2022 metų sausio 12 dieną Seimo Didžiajame kieme 31 kartą susirinks parlamento gynėjai, o vakare bus įžiebti laužai. Sausio 13-ąją Seime bus paskelbti Laisvės premijos laureatai ir bus minimos Pergalės prieš sovietinę imperiją 31-osios metinės.
Pastaraisiais metais Lietuvos radijas ir televizija ir valstybinės institucijos minėdamos Sausio 13 didvyrius masiškai jų auką tapatina su neaiškios kilmės bei prasmės neužmirštuolių ženklu. Sausio 12-os ir 13-os renginiuose Seime ir visuomenėje masiškai buvo brukamos TS-LKD partijos populiarinamos neužmirštuolės. Visi išsilavinę tautiečiai žino, kad neužmirštuolė Lietuvos karalystėje ir Lietuvos Respublikoje niekada nebuvo įprasminta kaip Lietuvos Laisvės kovų simbolis.
ŽINOMA, kad pagrindinis Lietuvos Laisvės simbolis buvo ir yra Trispalvė, kurią pastaraisiais metais Lietuvos institucijos ir Lietuvos radijas ir televizija Laisvės gynėjų dienos renginiuose ignoravo.
ILGAINIUI IŠAIŠKĖJO, kad neužmirštuolių pandemija buvo ir yra skatinama TS-LKD partijos narių, ji įgavo didžiulį priverstinį platinimo pagreitį Seime, kariuomenėje, mokyklose, darželiuose, viešose vietose, žiniasklaidoje.
ŽINOMA, kad Lietuvos suverenitetą pamynę emisarai Briuselyje prikabino neužmirštuolę Europos Komisijos Pirmininkei Ursulai von der Leyen, klaidindami kitų šalių piliečius.
ŽINOMA, kad Krašto apsaugos ministerija masiškai propaguoja neužmirštuoles, teikė nurodymus jas dėvėti kariškiams, vengiant tautinių simbolių akcentavimo.
KELIA DIDŽIULĮ SUSIRŪPINIMĄ tai, kad šios ministerijos vadovybė LABAI NEPALANKIAI ŽIŪRI į atsisakančius arba ignoruojančias vykdyti šiuos įsakymus – todėl manytina, kad daugelis norėdami neužsitraukti vadų priekaištų ir nepalankumo vaikščios su neužmirštuolėmis. Ar šiais metais neužmirštuolėmis bus išdabinti saugantys pasienius ir specialiose patalpose esantys nelegalai?
MANYTINA, kad Seime neužmirštuoles bus priversti priseginėti moksleiviai ir studentai renginių dalyviams.
TAIGI ATMINKIME, kad šios surogatinės neužmirštuolės yra TS-LKD partijos politinio ir ekonominio biznio plano sudedamoji dalis, klaidinant Lietuvos piliečius bei trinant tikrąją istorinę atmintį.
PRAŠOME Laisvės gynėjus, geros valios žmones atsiriboti nuo surogatinių neužmirštuolių. Mes turime lietuvišką TRISPALVĘ, Vytį, Gediminaičių stulpus. NAUDOKIME savo tautinius simbolius, dėl kurių savo gyvenimą aukojo sukilėliai, partizanai, politiniai kaliniai, tremtiniai, Laisvės kovų dalyviai ir sąjūdininkai.
T. Čyvas. Sausio 13-ąją vėl buvau nuėjęs prie Lietuvos Televizijos durų…
Prieš tris dešimtis metų Sausio 13-ąją buvau prie tada mano laisvės fakelu laikytos Lietuvos Televizijos durų. Stiklinių. Prie tų pačių,...
Skaityti toliau
T. Baranauskas. Prekyba Sausio 13-aja: Neužmirštuolė – Monikos Navickienės prekės ženklas
Naujo Sausio 13-osios „įbrendinimo“ akcija, prasidėjusi 2014-aisiais, nesibaigia. Jau teko rašyti, kad šios idėjos autorius – viešosios erdvės trolis Vaidas...
Skaityti toliau
V. Radžvilas. Apie Laisvės deglų šviesą ir neužmirštuoliškos politinio Alzheimerio ligos tamsą
Nuostabus Sausio 13-osios žygdarbiui pagerbti skirtų jaunimo eitynių su deglais vaizdas kelia mintis apie amžinosios Atminties šviesos ir begalinės Užmaršties...
Skaityti toliau
J. Vaiškūnas. Kas yra kas Sausio 13-ąją – pagal „neužmirštuolę“ pažinsi (tiesioginė transliacija)
Vėl išaušo Sausio 13-osios rytas. Lemtingas, simbolinis rytas – minėjimų ir gražių žodžių, prisiminimų ir kalbų, saliutų ir apdovanojimų –...
Skaityti toliau
V. Radžvilas. Georgijaus juostelės Neužmirštuolės pakuotėse
Vėl minime Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną. Ir vėl temdomą tokiai dienai netinkančių ginčų, už kokią laisvę kovota ir...
Skaityti toliau
Kunigas R. Grigas. Jokios neužmirštuolės, aguonos nė gvazdikai negali ir neturi išstumti Vyčio, Trispalvės ir Gedimino stulpų
Prieš keletą metų nekaltu melsvos pelkių gėlelės simboliu iš Sausio 13-osios minėjimų buvo imtasi išstūminėti (ar juo pakeitinėti) tautinius Lietuvos...
Skaityti toliau
„TALKA kalbai ir tautai“: Ar regite J.Basanavičių arba A.Ramanauską-Vanagą su dirbtine „neužmirštuole“ atlape?
Visuomeninis judėjimas „TALKA kalbai ir tautai“ kreipiasi į visuomenę, ragindamas Laisvės gynėjų dieną minėti segint laisvės kovotojų visais laikais brangintus...
Skaityti toliau
A. Zolubas. Ar tinka Sausio 13-ąjai neužmirštuolė?
Neužmirštuolė – kukli, penkių žiedlapių, žydra, auganti bet kur, kur dirvožemis ne smėlis, kur drėgmės pakanka, auganti grupėmis gėlė. Jai...
Skaityti toliau
V. Radžvilas. Nepakeliamas Vyčio klausimo svoris
Nepakeliamas Vyčio klausimo svoris | Alkas.lt koliažas Laukiant Seimo sprendimo dėl Lukiškių aikštės verta prisiminti ir...
Skaityti toliau
Vilniaus forumas: Neteisėtas ir neskaidrus Lukiškių aikštės konkursas turi būti anuliuotas
Vytis | Alkas.lt koliažas Lapkričio 29 d. visuomeninė organizacija „Vilniaus forumas“ paskelbė viešą pareiškimą dėl Vilniaus...
Skaityti toliau
„Savaitės pjūvis“ apie Laisvės premiją, valdančių populizmą, konservatorių vargus ir neužmirštuolę (video)
Eugenijus Jovaiša | penki.lt nuotr. Šioje laidoje: kam skiriame Laisvės premiją Sausio 13-ąją? Interviu su Seimo...
Skaityti toliau
Vilniaus forumas: Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės simbolis – Trispalvė, ne neužmirštuolė
kam.lt nuotr. Artėjant Sausio 13-ajai rengiama dar viena ,,Neužmirštuolės“ akcija. Dangstantis kilniu tikslu – telkti lėšas...
Skaityti toliau
M. Kundrotas. Kai karas praranda prasmę
Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr. Kas laukia teksto apie tikrus karus – nusivils. Šis...
Skaityti toliau
T. Baranauskas. Sausio 13-osios „neužmirštuoliai“: chamizmas keičia pasiaukojimą?
Kai 2014-aisiais staiga nei iš šio nei iš to išdygo nematytas neregėtas Sausio 13-osios simbolis – popierinė neužmirštuolė, konservatorių jaunimo...
Skaityti toliauL. Tautkuvienė, J. Karsokas. Nekeiskime tikrų laisvės simbolių popierine gėle
Alkas.lt koliažas ,,Neužmirštuolė“ – tai popierinė gėlė, kurią sausio 13–ąją įsisegti kviečia akcijos globėja Prezidentė Dalia...
Skaityti toliau
LIETUVOS KOLABORANTŲ EVOLIUCIJA
Arvydas Kostkevičius, 2015
Skaityti toliau
Z. Vaišvilos spaudos konferencija „2014 – priverstinio Lietuvos pardavimo metai. 2015 – Lietuvos valstybės simbolių keitimo metai?“ (video)
Sausio 12 d., pirmadienį, 9 val. Seime Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras Zigmas Vaišvila surengė spaudos konferencija „2014 – priverstinio Lietuvos...
Skaityti toliau
K. Juraitis. Geležinių kurpaičių kaina
Už teisę į referendumą | Alkas.lt koliažas. Suverenitetas – visiškas politinis, teisinis ir kitoks valstybės savarankiškumas, nepriklausomybė,...
Skaityti toliau
N. Aukštaitytė-Puteikienė. Kaip Rasa Juknevičienė nusavino meilę tėvynei
Rasa Juknevičienė | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr. Paviešinusi savo nuomonę apie vadinamą Neužmirštuolės akciją, susilaukiau atvirų patyčių...
Skaityti toliau
N. Aukštaitytė-Puteikienė. Žydroji Sausio 13-osios parodija (audio)
Nika Aukštaitytė-Puteikienė | Asmeninė nuotr. Neužmirštuolės Lietuvoje jau žydėjo šį rudenį: virtualų atviruką su trapiomis gėlelėmis...
Skaityti toliau
„Neužmirštuolė“ Sausio 13-ąją – spjūvis kultūros darbuotojams ir pagarba masonams?
Sausio 13-osios proga paskelbus „pilietinę iniciatyvą“ „Neužmirštuolė“, kurią suskubo palaikyti ir Lietuvos Prezidentė, kultūros darbuotojai pasijuto paniekinti. Nes šių metų...
Skaityti toliau
Kultūros ir meno darbuotojai pradeda akciją „Neužmirštuolės – 2“
Nesulaukę iš Vyriausybės konkrečių sprendimų dėl kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčio padidinimo 2014 metais bei žadėtų 49 milijonų skyrimo,...
Skaityti toliau
Kultūros darbuotojai, netekę vilčių sulaukti didesnių atlyginimų, vykdo visuotinę akciją „Neužmirštuolės“
Nors visi šalies aukščiausi politikai ir valdžios atstovai tikina, kad kultūra yra prioritetinė šalies sritis, tačiau vis nesiryžta vykdyti savo...
Skaityti toliau
Vat toks nezabudkinio auklėjimo rezultatas (foto):
htt ps://ibb.co/64ZtMxR
htt ps://ibb.co/BLS8q9j
Dėl neužmirštuolių brukimo – pritariu. Šis neaiškios kilmės simbolis brukamas jau koks dešimtmetis. Ir kam to reikia? Asmeniškai dar niekada nebuvau jo įsisegęs.
Tik raginčiau atkreipti dėmesį į dar vieną – dirbtiną, tiesa, jau per gerą šimtmetį sakralizuotą simbolį – Trispalvę.
Mūsų tikroji istorinė vėliava – Vyties vėliava. Ji ir turi būti valstybinė. Suprantu, Trispalvė, nors ir sukurta tikrai be reikalo, per ilgą laiką įgavo sakralumo. Ji plevesavo Tarpukario Lietuvoje, su ja kovojo pokario partizanai, disidentai. Ji buvo svarbi Atgimimo metu.
Tačiau – ISTORINĖ TIESA TURI BŪTI ATSTATYTA IR DAR NE VĖLU VALSTYBĖS VĖLIAVA VĖL ĮTEISINTI VYTIES VĖLIAVĄ. Trispalvės taip pat nereiktų visiškai atsisakyti. Ji gali likti kaip Tautos vėliava – gali būti keliama tam tikrų švenčių metu. Tačiau pagrindine vėliava turi tapti Vyties vėliava!
Tad raginu visus pilietiškus žmones siekti istorinio teisingumo!
Vadinama Vyties vėliava istoriškai yra Lenkijos karalystės tarno simbolis. Karališkoji Lietuvos vėliava yra vėliava su Stulpų arba svarstyklių (balt. kolumnia) simboliu. Gal derėtų peržiūrėti savo istorines žinias užuot šlėktiškos priklausomybės Lenkijai simbolį piršus…
Pirmą kart girdžiu. Iš kur tokias žinias ištraukėte?
Gal tik vienintelis patikslinimas – išties Vyties skyde galėtų būti Gedimino stulpai. O daugiau – viskas tinka. Tai – istorinė Lietuvos vėliava ir Lenkija čia ne prie ko.
Kaip tai “Lenkija čia ne prie ko”, juk visiems žinoma, kad Jogaila buvusią Lietuvos karalystę (valstybę) prie Lenkijos karalystės (valstybės) prišliejo kunigaikštystės, t.y. Lenkijos karalystės provincijos statusu. Šis buvusios Lietuvos karalystės provincinio (administracinio) priklausymo Lenkijos karalystei (valstybei) statusas patvirtinamas ir Jogailos titule. Pagal titulą Jogaila vadinamas Lenkijos karaliumi ir tik kunigaikščiu – prie Lenkijos karalystės prišlietos, pažeminant jos statusą iš karalystės į kunigaikštystę, Lietuvos.
Dėl šio Jogailos įvykdyto istorinio Lietuvos karalystės suvereniteto pažeminimo vietoje karališkosios Lietuvos vėliavos su Gedimino stulpais tapo Jogailos ir Lenkijos karalystės valia įdiegta bajoriško rango vėliava su raiteliu. Ji atitiko naują Lietuvos nekarališkojo gyvavimo – tarnystės karalystei esmę, kadangi bajoras raitelis tai visų pirma karaliaus tarnas karo reikalams.
Vasario 16-osios aktu buvę Lietuvos valstybiniai ryšiai su Lenkija tapo nutraukti, todėl tą šlėktinį ryšį menanti Vyčio vėliava suvereniai Lietuvos valstybei nedera.
Tai va, iš čia tos žinios yra “trauktos”.
Galbūt – nesu istorikas, tad to tiek giliai nežinojau. Taip – Gedimino stulpai, kiek leidžia spręsti negilios mano žinios, išties figuravo ankstyvosios LDK simbolikoje (net ir vėliavą kažkur mačiau).
Nesiginčysiu – gal tai ir svarstytinas dalykas. Tačiau taip pat, kaip valstybės simbolis, būtų naujadaras. Tad susilaikau nuo kategoriškų teiginių.
Tačiau Vyties vėliava man vis tiek atrodo turinti gerokai gilesnę prasmę, nei Trispalvė (jei rinktis tik iš šių dveijų variantų; nors ir gerbiu abi). Gedimino stulpai – itin prasmingas simbolis. Turintis giliausias šaknis, tačiau juk taip pat iš esmės glaudžiau susijęs su Rytų Lietuva. O Žemaitija, Kuršas, Žiemgala ir t.t.? Kokie jų simboliai. Pagaliau, juk Žemaitijos meška juk taip pat ne iš pačios giliausios praeities.
Vienos giminės herbe taip ir nesupratau, ką mačiau – kryžių, stilizuotus stulpus, ar gal kažkokią užuominą į karūną?
Žemaitija etniškai yra Lietuva, todėl jos simbolio ženklas kaip Lietuvos. Žiemgalos etninis simbolis yra taps dabartine Latvijos vėliava. Kuršo simboliu laikytina Mažosios Lietuvos vėliava.
Atsakymas “Kažin”.
Ne visai taip. Žemaitija yra savitas, gilią istorinę praeitį turintis kultūrinis regionas, tad ji turi ir savo simboliką. Bet kadangi yra Lietuvos dalis, tai jai aktualūs ir Lietuvos simboliai.
Apie pusę (tikrai apie pusę, o ne koks “trečdalis” ir pan.) archeologinės Žiemgalos yra Lietuvos teritorijoje. Pastaroji direikiasi pailnai apimdama Akmenės, Joniškio, Pakruojo, Pasvalio, o dalinai – Mažeikių, Šaiulių, Radviliškio, Panevėžio, Biržų rajonus. Po nepavykusių sukilimų žiemgaliai masiškai bėgo į Lietuvą. Tiesa, Žiemgalos istoriniai centrai – tervetė ir Mažuotnė yra Latcvijos teritorijoje, tačiau arti Lietuvos sienos. Tad ar Žiemgala yra labiau Lietuvos, ar labiau Latvijos dalis – tai diskusinis klausimas. Manau, kad gal tik šiek tiek labaiu Latvijos, bet tik “šiek tiek”. Tad Žiemgalos vėliava tikrai negali būti Latvijos vėliava. Beje, kažkur mačiau sukurtą žiemgalos vėliavą. Taip, “pagooglinus” – žaliame fone mėlynas diskas su liūtu (ar dar kažkuo).
Kuršas yra visai ne ten, kur rašote. Mažoji Lietuva – tai Salva. Ir tik pati šiaurinė Mažosios Lietuvos dalis – Klaipėdos apylinkės patenka į istorinį Kuršą. Kuršas Lietuvoje – tai Skuodo, Kretingos, Plungės, didžioji dalis Klaipėdos, dalis Telšių, didžioji dalis Mažeikių savivaldybių. Panašiai kaip ir Žiemgalos atveju – yra diskusinis klausimas, ar Kuršo didesnė dalis yra Latvijoje, ar Lietuvoje. Tiesa, Kuršo vėliavos, priešingai nei Žiemgalos, neradau. Bet jokiu būdu Kuršo vėliava neturėtų būti Mažosios Lietuvos vėliava, nes tai yra visiškai skirtingi regionai (nežymiai (minimaliai) persidengia tik ties Klaipėda).
Gerb. “kažin”,
Štai bene tiksliausias, naujausiomis archeologų hipotezėmis paremtas baltų genčių (dab. Lietuvos teritorijoje) žemėlapis. Kiek teko domėtis, jis bene geriausiai atspindi genčių ribas:
htt ps://www.mignalina.lt/2016/04/07/buvusios-lietuviu-genties-etnografinis-regionas/
Nesileidžiant į platesnes diskusijas dėl senovių galiu tik trumpai pasakyti, kad Žemaitijos ir Aukštaitijos pavadinimai kaip teritoriniai veikiau radosi tik 13 a. plėtojantis etniniams – tarminiams lietuviams kaip feodalams Šiaurės Vakarų kryptimi. Šie pavadinimai radosi ne iš skirtingo etniškumo, o iš pačių lietuvių tarmiškumo. Kuršo dabartinė vieta taip pat yra kuršių pasislinkimo dėl to paties feodalizmo plėtojimosi Šiaurės kryptimi rezultatas.
Palaikau. Sutinku.
Vėliavos turi prasmę, kuri žinotina. Pilnavertės tautos turi Trispalves, t.y. trijų sudėtinių tautos dalių spalvas. Mūsų trispalvė nurodo, kad turime žynius (geltona), maitintojus (žalia) ir tautos gynėjus (raudona). Visai kaip Indijoje: brahmanai, kšatrijai ir vaišiai. Mažojoje Lietuvoje buvo balta žynių spalva, bet Basanavičiui, Zmuidzinavičiui ir kitiems atrodė per daug lenkiška. Lenkų vėliava kažkodėl dvispalvė: balta (dvasininkų, katalikų) ir raudona (karių). Suprask – maitintojus turi užkariauti ir priversti, kad tave maitintų. Beje, ir kitų mus supančių tautų vėliavos dažnai tik dvispalvės. Ar tai reiškia brandžios tautos sampratą?
Vyties vėliava – karių (karvedžių) vėliava, todėl raudona vyšninė – tai kraujo spalva, virš kurios skrieja šviesus tautos gynėjas ir saugotojas. Tad abi vėliavos svarbios, jos turi savo prasmę ir reikšmę.
Dėl spalvų simbolikos Jūs gal ir teisus. Tačiau, Žmudzinavičius, kurdamas Trispalvę, spalvoms suteikė kitas prasmes. Taip iki šiol mano visuomenės dauguma.
Be to, juk dauguma “mūsų platumų” tautų spalvoms suteikia panašias prasmes. Geltona spalva su dvasiniu pasauliu (žyniais, šventikais) siejama net ne tik Europoje, bet, pvz., ir Japonijoe, majų, actekų kultūrose. Tad nieko originalaus.
Vėliavomas reikia ieškoti istorinių simbolių ir galvoti gal net ne apie prasmes, o apie autentiškumą. Turi būti svarbu, kad visi kiti mus aiškiai identifikuotų. Spalvinių derinių vėliavos – dažniausiai yra “jaunų valstybių” simboliai. Afrikoje tokių daug. O mūsų tauta, mūsų valstybingumas turi GILIAS ISTORINES ŠAKNIS. Ir tuo turime didžiuotis, to nepamiršti. Vyties simbolis ateina iš amžių gilumos, is buvo atpažįstamas didelės Europos dalies. Sutinku, gal jo atsiradimo aplinkybės (kaip minėjo “kažin” – vasališkumas Lenkijos Karalystei) ir nėra pats priimtiniausias dalykas, tačiau vis tiek yra svarbūs tie keletas šimtmečių, nuo kada mūsų kariai, nešini Vyties vėliavomis, demonstravo mūsų šalies karinį pajėgumą ir to meto geopolitinę svarbą. Gaila, kad kartais Lenijos šešėlyje, tačiau vis tiek Vyties vėliava yra tai, kuri geriausiai mus dabar reprezentuoja.
“Vyčio vėliava” reprezentuoti gali tik tuos, kuriems Vasario 16-oji yra niekas. Pagal tokią logiką kiti gautų teisę “reprezentuojančia” istorine laikyti ir sovietinę vėliavą, darant tokiu atveju Kovo 11-ąją nieku…
Ne visi lietuviai moka lotynų kalbą, tiesa?
DĖL NEUŽMIRŠTUOLIŲ SKLEIDIMO
DĖL NEUŽMIRŠTUOLIŲ PLATINIMO