaikyme, naudojime, užtikrinti prieigą prie naujausių technologijų. Norisi matyti ir šia prasme integruotą Lietuvą – būti vakarietiškos civilizacijos gynybos industrinio komplekso dalimi“.

Jo teigimu, jau judame ta kryptimi: „Dalyvaujame NATO mokslininkų grupėse, Europos gynybos agentūroje ir klasterių sumanymuose, stengiamės ne tik integruotis, bet ir inicijuoti naujos kartos dalykus, būti pirmūnais. Gynybos srityje, kur klausimai gana jautrūs, Vakarų Europa į mus žiūri atsargiau. Savaime Lietuva niekam nieko nesako – turi rodyti, ką esi padaręs ir įtikinti, kad esi naudingas. Užtrunka laiko, kol reikalai išsijudina“.

„Baltijos pažangių technologijų institutas yra svarbi Lietuvos kosmoso ir gynybos bendruomenės dalis, o nacionaliniu ir tarptautiniu mastu vykdoma veikla, užmegztos partnerystės puikiai parodo, kad Lietuvos verslas ir mokslas geba atrasti savo vietą Europos ir pasaulio arenoje bei kartu su svarbiausiais pramonės žaidėjais spręsti svarbiausius iššūkius“ – sako Lietuvos kosmoso biuro, įsikūrusio Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūroje (MITA), prižiūrėtoja Eglė Elena Šataitė. „Kartu šiuose sektoriuose tradiciškai svarbus išlieka valstybės vaidmuo, todėl valdžios institucijų atsakomybė yra visapusiškai prisidėti prie kosmoso, gynybos ir saugumo sektorių plėtros, integracijos į tarptautines struktūras“.