Spalio 20-ąją minima Europos kraštovaizdžio diena. Ji primena, kad kraštovaizdis – ne tik gražūs gamtos vaizdai, kuriais grožimės keliaudami. Tai ir mūsų kasdienė aplinka, kurioje susipina gamtos, istorijos bei žmogaus veiklos pėdsakai.
Miškai, upių slėniai, ežerų pakrantės, pievos, senieji kaimai, piliakalniai ir istoriniai keliai – visa tai sudaro savitą Lietuvos kraštovaizdį, kurį svarbu pažinti, puoselėti ir išsaugoti ateities kartoms.
Europos kraštovaizdžio diena primena bendrą atsakomybę
Europos kraštovaizdžio diena siejama su 2000 metų spalio 20 dieną Florencijoje pasirašyta Europos kraštovaizdžio konvencija.
Šiuo tarptautiniu susitarimu pripažinta, kad vertingi yra ne vien išskirtinio grožio ar saugomi kraštovaizdžiai. Dėmesio ir rūpesčio nusipelno kiekviena vietovė – tiek žmogaus mažai paliesti gamtos kampeliai, tiek miestų, miestelių ar kaimų aplinka.
Kraštovaizdis formuojasi per ilgus šimtmečius, veikiamas gamtos reiškinių ir žmogaus veiklos. Todėl jame atsispindi ne tik gamtos įvairovė, bet ir krašto istorija, žmonių gyvenimo būdas bei kultūrinės tradicijos.
Kraštovaizdis – gamtos ir kultūros paveldo dalis
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba pabrėžia, kad kraštovaizdis yra svarbus biologinei įvairovei išsaugoti. Miškai, upių slėniai, ežerų pakrantės, pievos ir pelkės sudaro daugybės augalų bei gyvūnų gyvenamąją aplinką.
Ne mažiau reikšminga ir kultūrinė kraštovaizdžio vertė. Senieji keliai, piliakalniai, sakralinės vietos, tradiciniai kaimai ir vienkiemiai liudija ilgalaikį žmogaus ryšį su gyvenamąja vietove.
Kraštovaizdis svarbus ir vietos gyventojų gerovei. Graži, savita aplinka traukia keliautojus, skatina pažintinį turizmą, stiprina žmonių ryšį su gimtuoju kraštu ir didina vietovės patrauklumą gyventi.
Saugomos teritorijos padeda išsaugoti Lietuvos savitumą
Lietuvoje ypatingas vaidmuo saugant kraštovaizdį tenka saugomoms teritorijoms. Nacionaliniai ir regioniniai parkai, draustiniai bei rezervatai saugo vertingiausias gamtines ir kultūrines vietoves, atspindinčias šalies kraštovaizdžio įvairovę.
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba kartu su saugomų teritorijų direkcijomis rūpinasi šių vietovių apsauga. Rengiami teritorijų planavimo dokumentai, atkuriamos pažeistos vietovės, prižiūrimi gamtos ir kultūros paveldo objektai, plėtojama pažintiniam lankymui skirta infrastruktūra.
Šiandien daugelis įspūdingiausių Lietuvos nacionalinių ir regioninių parkų vietų yra lengvai pasiekiamos visuomenei. Lankytojams įrengti pažintiniai takai, apžvalgos bokštai, regyklos, lankytojų centrai su šiuolaikinėmis ekspozicijomis.
Tai suteikia galimybę ne tik pasigrožėti kraštovaizdžiu, bet ir geriau suprasti jo vertę bei būtinybę jį saugoti.
Kviečia pažinti Baltų žemių kraštovaizdį
Europos kraštovaizdžio dienos proga Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba kviečia pasiklausyti paskaitos „Baltų žemių kraštovaizdis ir gamtos vertybės. Suvokimas šiandien ir senovėje“.
Ją pristato Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vedėjas Darius Ramančionis.
Paskaita skirta geriau pažinti Baltų žemių kraštovaizdį ir suprasti, kaip gamtinė aplinka buvo suvokiama senovėje, kokią reikšmę ji turėjo mūsų protėviams ir kaip ją vertiname šiandien.
Pranešimas įtrauktas į praėjusiais metais Kultūros kelio „Baltų kelias“ mokymuose skaitytų paskaitų ciklą.
Kraštovaizdžio išsaugojimas prasideda nuo mūsų pačių
Europos kraštovaizdžio diena – proga atidžiau pažvelgti į mus supančią aplinką. Jos vertė slypi ne tik įspūdinguose gamtos reginiuose, bet ir įprastose, kasdien matomose vietose.
Išsaugoti kraštovaizdį reiškia rūpintis gamtos ir kultūros paveldu, gerbti vietovės savitumą ir suprasti, kad mūsų šiandieniniai sprendimai lems, kokią aplinką paveldės ateities kartos.
Kraštovaizdis nuolat kinta, tačiau nuo mūsų priklauso, kiek jo gamtinio ir kultūrinio savitumo pavyks išsaugoti.
Parengta pagal Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos informaciją.
