Penktadienis, 20 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Kalba

„Talka kalbai ir tautai“: vėl siekiama įteisinti okupacijų laikų pavardes

www.alkas.lt
2021 12 15 07:32
25
„TALKA kalbai ir tautai“ | J. Česnavičiaus nuotr.

„TALKA kalbai ir tautai“ | J. Česnavičiaus nuotr.

Gruodžio 15 d. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) svarstys dar praeitoje Seimo kadencijoje pateiktus du alternatyvius Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose  įstatymo projektus – XIIIP-535 ir XIIIP-471 (svarstymas numatytas 11:45 val.).

Projektą XIIIP-471  2017 m., parengė Audronis Ažubalis, Laurynas Kasčiūnas, Stasys Šedbaras, Agnė Bilotaitė, Vytautas Juozapaitis ir kiti. Jame paliekamas Lietuvos piliečio vardo ir pavardės lietuviškas užrašymas, o įrašą nevalstybine kalba su lietuvių kalbai nebūdingais rašmenimis leidžiama daryti antrajame paso puslapyje ar kitoje tapatybės kortelės pusėje.

ProjektąXIIIP-535 irgi,  2017 m. įregistravo Gabrielius Landsbergis, Andrius Kubilius, Gediminas Kirkilas ir kiti. Tai projektas, leidžiantis pateikus vadinamąjį „dokumento šaltinį“ atsisakyti asmenvardžio įrašo valstybine kalba, kad jo vietoje vardas ir pavardė būtų įrašyti nelietuviškai, o reikalui esant dar ir panaudojant svetimus w, q ir x rašmenis.

 
Vienas iš projektų prieštarauja VLKK išvadai 

Asociacija „Talka kalbai ir tautai“ atkreipė Teisės ir teisėtvarkos komiteto dėmesį į tai, kad projektas XIIIP-535 prieštarauja Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) išvadai nepritarti  išimčių piliečių asmenvardžių rašybos oficialiuose dokumentuose plėtimui.

Mindaugas Karalius | Respublika.lt, I. Sidaravičiaus nuotr.
Mindaugas Karalius | Respublika.lt, I. Sidaravičiaus nuotr.

Šiemet VLKK trečią kartą pakartojo savo dar 2014 m. priimtą sprendimą pritarti tik dviem išimtims paraidžiui perrašyti pavardes iš dokumentų originalo kai:

1) pavardė įgyjama per dabartinę santuoką su užsieniečiu arba
2) užsienietis įgyja ar atkuria Lietuvos pilietybę.

„VLKK nutarimas nepalieka galimybės taikyti rašymo nelietuviškais rašmenimis išimtį pagal protėvių turėto „dokumento šaltinį“. Visų pirma todėl, kad ankstesni nelietuviški dokumentai Lietuvoje yra išduoti okupacinių valdžių: caro, lenkų, vokiečių, sovietų…

Tokie dokumentai negalioja visame pasaulyje, nes būtų pažeidžiamas okupacinių režimų teisinio nepripažinimo principas“, – sako asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ pirmininkas Mindaugas Karalius ir pabrėžia, kad asociacija Seimui siūlo ne tik nepritarti XIIIP-535 projektui, bet ir toliau jo nebesvarstyti, nes, pasak jo, dar 2014 m. Konstitucinis Teismas yra aiškiai pasisakęs, kad be VLKK pritarimo išimčių plėtimas būtų neteisėtas ir antikonstitucinis. 

Konstitucinis Teismas: tautybė negali būti pagrindas asmeniui reikalauti, kad jam nebūtų taikomos taisyklės, kylančios iš valstybinės kalbos statuso
VLKK Kalbos politikos pakomisės narė prof. dr. Laima Kalėdienė | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.
VLKK Kalbos politikos pakomisės narė prof. dr. Laima Kalėdienė | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Dar 1999 spalio 21 d. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad asmens tautybė „negali būti pagrindas asmeniui reikalauti, kad jam nebūtų taikomos taisyklės, kylančios iš valstybinės kalbos statuso.

Kitaip būtų pažeistas konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas“, – primena asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ tarybos ir VLKK Kalbos politikos pakomisijės narė prof. Laima Kalėdienė.

Todėl ji konstatuoja, kad šį reikalavimą visiškai atitinka dabar galiojantis Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimas Nr. I-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“, kurio 1 ir 2 punkte nustatyta piliečių vardus ir pavardes asmens dokumentuose rašyti lietuviškais rašmenimis. taip suteikiant vienodas sąlygas visiems piliečiams ir nesudarant prielaidų diskriminacijai.

„XIIIP-535 projekto siūlymas susieti valstybinę kalbą ir Lietuvos įstatymų normas su kažin kokios trečios organizacijos (Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija, ICAO) vidinėmis taisyklėmis yra paprasčiausiai gėdingas ir vienareikšmiškai atmestinas. Juk tos taisyklės gali keistis nepriklausomai nuo Lietuvos valios, todėl šiuo atveju negali būti padarytos privalomomis įstatymiškai.

Beje, 2014 m. išvadoje VLKK buvo paprieštaravusi šių taisyklių taikymui, tačiau 2021 m. vėl teiktame Seimo narių projekte į tai neatsižvelgta. Tą pastebėjo ir Teisės departamentas“, – primena prof. L. Kalėdienė. – „Nereikia pamiršti ir to, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 m. gegužės 12 d. byloje Nr. C-391/09yra patvirtinęs, kad asmenvardžių rašymas valstybine kalba žmogaus teisių nepažeidžia, todėl ir toliau Lietuvos piliečių asmenvardžiai Lietuvos piliečių asmens dokumentuose turi būti rašomi valstybine lietuvių kalba, nes negali būti siaurinama jos vartojimo erdvė“.

Lietuvos kalbos politika gali tapti ginklu prieš Latviją Rusijos rankose 

„Talka kalbai ir tautai“ tarybos narys Gintaras Songaila stebisi, kad TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis ir kiti prieš Rusijos  grėsmes pasisakantys konservatoriai jau daug metų kantriai bando įteisinti rašybą nevalstybine kalba oficialiuose Lietuvos piliečių dokumentuose.

Gintaras Songaila | Alkas.lt nuotr.
Gintaras Songaila | Alkas.lt nuotr.

„Nuosekliai pabrėždami nuolatinę ir vis didėjančią grėsmę iš nedraugiško Lietuvai Kremliaus, Gabrieliaus Landsbergio vadovaujami konservatoriai kiekvieną Seimo kadenciją įkyriai bruka ne tik Lietuvai, bet ir mūsų sąjungininkei Latvijai žalingus valstybinės kalbos vartojimo sritis siaurinančius projektus. Neturiu jokių paaiškinimų tokiam jų geopolitiniam neraštingumui.

Mūsų kaimynai ir kalbos broliai latviai laukia iš mūsų solidarumo, nes geriau už mus žino, kokie pavojai kiltų, jei valstybės oficialiuose dokumentuose būtų imta rašyti pagal grėsmingos kaimynės „dokumentų šaltinius““, – sako G. Songaila.

Pasak jo šioje srityje iš Latvijos turime ko pasimokyti.  „Deja, Lietuvoje mėginama vykdyti kalbos politika gali tapti ginklu prieš Latviją Rusijos rankose. Esame glaudžiai susiję, o elgiamės lyg svetimi“,  –  sako G. Songaila ir primena, kad visuomeninis „Talkos“ judėjimas, 2015 m. susibūręs kaip atsakas į politikų bandymus pavojingai siaurinti valstybinės lietuvių kalbos erdvę, siekė išspręsti nelietuviškų asmenvardžių rašybos klausimą būtent Latvijos pavyzdžiu.

Latvijoje jau daug metų asmenvardžius nevalstybine kalba leidžiama rašyti kitame paso puslapyje bei kitoje tapatybės kortelės pusėje, neišstumiant pagrindinio įrašo valstybine kalba.

„Talkos“ judėjimas tuo metu pasinaudojo konstitucine piliečių teise ir, surinkęs bemaž 70 000 piliečių parašų, per Vyriausiąją rinkimų komisiją Seimui pateikė privalomai svarstyti asmenvardžių rašybą reglamentuojančias įstatymų pataisas, analogiškas priimtoms Latvijoje.

„Deja, Seimas, pagal įstatymus privalomai turėjęs svarstyti šiuos projektus, taip jų niekada ir neapsvarstė. Todėl „Talka kalbai ir tautai“ pasisako už dabar Seime svarstymui vėl iškeltą A. Ažubalio, L.Kasčiūno ir kitų  projektą XIIIP-471, kuris iš esmės atitinka 70 000 piliečių parašais palaikytą „Talkos“ teiktąjį siūlymą“, – apgailestavo G. Songaila.

„Talka kalbai ir tautai“ pirmininkas M. Karalius pabrėžė, kad būtina palaikyti A. Ažubalio, L. Kasčiūno ir kitų  projektą XIIIP-471, kuris nepažeidžia valstybinės kalbos konstitucinio statuso ir neprieštarauja VLKK išvadoms.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. „Talka kalbai ir tautai“ griežtai pasisako prieš bandymus įteisinti dvikalbystę Lietuvoje
  2. „TALKA kalbai ir tautai“ ragina politikus stiprinti dėmesį valstybinei kalbai
  3. Lietuvos piliečiai susibūrė į visuomeninį judėjimą „TALKA Kalbai ir Tautai“ (nuotraukos, video)
  4. „TALKA kalbai ir tautai“ aptarė svarbius valstybinės kalbos politikos klausimus
  5. Judėjimas „TALKA kalbai ir tautai“ reikalauja gerbti Lietuvos piliečių valią ir Konstituciją
  6. „Talka kalbai ir tautai“ siūlo 2019-uosius paskelbti Lituanistikos metais
  7. „TALKA kalbai ir tautai“ įteikė padėką įmonei „Škoda auto“
  8. „Talka kalbai ir tautai“ reikalauja juridinių asmenų pavadinimus rašyti lietuviškai
  9. „TALKA kalbai ir tautai“ su VLKK pirmininku aptarė valstybinės kalbos puoselėjimo klausimus
  10. „Talka kalbai ir tautai“ reikalauja registruoti prekių ir paslaugų ženklus tik su lietuviškais užrašais
  11. „Talka kalbai ir tautai“ Seime pristatys interpeliaciją kultūros ministrei (tiesioginė transliacija)
  12. „TALKA: už Lietuvos valstybinę kalbą“ jau renka parašus! (video)
  13. G. Songaila. Ko siekia veikėjai mėginantys įteisinti nelietuvišką rašybą Lietuvos piliečių pasuose?
  14. „Pro Patria“ pakvietė jaunimo organizacijas palaikyti Talką už Lietuvos valstybinę kalbą
  15. TALKA ragina Seimą nepritarti valstybinį lietuvių kalbos statusą menkinatiems Vyriausybės siūlymams
  16. „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“: Piliečių diskriminacijos išvengsime tik priėmę latvišką asmenvardžių rašybos variantą
  17. Siekiama, kad Lietuvos įmonių pavadinimai būtų rašomi ir nelietuviškais rašmenimis (video)
  18. Visuomenininkai prašo žiniasklaidą – viešinti valstybinę lietuvių kalbą išdavusių politikų pavardes
  19. VRK spręs ar išduoti parašų rinkimo lapus inciatyvinei grupei „Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“ (tiesioginė transliacija)
  20. VRK nusprendė išduoti parašų rinkimo lapus inciatyvinei grupei „Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“ (nuotraukos, video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 25

  1. Antanas says:
    5 mėn. ago

    Čia Lietuva. Čia klounais lyja…

    Atsakyti
  2. Pajūrietis says:
    5 mėn. ago

    Kas atėjo Lietuvą statyti, tas statys. Kas atėjo nieko neveikti, tas neveiks. Kas atėjo griauti, tas griaus.

    Atsakyti
  3. Bartas says:
    5 mėn. ago

    Mano išvada. Valdžion pralindo “šaika” vadovaujama Džiabrail L. sugriauti Lietuvos valstybę . Jiems sekasi.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      5 mėn. ago

      Samdyta brigada?

      Atsakyti
    • Gal stribukai vėl atjoja?.. says:
      5 mėn. ago

      Romas Gudaitis. Mes – iš peršautų dainų krašto
      – propatria.lt/2021/12/romas-gudaitis-mes-is-persautu-dainu.html –
      ,,Viso kaimo šunys loja,
      Gal stribukai jau atjoja…”
      Tiksliau – VĖL atjoja, tik ne jie patys, o jų nusamdytieji praktinius darbus atlikti. Kiek dar galima su ta blusos dydžio Lietuva gaišti?!!

      Atsakyti
      • Pajūrietis says:
        5 mėn. ago

        Ar buvęs Rašytojų sąjungos partinės organizacijos sekretorius, ar kitas?

        Atsakyti
  4. Vilna says:
    5 mėn. ago

    Kam tie rašymai antrame puslapyje reikalingi apskritai – bananų respublikos jovalui kelti… Juk raidės nėra privačios ar asmeninės priklausomybės dalykas – raidės yra valstybės nuosavybė, jos neprivatizuotinos – tos pačios yra visuotinio piliečių naudojimo dalykas.
    Dėl raidžių netgi VLKK nurodytų a, b išimčių negali būti. Tai ne žmogaus teisių srities objektas. Šiais atvejais pavardėms gali būti netaikoma tik lietuviška gramatika.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      5 mėn. ago

      Gramatika svetimvardžiams netaikoma TIK TEISINĖS PASKIRTIES RAŠTUOSE, asmens tapatybės bei nuosavybės (NT ar kt.) DOKUMENTUOSE.
      PLAČIAJAM SKAITYTOJUI skirtuose tekstuose viskas rašoma pagal to teksto SKAITYTOJO ŠALIES VALSTYBINĖS KALBOS TAISYKLES – KAIP IR VISAME PASAULYJE! – T.y., kaip valstybės, kurios kalba tekstas viešinamas, gramatika įsako, taip ir rašoma –
      – jei gramatika liepia artikeliu, kt. papildomais prieš pavardę rašomais žodžiais parodyti linksnį, giminę, kilmę, šeiminę padėtį,, skaičių, tai taip ir daroma (t.y., ne todėl, kad svetimvardis labiau už savo asmenvardžius godojamas, o kad ponia Gramatika taip liepia, ir ta taisyklė ne tik svetimvardžiams, bet ir daiktavardžiams, būdvardžiams taikoma!);
      – jei valst. kalbos gramatika liepia žodžio baigmeniu viską parodyti – taip ir daro. Net ir toje šalyje, kuri mus kažkodėl jos valst. kalbos taisyklių laikytis verčia… :). Net ir tose šalyse, kurios perėjo prie artikelių ir kt. pagalbinių „ramentų” prieš žodį, dar likęs vienas-du linksniai su galūne, ir ten žodžio baigmuo atlieka tą patį darbą, ką ir mūsų priesagos, galūnės…
      Tik specializuotuose, vien siauram tos srities specialistų ratui skirtuose mokslo, technologijų, profesiniuose tekstuose – jų pradžioje – po užrašyto SKAMBESIO originalo, kaip papildoma informacija skliaustuose pateikiamas ir rašytinis svetimvardžio originalas (kad palengvintų šaltinių užs. kalbomis paieškas).

      Atsakyti
  5. Pajūrietis says:
    5 mėn. ago

    Ne į temą, bet „Same-sex parents and their children must be recognised as a family across whole EU, rules court“,
    „The EU’s top court has ruled that same-sex parents and their children must be recognised as a family in all member states. In a landmark ruling on Tuesday, the European Court of Justice (CJEU) said that if one country acknowledges a parental relationship with a child, then every member state should do the same in order to guarantee the child’s right to free movement.“ – citata iš euronews com, 14/12/2021.

    Atsakyti
    • R A M I A I says:
      5 mėn. ago

      Kam mus tai įpareigoja? – kad mes pripažįstame, jog šalis, kurios piliečiai esate, jūsų trijulę (ar ir didesnę grupę) pripažįsta esant šeima. Bet tai neįpareigoja mūsų keisti savo šalies įstatymų nei konstitucijos.
      MES STOJOME Į VALSTYBIŲ SĄJUNGĄ PAGAL TO METO SUTARTĮ, KURIOJE TOKIŲ DALYKŲ/REIKALAVIMŲ NEBUVO, IR NIEKAS MŪSŲ NEĮSPĖJO, JOG TAI ARTĖJA…
      Tada vis dar buvo pabrėžiama pagarba „pliuralizmui” (įvairovei), o tai reiškė, jog IR MŪSŲ TAUTOS PAPROČIAI, PAŽIŪROS BUS GERBIAMOS, JOMS PRIKLAUSYS LYGIOS GALIMYBĖS JAS GERBTI IR JŲ LAIKYTIS, nes demokratiškoje įvairovę gerbiančioje tautų sąjungoje niekam net nešaus į galvą psichologiniu, finansiniu ar kt. smurtu primesti svetimas taisykles.

      Atsakyti
      • Pajūrietis says:
        5 mėn. ago

        O aš manau, kad tai dar viena vinis į karstą…. Gal net paskutinė…

        Atsakyti
      • Vilna says:
        5 mėn. ago

        “Tautų sąjunga” logiškai reiškia ėjimą į vieną tautinę vienumą, tai Sovietų sąjungos buvusio principo variantas.

        Atsakyti
        • Žemyna says:
          5 mėn. ago

          Gal parašytumėte tikslesnį, savo siūlomą pavadinimą?
          Turiu galvoje, jog tautinės valstybės tampriai bendradarbiauja sudarant sutartį kaipo privalomi nurodytais klausimais, ir tik šių nesilaikant galima joms taikyti sankcijas ar nutraukti sutartį su jomis; jos ne konkuruoja, o tik bendradarbiauja; taikiai sugyvena, nesikiša į viena kitos vidaus reikalus, gerbia juos; be išlygų gerbia jog papročius, pažiūras, kultūrinį paveldą; neperdarinėja kitų Bendrijos tautų pagal save, neprimeta kitoms savo nuomonės, visos kartu gina tą, katrai kyla išorinis pavojus.
          Na, maždaug taip. Kažką pridėsite?
          Rašiau „tautų” norėdama pabrėžti, jog turima galvoje TAUTŲ susikurtų valstybių sąjunga. Nes, jei tai TIK politinis darinys, tada koks skirtumas, kokia kalba bus oficialioji? Galima ir visiems bendrą kalbą primesti – juk vIArslui taip pigiau 🙂
          —————————
          15min str. Pasakyta/padaryta komentaras tikslus:
          „gerontijus alpenbaumas
          RNR vakcina į Lietuvių kalbos kūną, kuri pakeis visą jos prasmę ir kryptį. Po šių raidžių suleidimo Lietuvių kalba jau daugiau niekada nebebus tokia kokią mes ją gavome iš savo tėvų ir mokytojų. Jei tai įvyks, tai bus tragedija.“
          – 15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/pasakyta-padaryta-kaip-koalicijai-sekasi-su-pazadu-iteisinti-q-w-bei-x-dokumentuose-56-1607102?comments

          Atsakyti
          • Pajūrietis says:
            5 mėn. ago

            ES yra ekonominė ir politinė 27 Europos valstybių sąjunga,
            kaip veikia, žr. EUROPOS SĄJUNGOS SUTARTIES SUVESTINĘ REDAKCIJĄ, Oficialusis leidinys C 326 , 26/10/2012 p. 0001 – 0390, ten atsakymai į visus klausimus

  6. Myckėyus Mouseas says:
    5 mėn. ago

    Panašu ,kad tas vargšas pasas yra vienintelė vieta ant Lietuvos ,kur pavardės dar nerašomos originališkai. Na ,gal dar “Respublika” kiek lietuviškiau rašo. Ir dar pavyzdėlis iš nemūsų Ėlėrtė portalo. Čia kokia kalba parašyta ir kokia kalba ,kaip reikia perskaityti:
    ” Zelenskis, Macronas ir Scholzas aptarė bendradarbiavimą…”

    Atsakyti
    • Jonas Vaiškūnas says:
      5 mėn. ago

      O kur dar Trumpas?

      Atsakyti
  7. Fenstir says:
    5 mėn. ago

    Lietuvoje lenku ir rusu kalbos turetu buti valstybines, deja siuo metu isigalejusi fasistine litfilu nomenklatura.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      5 mėn. ago

      Kodėl tik tos dvi? Reikia daugiau siūlyti. Oglasite vesj spisok požaluista !

      Atsakyti
    • Jonas Vaiškūnas says:
      5 mėn. ago

      Da, oglosite VESJ SPISOK TOWARISCH.

      Atsakyti
    • Pajūrietis says:
      5 mėn. ago

      Galimai liberalas iš laisvės parcijos? Pirmiausia išmok kalbėti ir rašyti lietuviškai, jei jau atsibastei. Taip, gali būti įvestos papildomos valstybinės kalbos artimiausiu metu, bet tai bus arabų ir hindi. Po to gali būti jorubų ir amharų kalbos. Papildyti valstybinių kalbų sąrašą dar kitomis kalbomis šiuo metu neketinama. Иди учиться и не плачь, обездоленный.

      Atsakyti
      • Tššš says:
        5 mėn. ago

        Tai gali būti pats tovariščius Patruševas incognito atvykęs. Kaži, ar URMas žino? Juk reikia kokią malonią staigmeną brangiam svečiui suruošti! Tai jis su tov. Putinu planavo, kad reikia buv. Kremliaus kolonijose įvesti tiek kalbų, kiek kas užsimanys. Bet, ginkdie, ne Rusijoje… 🙂

        Atsakyti
  8. PAREIŠKIMAS dėl valstybinės kalbos statuso says:
    5 mėn. ago

    Pareiškimas dėl valstybinės kalbos statuso
    – propatria.lt/2021/12/pareiskimas-del-valstybines-kalbos.html

    Atsakyti
  9. 2018 m. SOS says:
    5 mėn. ago

    Kalbininkai: Lietuvos mokslo taryba dusina lituanistiką –
    – propatria.lt/2018/02/kalbininkai-lietuvos-mokslo-taryba.html

    O kokia padėtis šiandien?

    Atsakyti
  10. Lany says:
    5 mėn. ago

    Tikuosi tarptautinei bendruomenei su laiku pavyks israuti lietuvizma is sito ploto (dar vadinamo respublika), nes apart nusisnekejimo nebuta istorine tematika ir kitu geopolitiniu jegu kirsinimo savo naudai pseudotautinis elementas daugiau nesugeba nieko generuoti

    Atsakyti
    • Bartas says:
      5 mėn. ago

      “Tikiuosi….” Tikėkis , tikėkis. O kiek prieš tave ” tikėtojų” buvo ir kaip aniems sekėsi ? Gal žinai kur tie ” tikėtojai ” sulindo? O tave , kaip “generatorių” pasiuntė dar ką nors “sugeneruoti.” Kudakuok toliau.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Ant pietrytinio Gedimino pilies šlaito atrasti Aukštutinės pilies mūro fragmentai

Pasirašyta sutartis dėl Gedimino kalno sutvarkymo

2022 05 20
Lietuvos kultūros ministras aptarė kultūrinio bendradarbiavimo planus su Baltijos šalių, Lenkijos ir Ukrainos atstovais

Ministerija laukia pasiūlymų Muziejų įstatymui

2022 05 20
Aplinkosaugininkai primena: miško paklotė nėra ypatingų pojūčių kelias

Aplinkosaugininkai primena: miško paklotė nėra ypatingų pojūčių kelias

2022 05 20
Per 2021 m. VšĮ „Plačiajuostis internetas“ pradėjo teikti paslaugas 86 gyvenvietėse

Pasaulio banko ekspertai Lietuvoje naudodami statistikos duomenis kuria įrankį verslo aplinkai analizuoti

2022 05 20
Istorinis karaimų namas tapo meno erdve

Istorinis karaimų namas tapo meno erdve

2022 05 20
Gegužės 20 – Pasaulinė bičių diena

Gegužės 20 – Pasaulinė bičių diena

2022 05 20
Miškininkystės studijų proveržis – solidžios stipendijos ir užtikrinamas kilimas tarnyboje

Miškininkystės studijų proveržis – solidžios stipendijos ir užtikrinamas kilimas tarnyboje

2022 05 20
Studentų konferencijoje – nuo ekologijos iki dirbtinio proto

Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai

2022 05 20
Plečiamos Lietuvos mokslo tarybos galimybės – prie jos jungiama MITA

Plečiamos Lietuvos mokslo tarybos galimybės – prie jos jungiama MITA

2022 05 20
Kaunas pavasarį palydės pakviesdamas į skandinaviškas paskaitas, parodas ir filmus

Kaunas pavasarį palydės pakviesdamas į skandinaviškas paskaitas, parodas ir filmus

2022 05 20
Rodyti daugiau

Naujienos

Prasidedant žaibų metui – dėmesys prietaisams
Įvairenybės

Prasidedant žaibų metui – dėmesys prietaisams

2022 05 20
Ant pietrytinio Gedimino pilies šlaito atrasti Aukštutinės pilies mūro fragmentai
Lietuvoje

Pasirašyta sutartis dėl Gedimino kalno sutvarkymo

2022 05 20
VMVT ragina susilaikyti nuo neteisėto beglobių gyvūnų vežimo iš Ukrainos
Lietuvoje

Ukrainiečių augintiniai dėl pasiutligės bus tiriami nemokamai

2022 05 20
Lietuvos kultūros ministras aptarė kultūrinio bendradarbiavimo planus su Baltijos šalių, Lenkijos ir Ukrainos atstovais
Lietuvoje

Ministerija laukia pasiūlymų Muziejų įstatymui

2022 05 20
Nuo rugpjūčio 1 dienos atvirkštinio PVM mechanizmas taikomas naujoms prekių grupėms
Lietuvoje

VMI primena apie pagalbą Ukrainai

2022 05 20
K. Navickas aiškinsis dėl Kinijos ribojimų
Lietuvoje

Smulkiems pieno ūkiams pratęsiamos išimtys

2022 05 20
Prezidentas lankosi Armėnijoje
Lietuvoje

Prezidentas lankosi Armėnijoje

2022 05 20
Druskininkuose pradėtas mašalų lervų naikinimas
Gamta ir ekologija

Druskininkuose pradėtas mašalų lervų naikinimas

2022 05 20


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Šnipiškių apie Kviečia pasidairyti po XIX a. Šnipiškes
  • Astronomas, geofizikas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie „Aktualioji istorija“: Ką genetika sako apie lietuvių kilmę? (video)
  • T0mas J. apie Pasirašyta sutartis dėl Gedimino kalno sutvarkymo
  • Global-Kapitalistas apie Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prasidedant žaibų metui – dėmesys prietaisams
  • Pasirašyta sutartis dėl Gedimino kalno sutvarkymo
  • Ukrainiečių augintiniai dėl pasiutligės bus tiriami nemokamai
  • Kruopos: paprasta, išradinga ir naudinga

Skaitomiausi straipsniai

  • Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI peržiūrėta: 547; komentarų: 25
  • „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina! peržiūrėta: 529; komentarų: 9
  • Gegužės 15 d. kviečia „Didysis šeimos gynimo maršas 2022“ peržiūrėta: 492; komentarų: 11
  • A. Gelžinis, R. Kaminskas. Žygdarbis pažadinęs Lietuvą peržiūrėta: 429; komentarų: 4
  • M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų? peržiūrėta: 417; komentarų: 12
  • Antrasis „Eurovizijos“ pusfinalis peržiūrėta: 409; komentarų: 2

Kiti Straipsniai

Pasirašyta sutartis dėl Gedimino kalno sutvarkymo

by Ditė Česėkaitė
2022 05 20
1
Ant pietrytinio Gedimino pilies šlaito atrasti Aukštutinės pilies mūro fragmentai

Gegužės 19 dieną Lietuvos nacionalinis muziejus pasirašė Gedimino kalno galutinio sutvarkymo darbų projektavimo paslaugų sutartį su metų pradžioje paskelbto atviro...

Skaityti toliau

Ministerija laukia pasiūlymų Muziejų įstatymui

by Ditė Česėkaitė
2022 05 20
0
Lietuvos kultūros ministras aptarė kultūrinio bendradarbiavimo planus su Baltijos šalių, Lenkijos ir Ukrainos atstovais

Kultūros ministerija, siekdama apibrėžti šiuolaikinės visuomenės poreikius atitinkančią muziejų misiją ir funkcijas, parengė Muziejų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir teikia...

Skaityti toliau

Aplinkosaugininkai primena: miško paklotė nėra ypatingų pojūčių kelias

by Kristina Aleknaitė
2022 05 20
1
Aplinkosaugininkai primena: miško paklotė nėra ypatingų pojūčių kelias

Balandį grupė ekstremalių pojūčių mėgėjų sumanė savo visureigius išbandyti Marijampolės savivaldybės Varnabūdės miške. Šios „pramogos“ rezultatas – 88 kv. m...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Šnipiškių apie Kviečia pasidairyti po XIX a. Šnipiškes
  • Astronomas, geofizikas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie „Aktualioji istorija“: Ką genetika sako apie lietuvių kilmę? (video)
  • T0mas J. apie Pasirašyta sutartis dėl Gedimino kalno sutvarkymo
  • Global-Kapitalistas apie Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai
  • Laisvė užčiaupti kitamanį apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?

Kitas straipsnis
I. Andrukaitienė. Vilniaus kraštas autonomizacijos sūkuriuose 1988–1992 m.

I. Andrukaitienė. Vilniaus kraštas autonomizacijos sūkuriuose 1988–1992 m.

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | Veido kremai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai