Sausio 11 d. Seime vėl numatyta svarstyti asmenvardžių rašybą nelietuviškomis raidėmis Lietuvos piliečių asmens dokumentuose. Yra parengti du įstatymo projektai – vienas asmenvardžius leistų rašyti nelietuviškai pagrindiniame paso puslapyje, kitas (kaip Latvijos praktikoje) – nepagrindiniame puslapyje. Būsimą diskusiją anonsavo LRT svetainė keistoka antrašte: „Į Seimą grįžta dešimtmečius neišspręstas klausimas: vieni įžvelgia pavojų lietuvių kalbai, kiti mano, kad vienu šūviu būtų nušauti du zuikiai”.
Vienintelis asmenvardžių rašybos „ekspertas”, pasirodo, esąs lenkų („tutakų”) kilmės politologas Andžejus Pukšto. Į lietuvius kalbininkus vardyno specialistus LRT nematė reikalo kreiptis. A. Pukšto šnekėjo tarsi Lenkijos vardu ar už Lenkiją, tad susidaro įspūdis, kad tuos du nušautus zuikius Lenkija ir pasiimtų. Tiesa, virkaudamas, kaip būtina nelietuvių asmenvardžius rašyti kitokiu raidynu, „ekspertas” susipainiojo savo paties argumentuose.
Cituoju: „Juridiškai yra tik vienas vardo ir pavardės skambesys”. Bravo! Jei taip, tai juos ir reikia rašyti lietuvišku raidynu, kad būtų perteiktas tik vienas skambesys. Rašant kitų kalbų raidėmis, kurių nėra lietuvių abėcėlėje, tas skambesys ir bus iškraipytas.
Šokiruoja dar vienas argumentas, jau nebe Pukšto, bet Razmos ir visų gabrielininkų-čmilytininkų-raskevičininkų: „Lietuvos piliečio vardas ir pavardė asmens dokumentuose galėtų būti nurašomi arba perrašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis, jeigu jis arba jo tėvai, seneliai, proseneliai ar kiti protėviai turėjo ar turi kitos valstybės pilietybę ir vardas bei pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje”.
Žodžiu, jei protėviai turėjo pilsudskinės Lenkijos pilietybę okupuotame Vilniaus krašte, asmenvardį pase rašys „po polsku”. Jei kas kyštels nacių išduotą dokumentą su vokiškai užrašytu asmenvardžiu, galės jį rašyti vokiškai. Ir bus Šimkus, Szimkus ir Schimkus.
Gal net tos pačios šeimos nariai. Kaip nersis iš kailio, pavyzdžiui, policininkai, notarai ar medikai, sukdami galvas, kuris yra kuris, nei Pukšto, nei Razmai et Co. nerūpi.
Dar vienas liūdnas motyvas: esą reikia patenkinti Lenkijos ultimatyvų reikalavimą Lietuvos lenkų asmenvardžius Lietuvos pase rašyti lenkiškai, kaip Lenkijos piliečių. Kitoms šalims, kur taip pat gyvena lenkų (pvz., Latvijai, Vokietijai), Lenkija tokių ultimatumų nekelia. Gal todėl, kad nebuvo jų dalių okupavusi?
Čia jau ne tik Pukšto ar Razma, bet ir Skvernelis sulinkęs iki žemės. Įdomu, kaip į tai reaguoja jo „šaikos” nariai?
Lenkijos ultimatumų tenkinimai jau turi savo istoriją. Pirmasis buvo 1569 m. dargi su Ukrainos atplėšimu nuo Lietuvos. Antrasis – 1938 m. Abu jie buvo patenkinti. 2022 m. – trečiasis. Tiesa, jo patenkinimas užtruko, bet atmestas irgi nėra. Lietuva klaupiasi tarsi pati, tiksliau – savų valdančiųjų klupdoma. Tai irgi istoriška.
Sako, vagis pradeda nuo adatos. Valstybės išdavikas – turbūt nuo valstybinės kalbos raidyno kraipymo ir savo šalies piliečių asmenvardžių rašybos kitų šalių valstybinėmis kalbomis.
Autorius yra Lietuvos kalbininkas, baltistas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, profesorius
J. Vaiškūnas. Navrockio šantažas Rusijos grėsmės akivaizdoje: Lietuvos saugumas mainais į lenkiškus rašmenis?
Lenkijos prezidento Karolio Navrockio vizitas Lietuvoje virto beprecedenčiu politiniu spaudimu: Rusijos agresijos akivaizdoje jis pareiškė, kad Lenkija gins Lietuvą tik...
Skaityti toliauDetails
A. Judžentis. Šis tas apie raidžių diakritinius ženklus
Diakritiniai, arba skiriamieji, ženklai taip pavadinti turbūt todėl, kad vieną raidę skiria nuo kitos. Varnelė virš raidės š yra skiriamasis...
Skaityti toliauDetails
V. Sinica. Kalba ir politika: Lietuvos likimo klausimas
Praėjusią savaitę dalyvavau nemažai renginių. Vienas jų - habilituoto daktaro kalbininko Kazimiero Garšvos knygos „Rytų Lietuvos vardynas“ pristatymas. Kazimieras yra...
Skaityti toliauDetails
S. Tumėnas. Ar padės Donaldo Trampo sprendimas išsaugoti nesuniokotą lietuvių kalbą?
JAV prezidentas Donaldas Trampas toliau stebina ir savo šalininkus, ir oponentus. Vienu iš parašų, kuriais be galo didžiuojasi, jis patvirtino...
Skaityti toliauDetails
D. Razauskas. Kad neliktų Lietuvos
Kas pirmas sumanė, kad Lenkija bus Lietuvos „strateginis partneris“? Ar ne pati Lenkija? Ar ne toks Ukrainos „strateginis partneris“ turėjo...
Skaityti toliauDetails
J. Vaiškūnas. Ar Lietuva kartoja tarpukario klaidas? Seime tyliai stumiami pavojingi įstatymai
Kol pasaulis kaista nuo geopolitinės įtampos, Lietuvoje, užuot stiprinus valstybę, ketinama ją silpninti. Pavojaus akivaizdoje svarbiausia yra valstybės piliečių vienybė,...
Skaityti toliauDetails
J. Vaiškūnas. Ar išsaugosime Vasario 16-osios Lietuvą?
Lietuvos valstybės atkūrimas 1918 metų vasario 16 d. buvo drąsus ir valingas sprendimas, leidęs mūsų tautai ištrūkti iš lenkų ir...
Skaityti toliauDetails
L. Astra. Lietuvių kalbos prievartautojams – ne vieta ir Seime!
„Taip pat esama išraiškingos, jautrios, itin spalvingos, lietuviškai ir nuostabiai magiškos kalbos“ – teigia mūsų iškiliausias filosofas Algis Mickūnas. Jis...
Skaityti toliauDetails
Lietuvių kalbos institutas: oficialus asmenvardžių rašymas su nelietuviškais diakritiniais ženklais keltų grėsmę valstybinei kalbai
Lietuvių kalbos institutas (LKI) išplatino pranešimą, kad jei Lietuvos valdžia nuspręstų leisti oficialiuose Lietuvos dokumentuose nelietuviškus asmenvardžius rašyti su nelietuviškais...
Skaityti toliauDetails
V. Sinica. Sikorskis vėl klupdo Lietuvą vykdyti jo norus
Ilgus metus Lietuva kentėjo jokios diplomatijos neturintį šovinistą Lenkijos užsienio reikalų ministrą Sikorskį ir jo spaudimą bei patyčias Lietuvai.
Skaityti toliauDetailsKT spręs, ar leisti LR dokumentuose asmenvardžius rašyti ir su nelietuviškais diakritiniais ženklais
KT aiškinsis ar Konstitucijai neprieštarauja tai, kad nelietuvių tautybės asmeniui neleidžiama asmenvardžio įsirašyti su nelietuviškais diakritiniais ženklais.
Skaityti toliauDetails
Apie vardų ir pavardžių rašymą Punsko valsčiuje
Nuo 2005 m., kai Lenkijoje įsigaliojo Tautinių mažumų įstatymas, šioje šalyje gyvenantys lietuviai, kaip ir kitos tautinės mažumos, gali susigrąžinti...
Skaityti toliauDetails
V. Radžvilas. Nulenk sprandą, lietuviškas „cholope“!
LRT portalas džiaugsmingai pranešė apie Prezidento patarėjo žygdarbį – pakeisti pavardės įrašo asmens dokumentuose kalbą. Be abejo, siekdamas dviejų tikslų.
Skaityti toliauDetails
Akademikas E. Jovaiša: Siauriname valstybinės kalbos vartojimą – mažiname Lietuvą
Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos narys akademikas Eugenijus Jovaiša kalba apie iššūkius valstybinei lietuvių kalbai, lietuvybei, tautinei valstybei. Asmens...
Skaityti toliauDetails
L.N. Rasimas. Valstybinė ir kitos kalbos
Valstybei valstybinė kalba yra labai svarbus dalykas. Tai pas pats, kaip ir valstybės sienos. Jos yra ginamos, dėl jų yra...
Skaityti toliauDetails
