„Talka kalbai ir tautai“: vėl siekiama įteisinti okupacijų laikų pavardes

Gruodžio 15 d. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) svarstys dar praeitoje Seimo kadencijoje pateiktus du alternatyvius Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose  įstatymo projektus – XIIIP-535 ir XIIIP-471 (svarstymas numatytas 11:45 val.).

Projektą XIIIP-471  2017 m., parengė Audronis Ažubalis, Laurynas Kasčiūnas, Stasys Šedbaras, Agnė Bilotaitė, Vytautas Juozapaitis ir kiti. Jame paliekamas Lietuvos piliečio vardo ir pavardės lietuviškas užrašymas, o įrašą nevalstybine kalba su lietuvių kalbai nebūdingais rašmenimis leidžiama daryti antrajame paso puslapyje ar kitoje tapatybės kortelės pusėje.

ProjektąXIIIP-535 irgi,  2017 m. įregistravo Gabrielius Landsbergis, Andrius Kubilius, Gediminas Kirkilas ir kiti. Tai projektas, leidžiantis pateikus vadinamąjį „dokumento šaltinį“ atsisakyti asmenvardžio įrašo valstybine kalba, kad jo vietoje vardas ir pavardė būtų įrašyti nelietuviškai, o reikalui esant dar ir panaudojant svetimus w, q ir x rašmenis.

Vienas iš projektų prieštarauja VLKK išvadai 

Asociacija „Talka kalbai ir tautai“ atkreipė Teisės ir teisėtvarkos komiteto dėmesį į tai, kad projektas XIIIP-535 prieštarauja Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) išvadai nepritarti  išimčių piliečių asmenvardžių rašybos oficialiuose dokumentuose plėtimui.

Šiemet VLKK trečią kartą pakartojo savo dar 2014 m. priimtą sprendimą pritarti tik dviem išimtims paraidžiui perrašyti pavardes iš dokumentų originalo kai:

1) pavardė įgyjama per dabartinę santuoką su užsieniečiu arba
2) užsienietis įgyja ar atkuria Lietuvos pilietybę.

„VLKK nutarimas nepalieka galimybės taikyti rašymo nelietuviškais rašmenimis išimtį pagal protėvių turėto „dokumento šaltinį“. Visų pirma todėl, kad ankstesni nelietuviški dokumentai Lietuvoje yra išduoti okupacinių valdžių: caro, lenkų, vokiečių, sovietų…

Tokie dokumentai negalioja visame pasaulyje, nes būtų pažeidžiamas okupacinių režimų teisinio nepripažinimo principas“, – sako asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ pirmininkas Mindaugas Karalius ir pabrėžia, kad asociacija Seimui siūlo ne tik nepritarti XIIIP-535 projektui, bet ir toliau jo nebesvarstyti, nes, pasak jo, dar 2014 m. Konstitucinis Teismas yra aiškiai pasisakęs, kad be VLKK pritarimo išimčių plėtimas būtų neteisėtas ir antikonstitucinis. 

Konstitucinis Teismas: tautybė negali būti pagrindas asmeniui reikalauti, kad jam nebūtų taikomos taisyklės, kylančios iš valstybinės kalbos statuso

Dar 1999 spalio 21 d. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad asmens tautybė „negali būti pagrindas asmeniui reikalauti, kad jam nebūtų taikomos taisyklės, kylančios iš valstybinės kalbos statuso.

Kitaip būtų pažeistas konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas“, – primena asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ tarybos ir VLKK Kalbos politikos pakomisijės narė prof. Laima Kalėdienė.

Todėl ji konstatuoja, kad šį reikalavimą visiškai atitinka dabar galiojantis Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimas Nr. I-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“, kurio 1 ir 2 punkte nustatyta piliečių vardus ir pavardes asmens dokumentuose rašyti lietuviškais rašmenimis. taip suteikiant vienodas sąlygas visiems piliečiams ir nesudarant prielaidų diskriminacijai.

„XIIIP-535 projekto siūlymas susieti valstybinę kalbą ir Lietuvos įstatymų normas su kažin kokios trečios organizacijos (Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija, ICAO) vidinėmis taisyklėmis yra paprasčiausiai gėdingas ir vienareikšmiškai atmestinas. Juk tos taisyklės gali keistis nepriklausomai nuo Lietuvos valios, todėl šiuo atveju negali būti padarytos privalomomis įstatymiškai.

Beje, 2014 m. išvadoje VLKK buvo paprieštaravusi šių taisyklių taikymui, tačiau 2021 m. vėl teiktame Seimo narių projekte į tai neatsižvelgta. Tą pastebėjo ir Teisės departamentas“, – primena prof. L. Kalėdienė. – „Nereikia pamiršti ir to, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 m. gegužės 12 d. byloje Nr. C-391/09yra patvirtinęs, kad asmenvardžių rašymas valstybine kalba žmogaus teisių nepažeidžia, todėl ir toliau Lietuvos piliečių asmenvardžiai Lietuvos piliečių asmens dokumentuose turi būti rašomi valstybine lietuvių kalba, nes negali būti siaurinama jos vartojimo erdvė“.

Lietuvos kalbos politika gali tapti ginklu prieš Latviją Rusijos rankose 

„Talka kalbai ir tautai“ tarybos narys Gintaras Songaila stebisi, kad TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis ir kiti prieš Rusijos  grėsmes pasisakantys konservatoriai jau daug metų kantriai bando įteisinti rašybą nevalstybine kalba oficialiuose Lietuvos piliečių dokumentuose.

„Nuosekliai pabrėždami nuolatinę ir vis didėjančią grėsmę iš nedraugiško Lietuvai Kremliaus, Gabrieliaus Landsbergio vadovaujami konservatoriai kiekvieną Seimo kadenciją įkyriai bruka ne tik Lietuvai, bet ir mūsų sąjungininkei Latvijai žalingus valstybinės kalbos vartojimo sritis siaurinančius projektus. Neturiu jokių paaiškinimų tokiam jų geopolitiniam neraštingumui.

Mūsų kaimynai ir kalbos broliai latviai laukia iš mūsų solidarumo, nes geriau už mus žino, kokie pavojai kiltų, jei valstybės oficialiuose dokumentuose būtų imta rašyti pagal grėsmingos kaimynės „dokumentų šaltinius““, – sako G. Songaila.

Pasak jo šioje srityje iš Latvijos turime ko pasimokyti.  „Deja, Lietuvoje mėginama vykdyti kalbos politika gali tapti ginklu prieš Latviją Rusijos rankose. Esame glaudžiai susiję, o elgiamės lyg svetimi“,  –  sako G. Songaila ir primena, kad visuomeninis „Talkos“ judėjimas, 2015 m. susibūręs kaip atsakas į politikų bandymus pavojingai siaurinti valstybinės lietuvių kalbos erdvę, siekė išspręsti nelietuviškų asmenvardžių rašybos klausimą būtent Latvijos pavyzdžiu.

Latvijoje jau daug metų asmenvardžius nevalstybine kalba leidžiama rašyti kitame paso puslapyje bei kitoje tapatybės kortelės pusėje, neišstumiant pagrindinio įrašo valstybine kalba.

„Talkos“ judėjimas tuo metu pasinaudojo konstitucine piliečių teise ir, surinkęs bemaž 70 000 piliečių parašų, per Vyriausiąją rinkimų komisiją Seimui pateikė privalomai svarstyti asmenvardžių rašybą reglamentuojančias įstatymų pataisas, analogiškas priimtoms Latvijoje.

„Deja, Seimas, pagal įstatymus privalomai turėjęs svarstyti šiuos projektus, taip jų niekada ir neapsvarstė. Todėl „Talka kalbai ir tautai“ pasisako už dabar Seime svarstymui vėl iškeltą A. Ažubalio, L.Kasčiūno ir kitų  projektą XIIIP-471, kuris iš esmės atitinka 70 000 piliečių parašais palaikytą „Talkos“ teiktąjį siūlymą“, – apgailestavo G. Songaila.

„Talka kalbai ir tautai“ pirmininkas M. Karalius pabrėžė, kad būtina palaikyti A. Ažubalio, L. Kasčiūno ir kitų  projektą XIIIP-471, kuris nepažeidžia valstybinės kalbos konstitucinio statuso ir neprieštarauja VLKK išvadoms.