Seniau druska buvos laikoma amžinybės simboliu ir ypatinga dovana, nes nepūva ir negenda. Dabar druska yra vienas pigiausių ir populiariausių prieskonių. Žemės gelmės, jūros vanduo ar aukščiausi kalnai dovanoja vis kitokią druską. Taigi, iš kur ji atkeliauja į mūsų namus?
Iš žemės gelmių ar jūros išgaunamas mineralas yra vertinamas daugelį amžių, tačiau Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) vienam suaugusiam asmeniui rekomenduoja suvartoti ne daugiau kaip 5 gramus druskos per dieną.
„Dar prieš atsirandant šaldytuvams bei prekybos centrams, mūsų protėviai druską naudojo kaip priemonę maistui konservuoti ir išsaugoti. Viduramžiais druska buvo itin vertinga dovana“, – sako „Maximos“ maisto gamybos ekspertė Brigita Baratinskaitė.
Ji pastebi, kad medikai ir mitybos specialistai dažnai akcentuoja, kad žmonės per retai atkreipia dėmesį, kad dalyje produktų šio mineralo jau yra ir papildomai sūdyti nereikia.
Moksliniais tyrimais nustatyta, kad vartojant daug druskos (kitaip – natrio chlorido), dėl per didelio natrio kiekio į kraujagysles patenka daugiau vandens, bendras kraujo kiekis jose padidėja, o tai didina kraujospūdį. Aukštas kraujospūdis yra susijęs su didesne širdies, insulto ar inkstų ligų rizika.
Todėl B. Baratinskaitė ragina išbandyti alternatyvius prieskonius, taip pat – daugiau sužinoti apie sūrią gamtos dovaną.
Kas gali pakeisti druską?
„Nesvarbu, ar tai būtų šviežios aitriosios ar rūkytos paprikos, džiovinti dribsniai ar milteliai – tai puikus būdas suteikti patiekalui skonio išvengiant druskos arba jos sumažinant. Aitriąją papriką barstykite pamažu ir dažnai ragaukite – visada galite įberti daugiau“, – sako maisto gamybos ekspertė B. Baratinskaitė.
Pasak jos, aitrioji paprika patiekalo skonį atskleis ne prasčiau negu druska. Beje, panašų efektą gali suteikti ir šlakelis citrinų sulčių – ypač salotose, žuvies ir vištienos patiekaluose.
Kitas druskos konkurentas yra gremolata – tradicinis Lombardijos prieskonių mišinys. „Šį derinį sudaro smulkintas česnakas, tarkuota apelsino ar citrinos žievelė ir smulkiai supjaustytos švelnios žolelės, pavyzdžiui, petražolės, bazilikai ar mėtos.
Užbarstykite ant žuvies, paukštienos, makaronų ir ar ryžių patiekalų prieš pat patiekimą, kad skonis būtų ryškus ir šviežias. Traškūs džiūvėsėliai, riešutai ar sėklos dar labiau pagerina skonį ir suteikia tekstūros“, – atskleidžia Italijos regiono patiekalų paslaptį B. Baratinskaitė.
Vis dėlto įvairios prieskonių alternatyvos neištirpdo druskos populiarumo. Viena iš to priežasčių – nedidelė produkto kaina. . Daugiausia šios rūšies druskos atkeliauja iš Ukrainos.
Jūros druska atgabenama iš vaizdingų jūrinių valstybių – Ispanijos, Kroatijos ir Slovėnijos.
Himalajų druska į Lietuvą atkeliauja daugiausia iš Pakistano. Sklando legenda, kad vieną iš didžiausių druskos kasyklų pasaulyje šioje šalyje atrado Aleksandras Makedonietis, per savo žygį į Aziją 326 metų prieš Kristų. Pasakojama, kad imperatoriaus kariuomenei sustojus pailsėti, karvedžio žirgas ėmė laižyti akmenis – paaiškėjo, kad sūrūs luitai yra vertingų druskos klodų dalis.
Jūra jau daugiau kaip šimtmetį vis labiau ir bjauriau teršiama ir išmatomis, ir įv. tepalais, degalais, ir suirusiu plastiku ir visomis įmanomomis gyvenviečių ir pramonės nuotekų „gėrybėmis”… Ar gali būti sveika iš jūros išgaunama druska? Nebent iš seniai išgaravusios jūros dugno?