Mažiausiai Lietuvos žmonių, lyginant su kitų Baltijos šalių gyventojais, namuose turi įsirengę dūmų detektorius. Naujausi duomenys rodo, kad šiuos įrenginius gyvenamosiose patalpose yra sumontavę 66 proc. mūsų šalies, 78 proc. Latvijos ir net 91 proc. Estijos gyventojų.
Nuo dūmų detektorių paskelbimo privalomais Lietuvoje praėjo pusketvirtų metų, Latvijoje jie privalomi nuo 2020 m., Estijoje nuo 2009 metų.
„Mūsų ilgamečiai tyrimai rodo, kad būstas yra brangiausias žmogaus turtas. Auga ir žmonių rūpestingumas – dėmesys draudimui, fizinei apsaugai, gerai kaimynystei, kitoms prevencinėms priemonėms. Dūmų detektoriai turėtų būti būtiniausių priemonių sąraše.
Tačiau naujausi duomenys atskleidžia, jog Lietuvos visuomenė mažiausiai tarp visų Baltijos šalių gyventojų rūpinasi apsauga nuo gaisro: tik kiek daugiau nei du trečdaliai žmonių yra sumontavę jau kelis metus privalomą priemonę“, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ vadovas Marius Jundulas.
M. Jundulas atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje detektorius įsirengusių žmonių skaičius nežymiai auga. Praėjusiais metais šią apsaugos nuo ugnies priemonę prisipažino turintys 59 proc. apklaustųjų.
Pasak draudimo bendrovės vadovo, optimizmo suteikia faktas, jog dešimtadalis apklaustųjų šiemet teigia ketinantys įsirengti detektorius.
M. Jundulas akcentuoja švietimo svarbą: „Prieš įvedant šį reikalavimą mūsų šalyje buvo daug kalbama apie detektorių naudą, jie buvo išdėlioti labiausiai matomose prekybos centrų vietose.
Mes patys šimtus įrenginių esame padovanoję klientams Baltijos šalyse. Norint pasiekti kuo daugiau žmonių, nereikėtų paleisti šios temos iš akiračio“.
Pasak jo, gali būti, kad itin aktyvi šviečiamoji veikla padėjo pasiekti tokių gerų rezultatų Latvijoje, kur šiuos įrenginius namuose turi 8 iš 10 gyventojų. „Mūsų kolegos Latvijoje akcentuoja labai dideles valstybės ir verslo pastangas, informuojant apie šią saugumo priemonę“, – kalba M. Jundulas.
Draudimo bendrovės vadovo teigimu, Estijoje – situacija dar kitokia: 2009 metais privalomu pripažintą įrenginį gyvenamosiose patalpose turi 91 proc. visuomenės.
„Estijoje žmonių rūpestingumas puoselėjamas jau daugiau negu dešimtmetį. Kitais metais šioje šalyje kai kuriose patalpose bus privalomi ir smalkių – anglies monoksido – detektoriai“, – sako M. Jundulas.
Pasak draudiko, gelbstint ne tik žmonių turtą, bet ir jų gyvybes dūmų detektoriai yra nepakeičiami. Bendrovės patirtis rodo, kad laiku gautas pranešimas apie ugnies pavojų padėjo gyventojams sumažinti nuostolius ir išgelbėjo daug gyvybių.
Lietuvoje – makaronų kabinimo ant ausų metas: 1. Tie dūmų detektoriai nepajungiami į jokį centrinį reagavimo pultą. 2. Kai gyventojai išeina į darbą ir suveikia detektoriaus signalas, kas į tą signalą reaguoja? 3. Net jei koks nors kaimynas ir sureaguoja į detektoriaus signalą ir iškviečia ugniagesius, jie, nesant akivaizdaus gaisro požymių, neturi teisės laužti buto durų. 4. Draudimo kompanijos nereikalauja, kad bute būtų įrengti dūmų detektoriai. 5. Jei butas apdraustas nuo gaisro, tai kam reikalingi dar kažkokie dūmų detektoriai? Čia panašus vajus kaip su vakcinomis? Kažkam labai reikia padaryti savo bizniuką? OK, tik kodėl mūsų sąskaita?! Tikrai ta mūsų Lietuva kažkoks durnių laivas…
Nuolat girdime, jog visuomenė sensta. Vadinasi, nebegali karstytis sienomis ir lubomis. Todėl jutiklis, nors ir pritvirtintas, bet bežadis. Jam nupirktas naujas elementas, bet šis neišmokytas pats įnerti į vietą, tartum magneto pritrauktas, todėl reikia išsitempus, ranką iškėlus, galvą atlošus ilgokai krapštytis, kol galiausiai pritvirtinsi. Jei dar iki to neapsvaigs galva ir krisdamas kaulų nesulaužysi. O tada tavo vaikui, jei jį dar turi, užuot savo pensijos uždirbimu rūpinusis, teks prie tavo lovos budėti.
Bėda ta, kad, kai buvo duotas signalas jais pasirūpinti, neteko matyti daugiabučiams skirtų kolektyvinio maitinimo jutiklių! Ar sudėtinga daugiabučiams gaminti juos taip, kad būtų jungiami prie bendro maitinimo, įrengto kiekvieno aukšto laiptų aikštelėje? Tada, jei neįmanoma iš el. tinklo maitintis, elementus elektrikai reguliariai keistų.
Bet mes mėgstame sau sunkumus kelti, kad paskui kurtume brangius projektus, kaip su tais sunkumais kovoti?
Žemyna, angelėli mūsų. Ar pagalvojai kiek tai kainuos valstybei . “National stadium ” nepastatytas, pinigai NEĮSISAVINTI, o tokioms nesąmonėms jų niekada N I R A ir nebus !!