Daugelis gyventojų svarsto, ar verta laukti palankesnių sąlygų būstui įsigyti – mažesnių palūkanų, didesnio pasirinkimo ar kainų korekcijos. Šis klausimas ypač aktualus šiandien, kai rinką veikia įvairūs geopolitiniai neramumai, svyruojančios palūkanos, į ekonomiką įsiliejančios II pensijų pakopos lėšos ir įvedamas mažesnis pradinis įnašas. Vis dėlto naujausias tyrimas atskleidė, kad realybėje sprendimą lemia visai ne tai.
Nekilnojamojo turto (NT) vystymo bendrovės „Realco“ užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa parodė, kad lietuviai „idealaus momento“ dažniausiai nelaukia ir rinkos svyravimų nesureikšmina.
Daugiau nei pusė apklaustųjų (54,3 proc.) nurodė, kad geriausias metas įsigyti būstą yra tada, kai tam turi pakankamai santaupų ir stabilias pajamas. Tačiau beveik kas penktas (19,8 proc.) teigia, kad tinkamo momento apskritai nėra – būstas perkamas tada, kai jo reikia. Tik kas šeštas sprendimą sieja su pasiūlos gausa, o į kainų augimą orientuojasi vos 3,7 proc. respondentų.
„Tai leidžia daryti aiškią išvadą: nors viešojoje erdvėje daug kalbama apie palūkanas ar kainas, realybėje žmonės sprendimą priima daug paprasčiau – kai gali arba kai reikia. Rinkos sąlygos lieka antrame plane“, – sako „Realco“ pardavimų direktorius Marijonas Chmieliauskas.
Būstą perka ne tada, kai palanku
Labiausiai nuostatą „perku, kai reikia“ palaiko smulkūs verslininkai – net 30,9 proc. jų būstą įsigyja nepriklausomai nuo rinkos situacijos. Tuo metu tarp studentų ir moksleivių taip manančių yra vos 5,7 proc.
„Tai – natūralu: smulkių verslininkų pajamos dažnai būna kintančios, todėl jie mažiau orientuojasi į „tobulą momentą“ ir labiau prisitaiko prie situacijos. O studentai dar tik planuoja ateitį, laukia palankesnių sąlygų“, – aiškina M. Chmieliauskas.
Panaši logika matoma ir šeimose: tarp susituokusių ar kartu gyvenančių asmenų būstą pagal poreikį perka 21,0 proc., kai tarp vienišų – 16,7 proc.
„Šeimos dažniau susiduria su konkrečiais poreikiais – didesne erdve, vaikais, gyvenimo kokybe. Tai verčia sprendimą priimti čia ir dabar, o ne laukti „idealaus momento“, – nurodo „Realco“ pardavimų direktorius.
Ryškiausiai ši tendencija atsiskleidžia Vilniuje: čia net 22,8 proc. gyventojų būstą perka tada, kai reikia. Kituose didžiuosiuose miestuose šis rodiklis siekia 16,5 proc.
Pasak M. Chmieliausko, tai rodo didesnį spaudimą sostinėje – aktyvi rinka, aukštos nuomos kainos ir ribotas pasirinkimas mažina galimybes laukti, sprendimą diktuoja situacija.
Kaip su amžiumi kinta sprendimas įsigyti būstą
„Realco“ užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad labiausiai linkę būstą pirkti pagal poreikį yra vidutines pajamas (1001–1500 eurų) gaunantys gyventojai – 21,3 proc. M. Chmieliausko teigimu, taip yra todėl, kad ši grupė gali įsigyti būstą, tačiau dėl infliacijos, nuomos kainų ir augančių pragyvenimo išlaidų negali ilgai laukti.
Taip pat matomas aiškus skirtumas tarp kartų: kuo vyresni gyventojai, tuo rečiau jie laukia tinkamo momento rinkoje. Pavyzdžiui, 46–55 m. grupėje net 23,7 proc. būstą perka tada, kai reikia, o tarp 18–25 m. – tik 11,8 proc.
„Su amžiumi sprendimai tampa praktiškesni: mažiau orientuojamasi į rinkos ciklus, daugiau – į realius poreikius. Jauniausi apklausos dalyviai pirkdami būstą dažniausiai remiasi savo finansinėmis galimybėmis (60,8 proc.), o vyresnieji į savo pajamas atsižvelgia rečiau (51 proc.)“ – įžvalgomis dalijasi „Realco“ pardavimų direktorius.
Jo teigimu, jaunesniąją kartą labiau motyvuoja siekis kuo anksčiau įsigyti nuosavą būstą – jie dažniau laukia palankaus momento įsitvirtinti ir kurti savarankišką gyvenimą.
Būsto rinka aktyvėja: ko tikėtis artimiausiu metu?
Pasak M. Chmieliausko, tyrimas aiškiai parodo, kad būsto pirkimą Lietuvoje labiau lemia gyvenimas nei rinka: kuo daugiau stabilumo ir atsakomybių (šeima, darbas, vieta) tuo mažiau tikima „tobulu momentu“. O jaunesni ar mažesnių pajamų gyventojai dažniau orientuojasi į palūkanas ar kainas.
Tai, kad lietuviai būstą įsigyja vos tik atsiradus finansinėms galimybėms ar realiam poreikiui, atspindi ir bendras kontekstas: „Eurostat“ duomenimis, nuosavame būste gyvena apie 87 proc. lietuvių, kai ES vidurkis siekia tik apie 68 proc. Aktyvumą rodo ir sandorių skaičiai – Registrų centro duomenimis, pernai parduota 22,6 proc. daugiau butų ir 17,6 proc. daugiau individualių namų nei 2024 m.
„Papildomą impulsą rinkai turėtų suteikti atsiimtos II pensijų pakopos lėšos ir rugpjūtį iki 10 proc. mažėsiantis pradinis įnašas. Tai gali paskatinti dalį gyventojų sprendimus priimti dar greičiau – ne laukiant idealių sąlygų, o vertinant savo realias galimybes“, – sako M. Chmieliauskas.
Perengta pagal „Realco“ pranešimą
