„TALKA kalbai ir tautai“: Ar regite J.Basanavičių arba A.Ramanauską-Vanagą su dirbtine „neužmirštuole“ atlape?

Visuomeninis  judėjimas „TALKA kalbai ir tautai“ kreipiasi į visuomenę, ragindamas Laisvės gynėjų dieną minėti segint laisvės kovotojų visais laikais brangintus valstybingumo simbolius, o ne kai kurių politinių partijų ir organizacijų vietoje šių simbolių aktyviai brukamą „neužmirštuolę“.

Talka pareiškė, jog nepalaiko politizuotos Sausio 13-ajai skirtos vadinamosios „Neužmirštuolės“ akcijos, vietoje patriotų krauju aplaistytų Lietuvos valstybingumo simbolių – Vyčio, Gedimino stulpų ir Trispalvės – peršančios abstraktų, su kova už Lietuvos laisvę ir tautos bei valstybės simbolika nieko bendra neturintį „neužmirštuolės“ naujadarą. TALKA pabrėžė, kad „neužmirštuolės“ ženklas niekaip nesusijęs su Lietuvos nepriklausomybės gynėjus žygdarbiui įkvėpusia laisvos tėvynės vizija. Retoriškai klausiama: Ar regite Joną Basanavičių arba Adolfą Ramanauską-Vanagą su dirbtine „neužmirštuole“ atlape?

„1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvos Respubliką, visi Lietuvos valstybingumo simboliai buvo uždrausti. Už jų naudojimą iki pat Atgimimo buvo taikomos griežtos bausmės. Tačiau šie simboliai iš viešojo gyvenimo nedingo, jie ir toliau buvo naudojami pogrindyje. Tautos brangintus valstybės simbolius keičiant istoriškai Lietuvai ir tautai nieko nereiškiančiu ženklu, Lietuvos piliečių atmintis ir dėmesys nukreipiami nuo savo tautos ir valstybės laisvę įtvirtinusių istorinių simbolių į abstrakčias aukas už abstrakčią neapibrėžtą laisvę. Tokia laisvės samprata skirta ugdyti pasaulio piliečius. Ne už tai buvo kovota ir Sausio 13-ąją, kai aukos krito turėdamos labai aiškų tikslą – apginti tautos laisvę atkurti nepriklausomą valstybę ir pačiai ją valdyti. Sausio 13-ąją Seimo gynėjai stovėjo už savo tautos ir valstybės, o ne kieno nors kito laisvę. Daug amžių kovą už Lietuvos laisvę įprasmina Vytis ir Gediminaičių stulpai, jau šimtą metų Lietuvos valstybingumo simbolis yra Trispalvė“, – primena judėjimo TALKA tarybos narys Sausio 13-ąją Seimo gynėjus dvasiniu palaikymu stiprinęs kunigas Robertas Grigas.

Judėjimo TALKA tarybos narys dr. Laisvūnas Šopauskas atkreipėė dėmesį į tai, jog „Neužmirštuolės“ akcija yra tik vienos partijos grupės narių viešųjų ryšių projektas.

„Nors savaime partijos iniciatyva nėra blogai, šiuo atveju akivaizdžiai stengiamasi pakeisti visuomenės sąmonėje esančius valstybinius simbolius naujais, itin daugiaprasmiais ir atsietais nuo konkrečių laisvės kovų, o kartu steigiant naują laisvės kovų suvokimą. Tarp tą darančiųjų yra TS-LKD partijos ir frakcijos nario Mykolo Majausko vadovaujama Kovų už laisvę atminimo asociacija „Neužmiršk“, finansavusi „Neužmirštuolių“ leidybą. 2014 metais, kai pradėta „Neužmirštuolių“ akcija, ją koordinavo ir žiniasklaidoje populiarino TS-LKD vykdomosios sekretorės M. Navickienės pavaduotoja Aistė Gedvilienė, 2016 m. nesėkmingai kandidatavusi Seimo rinkimuose ir pati nurodžiusi „Neužmirštuolę“ kaip vieną TS-LKD organizuotų akcijų. Pirmuoju „Neužmirštuolės“ ambasadoriumi buvo TS-LKD partijos ir frakcijos narys, tuomet politines ambicijas dar neigęs Tadas Langaitis. Akciją oficialiai rėmė vienintelė TS-LKD partija ir įvairios jos asocijuotos struktūros: Jaunųjų konservatorių lyga, Jaunieji krikščionys demokratai, TS-LKD sudėtyje esanti Politinių kalinių ir tremtinių sąjunga“, – faktus vardijo filosofas dr. Laisvūnas Šopauskas.

Kreipimosi autoriai pabrėžė, jog daug geros valios ir patriotiškų žmonių geraširdiškai remia ,,Neaužmirštuolės“ akciją nesusimąstydami, kad šis vajus skirtas nupolitinti šalies piliečius, jų sąmonėje atsieti asmeninės laisvės troškimą nuo tautos laisvės ir valstybės nepriklausomybės simboliuose įtvirtintų idealų.

Visuomenė raginama Laisvės gynėjų dieną švęsti puošiantis valstybingumo simboliais, o taip pat nepritarti Švietimo ir mokslo ministerijos remiamam „Neužmirštuolių“ dalinimui mokyklose, vietoje to verčiau supažindinant vaikus su tikraisiais valstybingumo ir laisvės kovų simboliais. 

Asociacijos „TALKA kalbai ir tautai“ tarybą sudaro: muziejininkas Gintaras Karosas, kalbininkai prof. dr. Laima Kalėdienė, hab. dr. Kazimieras Garšva, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai Gintaras Songaila ir Romas Pakalnis, žurnalistas Dalius Stancikas, režisierius Jonas Vaitkus, filosofas Laisvūnas Šopauskas, rezistentai vysk. Jonas Kauneckas, kun. Robertas Grigas, signataras Algirdas Endriukaitis, Jonas Burokas, etnokosmologas Jonas Vaiškūnas, verslininkas Mindaugas Karalius, aktorius Gediminas Storpirštis, etnologė Nijolė Balčiūnienė, politologas Vytautas Sinica, studentė Monika Morkūnaitė.

KREIPIMASIS Į VISUOMENĘ
 2018-01-08 Nr. 1

Ar regite Joną Basanavičių arba Adolfą Ramanauską-Vanagą su „neužmirštuole“ atlape?

Visuomeninis judėjimas „Talka kalbai ir tautai“ nepalaiko politizuotos Sausio 13-ajai skirtos vadinamosios ,,Neužmirštuolės“ akcijos, vietoje patriotų krauju aplaistytų Lietuvos valstybingumo simbolių – Vyčio, Gedimino stulpų ir Trispalvės – peršančios abstraktų, su kova už Lietuvos laisvę ir tautos bei valstybės simbolika nieko bendra neturintį, ,,neužmirštuolės“ naujadarą. „Neužmirštuolės“ ženklas niekaip nesusijęs su Lietuvos nepriklausomybės gynėjus žygdarbiui įkvėpusia laisvos tėvynės vizija.

1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvos Respubliką, visi Lietuvos valstybingumo simboliai buvo uždrausti. Už jų naudojimą iki pat Atgimimo buvo taikomos griežtos bausmės. Tačiau šie simboliai iš viešojo gyvenimo nedingo, jie ir toliau buvo naudojami pogrindyje. 

Sunkiausiais okupacijos metais brangintus ir tautos atmintyje saugotus valstybės simbolius keičiant istoriškai Lietuvai ir tautai nieko nereiškiančiu ženklu, Lietuvos piliečių atmintis ir dėmesys nukreipiami nuo savo tautos ir valstybės laisvę įtvirtinusių istorinių simbolių į abstrakčias aukas už abstrakčią neapibrėžtą laisvę. Tokia laisvės samprata skirta ugdyti su valstybe ryšius nutrauksiančius globalios rinkos vartotojus ar pasaulio piliečius. Ne už tai buvo kovota ir Sausio 13-ąją, aukos krito turėdamos labai aiškų tikslą – apginti tautos laisvę atkurti nepriklausomą valstybę ir pačiai ją valdyti. Sausio 13-ąją Seimo gynėjai stovėjo už savo tautos ir valstybės, o ne kieno nors kito laisvę. Daug amžių kovą už Lietuvos laisvę įprasmina Vytis ir Gediminaičių stulpai, jau šimtą metų Lietuvos valstybingumo simbolis yra Trispalvė.

Naują „neužmirštuolės“ simbolį perša tarp Lietuvos valstybės praeities ir pasaulio platumose dingstančios tautos ateities besiblaškantys politikai, tuo pačiu siekdami dėmesio savo politinei organizacijai. Tai politinės rinkodaros ir reklamos veiksmas, naujos prekės pasiūla stumiant į paribius Lietuvos istorinius simbolius. Tarp tokių yra Mykolo Majausko VšĮ „Neužmiršk“. Todėl tvirtai pasakykime NE šių partinių simbolikos naujadarų brukimui į mokyklas! Neleiskime pakeisti šimtamečių valstybės tradicijų vienadienėmis partinėmis madomis. 

Daug geros valios ir patriotiškų žmonių geraširdiškai remia ,,Neaužmirštuolės“ akciją nesusimąstydami, kad šis vajus skirtas nupolitinti šalies piliečius, jų sąmonėje atsieti asmeninės laisvės troškimą nuo tautos laisvės ir valstybės nepriklausomybės simboliuose įtvirtintų idealų.

Todėl Laisvės gynėjų dieną kviečiame švęsti prisiminus, kas Sausio 13-ąją kritusius didvyrius įkvėpė – tai lietuviškos Trispalvės vėliavos skleidžiama meilės ir ištikimybės tėvynei Lietuvai šviesa, Gedimino stulpų tvirtybė ir Vyčio ryžtas.

Ar regite Joną Basanavičių arba Adolfą Ramanauską-Vanagą su dirbtine „neužmirštuole“ atlape? Todėl Sausio 13-ąją ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį pasitikime su istoriniais valstybės simboliais – Trispalve, Vyčiu, Gediminačių stulpais!  Neleiskime užgožti jų kosmopolitinėms  „neužmirštuolėms“. Pateisinkime jaunosios Lietuvos partizanės Dianos Glemžaitės (1925–1949)  lūkestį, sueiliuotą prieš pat žūtį už Lietuvos laisvę:

O juk bus dar diena, kai pro vėliavų plazdantį mišką
Baltas vytis pakils ir padangėj aukštoj suspindės!
Mūsų kraujas giedos pro gimtinės velėną ištryškęs,
Ir ant kapo nykaus šviesios taurės lelijų žydės.

Asociacijos „TALKA kalbai ir tautai“ vardu,
Pirmininkas Gintaras Karosas

Judėjimo „TALKA kalbai ir tautai“ himnas: