Didžioji dauguma žmonių, dar mokykloje perskaitė geriausia klasika laikomas lietuvių autorių knygas. Vieni liko sužavėti, o kiti lietuviškų romanų nenori nė prisiminti.
Greičiausiai taip yra todėl, kad šie kūriniai į rankas pateko netinkamu metu.
Pripažinkime, kai gyvenimas sukasi aplink tai, kiek širdelių sulaukė socialiniuose tinkluose paskelbta nuotrauka, Žemaitės „Petras Kurmelis“ įspūdžio nepadarys.
Tačiau ateina laikas, kai į klasikos kūrinius verta atsigręžti, perskaityti naujomis akimis ir atrasti, kur slypi jų grožis ir svarba.
Ar jūsų lentynose pakankamai patikrintų lietuvių autorių knygų? Jei ne, metas seniems-naujiems atradimams.
Interneto knygynas Patogupirkti.lt parengė sąrašą su mūsų šalies literatūros klasika, kurią verta perskaityti dar bent vieną kartą.
Vincas Krėvė-Mickevičius „Skirgaila“
Vinco Krėvės kūrinys „Skirgaila“ pirmą kartą išleistas 1922-ais metais. Iš pradžių autorius dramą parašė rusiškai, o po poros metų sulietuvino bei gerokai papildė.
Kodėl šis kūrinys svarbus? Autorius keturių dalių dramoje atgaivino Lietuvos valstybingumo sumanymą.
„Skirgaila“ – laiko mašina, nukelianti į keturiolikto amžiaus pabaigą ir panardinanti skaitytojus į politines, kultūrines ir religines šalies problemas.
Kūrinyje vaizduojama Skirgailos kova dėl Lietuvos savarankiškumo, nagrinėjamos pagonybės ir krikščionybės susidūrimo problemos bei perteikiamos vidinės šalies valdovo dilemos.
Per šį veikėją Vincas Krėvė perteikia tragediją, kurią krikštijimo metais jautė visa pagoniškoji Lietuva.
Kritikai kūrinį vertina dėl ryškių charakterių, gilių psichologinių įžvalgų bei puikios draminės kompozicijos.
Antanas Škėma „Balta drobulė“
Mokyklinio amžiaus žmonės šio kūrinio dažnai neįvertina, tačiau perskaitę būdami jau suaugę, stebisi, kodėl Antano Škėmos „Balta drobulė“ nebuvo įvertinta žinomiausiais apdovanojimais.
Knygos skaitymas – savotiškas iššūkis, nes visas tekstas parašytas vieno veikėjo pasąmonės srautu, kurį į pasaulį išspjauna Niujorko viešbučio liftininkas Antanas Garšva.
Jis atrodo eilinis, niekuo neišsiskiriantis tarnautojas, tačiau viduje šį žmogų kankina gilūs egzistenciniai klausimai. Jis jaučia, kad dar truputį ir neatlaikys jį kankinančių jausmų bei minčių.
„Balta drobulė“ yra ne šiaip klasika. Tai vienas pirmųjų lietuviškų avangardinių romanų. Iki tol dar joks rašytojas neišdrįso skelbti laike šokinėjančio, chaotiško minčių srauto.
Knyga iki šol žavisi kritikai ir skaitytojai, tad jei dar neskaitėte, duokite šansą. Papročius laužančiame kūrinyje tikrai rasite naujoviškų minčių.
Vincas Mykolaitis-Putinas „Altorių šešėly“
Interneto knygyno Patogupirkti.lt patariamos klasikos sąraše Vinco Mykolaičio-Putino romanas „Altorių šešėly“ negali būti nutylėtas, juk kūrinys laikomas vienu geriausių lietuviškų psichologinių romanų.
Istorija pasakoja apie jaunuolį, kuris pasiduoda tėvų spaudimui ir įstoja į kunigų seminariją. Liudas Vasaris nejaučia pašaukimo ir jam sunku atrasti ryšį su Dievu.
Netrukus vienišius įsimyli ir jį kankina dar didesnės moralinės dilemos.
Tapęs kunigu Liudas vis dar neranda vietos ir nori sau bei pasauliui įrodyti, kad jaučia tikrą pašaukimą, tačiau jį traukia ir meilė, kūryba bei pasaulietiškas gyvenimas.
Romaną „Altorių šešėly“ verta perskaityti kiekvienam. Juk visi mes esame priversti rinktis, jaučiamės kankinami moralinių dilemų, vidinių nesutarimų, abejojame dėl gyvenimo krypties ir sprendimų, bijome laužyti taisykles ar pasipriešinti visuomenės spaudimui.
Ieva Simonaitytė „Aukštujų Šimonių likimas“
Ievos Simonaitytės romaną „Aukštujų Šimonių likimas“ būtina perskaityti visiems, kurie nori susipažinti su Mažosios Lietuvos istorija, kultūra bei papročiais.
Romano ašis – Šimonių šeima ir jų nuosmukis. Kūrinys apima laikotarpį nuo aštuonioliktojo amžiaus pradžios iki devynioliktojo pabaigos.
Per savo veikėjų gyvenimą ir likimą autorė kuria svarbaus istorinio tarpsnio liudijimą. Vokiečių okupacija, maras, bajorų žlugimas, tautinių vertybių praradimas – visa tai teko išgyventi ne tik knygos Šimoniams, bet ir visiems Mažosios Lietuvos gyventojams.
Perskaitę kūrinį apie Mažąją Lietuvą ir jos istoriją žinosite kur kas daugiau.
Romanas „Aukštujų Šimonių likimas“ išgarsino autorę ir yra laikomas vienu reikšmingiausių lietuvių literatūros kūrinių.
Kristijonas Donelaitis „Metai“
Kristijono Donelaičio „Metai“ svarbūs ne tik tuo, kad tai yra pirmoji lietuviška knyga, bet ir talentingai perteiktu XVII amžiaus vidurio Rytų Prūsijos lietuvių, daugiausiai baudžiauninkų, gyvenimu.
Poemą skaityti gana neįprasta, bet perpratus hegzametru parašytą tekstą jis įtraukia savo išskirtinumu ir skambumu.
Autorius aprašo paprastų žmonių kasdienybę, nuo metų laikų priklausančius darbus, papročius ir šventes. Be to, rašytojas aukštino tautiškumą, dorą, darbštumą ir nevengė pamokymų.
Tai, ko galbūt nepastebėjote skaitydami šį kūrinį mokykloje, pastebėsite jau suaugę. Tai yra subtilus Kristijono Donelaičio humoro jausmas ir nepaprastas žmogaus ir gamtos ryšys.
Leidykla „Sofoklis“ pritaikė kūrinį šiuolaikiniams skaitytojams, tad tikrai neteks bijoti, kad kažko nesuprasite. Knygoje rasite visus senovinių žodžių paaiškinimus.
Marius Katiliškis „Miškais ateina ruduo“
Mariaus Katiliškio romanas „Miškais ateina ruduo“ – duoklė visiems, kurie mėgsta nesuvaidintą tikrovę. Autorius žodis po žodžio atskleidžia, koks svarbus lietuviui yra miškas bei vaizduoja žmonių gyvenimą metų laikų rėmuose.
Rašytojas skaitytoją nukelia į tarpukario Aukštaitiją ir pasakoja apie vieną sodžiaus gyventojų vasarą. Knygos siužetas aiškiai įrėmintas.
Kūrinys prasideda miško kirtimu ir baigiasi gaisru, o šiuose rėmuose verda gyvenimas. Žmonės švenčia, dirba, myli, daro klaidingus sprendimus.
Kūrinys patiks pasiilgusiems kokybiškos prozos ir taiklių įžvalgų apie žmogaus gyvenimą, ryšį su gamta, požiūrį į technologijos naujoves, asmens laisvę, kaimo nuosmukį.
1990-ais metais romanas buvo ekranizuotas, o filme vaidino visas būrys Lietuvos kino žvaigždžių: Arvydas Bagdonas, Nijolė Narmontaitė, Ingrida Mikelionytė, Gediminas Girdvainis ir kiti.
Kazys Boruta „Baltaragio malūnas“
Kazio Borutos „Baltaragio malūnas“ yra itin pamokanti istorija. Pagrindinė kūrinio mintis ta, kad besivaikantys netikrų vertybių ir norintys tik pasirodyti, nepastebi svarbių dalykų ir gali netekti visko, ką turi. Sumanymai svarbūs visais laikais, bet šiandien ypač svarbu juos prisiminti!
Skaityti romaną bus smagu. Siužete pinasi magiški nutikimai, lietuviška tautosaka, pasakojimai ir legendos, meilė ir velnio pinklės.
Baltrus Baltaragis įsimyli gražuolę Marcelę ir norėdamas užkariauti jos širdį sudaro sutartį su pačiu velniu. Šis prisistato, kai užauga našliu likusio Baltaragio dukra ir reikalauja įvykdyti pažadą.
Pinčiukas nori nuotakos! Tačiau Baltaragis nusprendžia apgauti kipšą ir čia užsikuria keršto ir meilės suktinis.
„Baltaragio malūnas“ vertas atgimimo. Šį kūrinį vertina ne tik skaitytojai. Režisieriai Baltaragio ir Pinčiuko kovą perkėlė į filmus bei teatrų scenas, o miuziklo melodijas atpažįsta daugelis lietuvių.
Žemaitė „Marti“
Žemaitė – išskirtinė asmenybė literatūros padangėje. Ji buvo viena pirmųjų Lietuvos feminisčių, visuomeninė veikėja, knygas pradėjusi rašyti jau sulaukusi brandaus amžiaus.
Žemaitės pasakojimo „Marti“ veikėja Katrė yra panaši į autorę. Ji drąsi, jautri moteris, kuriai teko susidurti su tamsuoliška visuomene ir pasenusiais papročiais.
Tačiau ji nepabijojo siekti geresnio gyvenimo. Tiesa, Žemaitė puikiai perteikia tai, kad net ir turėdamas vidinės šviesos, vienas tu esi nepajėgus pasipriešinti tiems, kuriuos valdo tamsa.
Verta skaityti ir kitus Žemaitės kūrinius, nes ji, kaip niekas kitas, išryškino žmogaus godulį, stagnaciją, nenorą keistis.
Knygos klasika tampa ne be priežasties. Jos padeda perprasti laikmetį, tačiau autorių iškelti sumanymai nesensta.
Todėl tokius kūrinius verta skaityti ne vieną kartą, juk keičiamės ir mes patys, todėl pažvelgę į tekstą nauju žvilgsniu, tikrai atrasite kažką naujo.
