Vieni puikuojasi nuotraukomis ledinėje eketėje, kiti tą daro visiškai ne dėl jų, dar kiti su pavydu žiūri į besimaudančius, stebisi, nesuprasdami taip besielgiančiųjų.
Yra ir kritikuojančių, tačiau tai dažniausiai tie žmonės, kurie niekada nelindo į eketę. Kaip draugystė su šaltu vandeniu keičia žmonių gyvenimus ir kas vyksta ledinių maudynių metu mūsų kūne?
Šalčio baimei nugalėti prireikė kelių dešimtmečių
20 metų. Tiek laiko prireikė pajūrio žemaičiui Nerijui Stasiuliui, kad išdrįstų išsimaudyti lediniame vandenyje. O šiandien, mirkdamas ledinėje jūroje, palangiškis jaučiasi lyg namuose.
„Tikiu, kad sveikėju protu, kūnu ir dvasia bei visa tai nuoširdžia malda kasdien siunčiu kiekvienam žmogui šioje Visatoje,“ – atviravo Nerijus, – „Pačios pirmos mintys apie bandymus išsimaudyti šaltoje jūroje žiemą kildavo stebint šimtus „Lietuvos ruonių“, neriančių į jūrą per tradicines didžiąsias žiemos maudynes Palangoje.
Šią mintį puoselėjau net keliasdešimt metų. Su žavesiu stebėdavau teigiamai nusiteikusius, visuomet jėgomis trykštančius ir besišypsančius maudynių senbuvius – Dainių Kepenį, Simoną Dailidę, Jūratę Marčiulaitienę ir kitus. Ypač sužavėjo „30-ies dienų ledinės eketės iššūkis“.
Šios pandemijos metu, į dienos šviesą iškilus neproporcingam vaistinių priemonių protegavimui visuomenėje ir visiškai jokio dėmesio neskiriant natūralaus imuniteto stiprinimui bei mokymui kaip tai pasiekti, supratau, kad atėjo laikas išbandyti ilgus metus brandintą ketinimą – nugalėti šalčio baimę ir sąmoningai veikti gamtos apsuptyje, savo valia stiprinant natūralų imunitetą.
Nenėriau į žiemos jūrą iškart stačia galva. Dešimt dienų palaipsniui bandžiau save namie po šaltu dušu. Pajutęs, kad galiu, nusprendžiau bent kartą niurktelėti į jūrą.
Lapkričio pradžioje taip ir padariau. Vienos dienos planas pavirto trijų dienų iššūkiu, vėliau savaitės, tada dešimties dienų, vėliau mėnesio, kol nustojau galvoti apie iššūkio pabaigą ir tai tapo kasdienybės būtinybe.
Ši žiema man ypač išskirtinė – aš tiek nesimaudžiau per visą savo gyvenimą jūroje kiek dabar, nes, kaip žinia, retas kuris palangiškis nueina iki jūros, nes ji tiesiog per arti.
Aš nuoširdžiai noriu, kad kuo daugiau žmonių bent namie po dušu, susidraugautų su šaltu vandeniu.
Būtent dabar, kai aplink tiek daug baimių ir tiek daug brukama ne natūralių dalykų, kaip niekad yra svarbu išmokti patiems pasirūpinti savo sveikata, savo pavyzdžiu išmokyti vaikus ugdytis valią bei meilę gamtai, suvokti, kad esame jos dalis ir, kad esame apdovanoti tobulu kūnu, kuris gali visai nesirgti, jei nenuodysime savęs egoistiniais norais, pertekliumi maiste, turte, valdžioje, žiniose, jei visus ryšius su negyvąja, augaline, gyvūnine gamta ir žmonėmis padengsime meile ir mylėsime visus ir viską taip kaip save ir savo artimuosius.“
Ledinės maudynės plinta ir mažesniuose Lietuvos miestuose
Grupelė kupiškėnų kas rytą maudosi šaltame Pyragių ežere
Prieš keletą metų Marius Nareckas ledinių maudynių sumanymą parsivežė iš maudynių Žaliuosiuose ežeruose, kur pirmą kartą į ledinę eketę panėrė drauge su Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentu Simonu Dailide.
Šiandien Facebook grupė „Eketė Kupiškyje“ vienija beveik 100 šalto vandens mėgėjų. „Dažniausiai susirenkame savaitgalais, bet yra ir tokių, kurie neria į eketę kiekvieną rytą.
Šaltas vanduo duoda daug jėgų, visi, tai praktikuojantys, būna kupini gerų pojūčių, nemačiau dar nei vieno nuliūdusio, susirgusio ar pasijutusio blogiau“ – tikino Marius, – „ Mūsų tikslas – ir toliau nenustosi grūdintis, pritraukti kuo daugiau bendraminčių, vis dar abejojančių ar nedrįstančių išeiti iš komforto zonos.“
Įspūdingos Mariaus Narecko nuotraukos, vaizdo filmukai, medžio drožėjo Gintaro Tručinsko ledo skulptūros, kilnojamos pirties sumanymas, naktinės maudynės ir dar daug kitų puikių sumanymų, apjungiančių ledinių maudynių bendraminčius vienija teigiamai nusiteikiusius, laimingus, natūraliais būdais sveikatą puoselėjančius žmones.
Kas vyksta ledinių maudynių metu mūsų kūne?
Pavojaus gyvybei padėtyje žmogaus smegenys iš karto įjungia labai daug kūną saugančių mechanizmų, taip suaktyvindamos imuniteto veiklą.
Vienas lengviausiai prieinamų ir greičiausią bei stipriausią smūginį poveikį kūnui suteikiantis yra panirimas į ledinį vandenį.
Šaltis pasiima stresą, nemigą, apsnūdimą ir, kas svarbiausia, baimę. Baimės nelieka visai. Prideda šypseną, jėgas, aštrų protą, gamtos artumo jausmą, pasitikėjimą savimi, valią keistis, norą padėti žmonėms, daug meilės pasauliui.
„Šaltis man dabar yra kasdienis programavimo savęs pagalbininkas, nes kai įneri į ledinį vandenį, tai nebejauti kūno, jauti tik šaltį, tuomet nebelieka minčių, lieka tik šaltis, tuomet nebelieka šalčio…
Tuomet įvyksta stebuklinga akimirka – užkrauni save proto išmintimi, dvasios šviesa ir kūno sveikata“ – tikino Nerijus.
Anot gydytojos Astos Keturkienės, jau per pirmąsias sekundes, įšokus į ledinį vandenį, žaibiškai sureaguoja antinksčiai, išskirdami didelį kiekį adrenalino.
Savijauta visada pagerėja, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, pagilėja kvėpavimas, pakyla kraujospūdis, kraujagyslės iš pradžių labai susitraukia, o paskui atsipalaiduoja. Vienareikšmiškai gerėja imunitetas.
„Staiga susitraukiant odos kraujagyslėms, kraujas iš periferijos nuteka į vidaus organus su didesniu slėgiu praplėsdamas tuos kapiliarus, kurie dėl per metų metus susikaupusios taršos tampa neveiksnūs.
Tokiu būdu atnaujinama organų ir organų sistemų veikla, pagerėja kraujotaka, net iki kelių šimtų kartų į tuos organus patenka daugiau deguonies, šalinasi toksinai, mes atsinaujiname ir atsijauniname, vyksta taip vadinama kapiliarų gimnastika.
Ląstelės, kurios buvo iki šiol paliegę, pradeda atsinaujinti, jos nežūsta, o atsigauna, yra išsaugojamos. Po maudynių šaltame vandenyje turime daug daugiau jėgų, stiprinamos venos, tokiu būdu apsaugomas arba sustabdomas venų išsiplėtimas.
Dirginamos refleksinės vietos odoje, gerėja raumenų tonusas, aktyvuojasi medžiagų apykaita, ugdoma valia, į kraują gausiai išsiskiria endorfinai – laimės ir džiaugsmo hormonai, dėl to mums tampa smagiau ir linksmiau gyventi“, – tvirtina moteris.
Ajurvedos žinovė A. Keturkienė priduria, jog ledinės maudynės sumažina radiacinį foną mūsų kūne. Mus supa visokie elektros prietaisai: kompiuteriai, mobilūs telefonai, įvairūs buitiniai elektros prietaisai, iš kurių mes gauname teigiamą elektros krūvį.
Išsimaudžius lediniame vandenyje, mūsų kūnas pasidengia plonyčiu neigiamų jonų sluoksniu. Tai reiškia, kad mes „nusinuliname“.
Nemalonios kūnui temperatūros vanduo skatina estrogeno ir testosterono sintezę. Retas, kuris, besimaudydamas eketėje būna santūrus – vyksta jausmų dekompresija.
Pagerėja termoreguliacinė funkcija, treniruojami šilumos receptoriai esantys odoje, todėl, kad vienu metu veikia ir šalčio ir šilumos receptoriai.
Maudytis lediniame vandenyje patariama tik po gero apšilimo. Naujokams patartina tai daryti atsargiai ir atsakingai, pasitariant su tą išmanančiais.
Kviečiame prisijungti prie tradicinių sveikuolių maudynių visoje Lietuvoje: 30 dienų ledinės eketės iššūkis prasidės jau šiąnakt (nuo sausio 18 d 23:59, žalieji ežerai.), vaizdo kvietimas ir daugiau žinių apie iššūkį:
„Palangos ruonių – 2022“ (vasario 12 d.), vėliau – 25 metrų ledinės eketės varžybų Trakuose. Visos žinios apie ledinius renginius Lietuvoje skelbiamos Lietuvos sveikuolių FB puslapyje ir www.sveikuoliai.lt.
