Svogūnai – be galo universali daržovė, kuri dažnai naudojama kaip natūralus prieskonis įvairiems patiekalams paskaninti.
Naudingiausia valgyti žalius
Jolanta Sabaitienė, prekybos tinklo „Iki“ vaisių ir daržovių ekspertė sako, kad svogūnai – ne tik skani, aromatinga, bet ir gerųjų savybių gausa pasižyminti daržovė.
„Geriausiai naudingosios svogūnų savybės yra išsaugomos, kai jie nėra termiškai apdorojami – kepinami aliejuje ar verdami, todėl daugiausiai vitaminų gausite, jeigu svogūnus valgysite žalius, dėsite juos į salotas: sumaišykite žalius svogūnus su šviežiomis žolelėmis, actu ir alyvuogių aliejumi – tokiu būdu gausite skanų salotų padažą. Smulkiai supjaustytais svogūnais drąsiai galite pagardinti ir gvakamolę“, – sako J. Sabaitienė.
Pasak ekspertės, ši daržovė taip pat labai dera ir į pusryčių patiekalus: pabandykite juos įdėti į omletą, fritatą ar kišą.
Jie taip pat puikiai tinka ir prie mėsos patiekalų. Be to, svogūnai dažnai naudojami ir marinuojant ar rauginant dažoves. Iš jų gaminami įvairiausi džemai ar čatniai, kurie vėliau derinami prie įvairiausių sūrių, jais gardinami mėsos patiekalai, troškiniai, sriubos.
Ekspertės įžvalgos svogūnų mėgėjams
J. Sabaitienė dalijasi ir dar keliais įdomiais faktais bei įžvalgomis apie svogūnus.
Įvairovė. Dažniausiai mūsų virtuvėje pasitaiko geltonieji svogūnai, puikiai tinkantys keptiems ar troškintiems patiekalams, tačiau visame pasaulyje yra daugybė svogūnų rūšių, besiskiriančių tiek dydžiais, tiek spalva, tiek skoniu.
Pavyzdžiui, raudonieji svogūnai yra švelnesnio skonio, paprastai naudojami žali, daugiausia salotose, baltieji puikiai tinka įvairiems padažams, saldieji – idealūs svogūnų sriubai.
Dar esama perlinių svogūnų, tačiau šviežių įsigyti randama rečiau, dažniausiai parduotuvėje juos sutinkame marinuotus ir naudojame salotoms ar picoms.
Praktiškas patarimas. Nors svogūnus naudojame beveik kasdien – ekspertė sako, kad daugelis juos pjausto neteisingai. Paprastai pjaustant svogūną suyra jo sluoksniai ir pjaustymas tampa chaotiškas, nepatogus.
Kaip teigia vaisių ir dažovių ekspertė, norėdami to išvengti, nenupjaukite svogūno šaknies – taip daržovė nesuirs ir pjaustyti bus kur kas paprasčiau.
Maistingosios medžiagos. Svogūno sluoksniuose slypi gausybė maistinių medžiagų. Juose gausu mineralų, vitaminų ir yra ypač vertinami dėl mažo kaloringumo.
Vienas vidutinio dydžio svogūnas turi vos 44 kalorijas, tačiau daug vitamino C, B grupės vitaminų, kalio, magnio, geležies, fosforo, taip pat antioksidanto kvercetino, prisidedančio prie imuniteto stiprinimo.
Jokių ašarų. Svogūnų sukeltas ašaras, ko gero, kiekvienas patyrėm savo kailiu, tačiau ar žinote, kodėl jie taip „graudina“? Sulig pirmu įpjovimu svogūnuose įvyksta cheminė reakcija ir išsiskiria sieros rūgšties dujos, kurios ir graužia mūsų akis.
Tačiau, to galima išvengti. Prieš pjaustydami palaikykite svogūnus šaldytuve ar šaldiklyje – šaltis lėtina chemines reakcijas. Jei pjaustysite vandenyje, išsiskyrusios dujos tiesiog nepateks į orą, taigi nedirgins akių. Dar gali padėti garų surinkėjas ar pjaustymas greta verdančio vandens puodo, kadangi garai dujas išskaidys.
Paruošimo būdai. Nors paprastai svogūnus susmulkiname, pakepiname ir įmaišome į kokį troškinį ar rizotą, jų panaudojimo galimybės kur kas platesnės. Kepkite juos orkaitėje ar ant grotelių ir patiekite nepjaustytus kaip garnyrą prie mėsos.
Dėkite į šviežius ar verdamus padažus. Išbandykite svogūnų sriubą, kuri sušildys vėsiomis dienomis, ar išsivirkite svogūnų džemo. Galima viskas, svarbiausia, nebijokite eksperimentuoti ir atrasti.
